Viena vertus, NVO ir moterų organizacijų atstovės neretai priekaištauja, kad prezidentė pernelyg politiškai pasyvi moterų teisių klausimais, kad neremia feministinių iniciatyvų, kad nepasisako, kai Seime svarstomi moterų teises varžantys įstatymų projektai. O politikos apžvalgininkai kaltina šalies vadovę autoritariniu, „tvirtos rankos“, „vyrišku“ valdymo stiliumi. Kita vertus, D. Grybauskaitė ne kartą yra išreiškusi viešą paramą lyčių lygybės idėjoms, dalyvavusi politinės moterų lyderystės konferencijose ir t. t. Tad kaip yra iš tikrųjų – koks tas prezidentės politikos ir feminizmo ryšys?
Klausimas įdomus dar ir tuo, jog D. Grybauskaitė yra pirma Nepriklausomos Lietuvos prezidentė moteris, tad lūkesčių, susijusių su parama moterų teisėms, dar iki kadencijos pradžios buvo labai daug. Ir tie lūkesčiai suprantami – tai, kad moteris realiai gali pasiekti tokį aukštą politinį postą yra laimėjimas, turint galvoje, kad nuo 1960 m. iki 2008 m. pasaulio valstybėms vadovavo 802 prezidentai vyrai ir tik 20 prezidenčių, tad per maždaug 50 metų laikotarpį vyrai sudarė 98 proc. visų prezidentų (1). „Pirmoji Lietuvos prezidentė“ iki rinkimų skambėjo kaip pažadas, kad lyčių lygybės problemos, jei ir ne atviru tekstu, vis tiek bus pakeltos į aukščiausio politinio lygio darbotvarkę ar diskursą.
Todėl įdomu paanalizuoti tą prezidentės politinio diskurso dalį, kuri atspindi jos feministines ar lyčių lygybės politines nuostatas. Apžvelgus prezidentinį D. Grybauskaitės diskursą, galima išskirti jo dalis į penkias lyčių lygybės temų grupes, kurios dažniausiai ir reikšmingiausiai pasirodydavo prezidentės politiniame diskurse nuo pat jos kadencijos pradžios.
Lygios galimybės. D. Grybauskaitė ne kartą teigė, kad lygios galimybės moterų situacijos gerinimo kontekste yra prioritetas, nes teisių lygybė dar nereiškia lygių galimybių garanto. Tuo tarpu lygių galimybių nebuvimą D. Grybauskaitė laiko pažangą stabdančiu veiksniu.
Aiškindama lygių galimybių reikšmingumą, prezidentė pasitelkia ekonominius argumentus. Pvz., moterims skirtame žurnale publikuotame interviu D. Grybauskaitė teigia: „Nevienodas skirtingų lyčių atlyginimas už tą patį darbą yra vienas gajausių stereotipų. Jis ne tik nuvertina moterų darbą, bet ir trukdo ekonomikai augti. Turėdamos tokias pačias kaip vyrai galimybes siekti karjeros, dirbti ir užsidirbti, moterys kurtų didesnę pridėtinę vertę. Taigi lygios galimybės yra ne tik žmogaus teisių, bet ir ekonominio efektyvumo klausimas“. Kitame pasisakyme prezidentė konkretesnė: „Deja, moterų diskriminacija dėl darbo užmokesčio vis dar yra problema, kuri daro neigiamą įtaką ekonomikai”.
Šiuose pasisakymuose akcentuojama ne būtent moterų ekonominė situacija ir ekonominės lyčių nelygybės pasekmės moteriai, o bendras ekonominis interesas. Siunčiama žinia, kad nelygios galimybės tiesiog „neapsimoka“, neekonomiška. Žmogaus teisių, moterų darbo nuvertinimo argumentas laikomas nepaveikiu, neįtikinamu, nes čia pat pasitelkiama bendra ekonominė argumentacija, turinti nusverti adresato abejones dėl prieš tai ėjusio „žmogaus teisių ir moterų darbo nuvertinimo“ argumento. Daug emocionaliau ir paveikiau čia laikoma tai, kad moterys, nesant lygių galimybių, nekuria didesnės pridėtinės vertės (ir taip nepakankamai „pasitarnauja“ ekonomikai), o ne tai, kad moterų darbas yra nuvertinamas ir todėl kenčia visų pirma konkrečios moterys, o ne abstrakti ekonomika. Šiais pasisakymais D. Grybauskaitė bando atsieti lygių galimybių sampratą nuo feministinių vertybinių nuostatų ir susieti su elementariu ekonomizmu.
Lyčių stereotipai. D. Grybauskaitė lyčių stereotipus yra ne kartą įvardinusi kaip kliūtis lygių galimybių plėtrai, moterų lyderystei, karjeros planavimui.
Tarptautinės moters dienos proga 2011 m. prezidentė išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad „pažanga lyčių lygybės srityje akivaizdi, tačiau nepakankama. Kol gyvi lyčių stereotipai, kol moterys nesijaučia saugios darbe ir šeimose – Tarptautinės moters dienos minėjimas nepraranda prasmės“. Pranešime įtvirtinamas požiūris, kad lyčių lygybės siekis yra vis dar aktualus, nes aktuali ir moterų nelygybė darbo santykiuose bei šeimos aplinkoje. Tačiau nuostata, kad lyčių lygybės pažanga nepakankama, neimplikuoja jokių aktyvių politinių nuostatų. Siunčiama tokiame kontekste keista ir net sarkastiškai skambanti žinia: kol lyčių stereotipai griauna moterų karjeras... tiesiog minėkime Tarptautinę moters dieną! Lyčių stereotipai ir moterų nesaugumas čia pavaizduoti kaip įprasti ir neišvengiami, taip pasyviai įvardinant situaciją, bet nenumatant jokios normatyvinės krypties, kaip tą situaciją panaikinti. Prezidentės požiūris į lyčių stereotipus šiame pranešime pasireiškia kaip pernelyg pasyvus ir nekritiškas.
Įgalinimas. D. Grybauskaitė viešojoje erdvėje aktyviai pasisako už visapusišką moterų įgalinimą, didesnį moterų skaičių tose srityse, kuriose klesti vyrai ir kurios yra uždaros moterims.
Prezidentė teigia, kad „būtina toliau skatinti moteris aktyviai dalyvauti politikoje, versle ir visuomeniniame gyvenime“. Ji kalba ir apie įgalinimą pasitelkiant švietimą: „Manau, kad švietimas yra raktinis žodis. Geros švietimo galimybės suteikia daugiau galimybių profesinei karjerai ir konkurencijai. Kai kuriuose sektoriuose vis dar trūksta moterų. Svarbu skatinti jų dalyvavimą technologijų, gamtos mokslų ir apskritai mokslų srityje”. D. Grybauskaitė taip pat pastebi, kad nors kelis aukščiausius postus Lietuvoje užima moterys, „kai pasižiūrime giliau, matome, kad parlamente tik 17-18 proc. moterų, direktoriauja arba vadovaujamuosiuose postuose irgi apie 20 proc. Šie skaičiai nėra reikšmingi ir geri“.
Analizuojant šiuos pranešimus galima teigti, kad moterų įgalinimo tema prezidentės diskurse nėra dviprasmė – ji palaiko aktyvesnį moterų dalyvavimą politikoje, versle, visuomeniniame gyvenime. Be to, įgalinimą sieja ne tik su didėjančiu moterų skaičiumi minėtose srityse ir aukštesniais užimtumo rodikliais, bet ir su aukštesnių profesinių pozicijų įgijimu, didesnės galios pozicijomis, aukštesniais postais, ambicingesne karjera. Tą įrodo prezidentės susirūpinimas žemu moterų skaičiumi parlamente, direktorių, vadovų pareigose.
Lyderystė. Prezidentė savo politiniame diskurse pabrėžia moterų lyderystės svarbą, pateikdama ekonominius ir naudos argumentus.
D. Grybauskaitė yra teigusi, kad „moterų lyderystė įrodė esanti labai veiksminga sprendžiant pastarojo meto krizę“. Moterų lyderystė čia suvokiama ne kaip moterų įgalinimas, gebėjimų realizavimas, moterų ekonominės padėties kaita, kultūrinių stereotipų keitimas – tai jau būtų feministiniai argumentai. Lyderystė suvokiama kaip veiksmingas būdas spręsti pastarojo meto krizę. D. Grybauskaitė toliau teigia, kad „moterys lyderės rodo, kad sugeba sutelkti ir atsakingai rūpintis ištekliais, klausytis sąžinės balso. (...) Lietuvoje moterys taip pat aktyviai dalyvauja valstybės valdyme ir padeda įveikti sunkmetį“.
Smurtas šeimoje. Prezidentė savo kadencijos metu ypatingą dėmesį skyrė smurto šeimoje problemai ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. D. Grybauskaitė teigė, kad „smurtas prieš moteris – vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų“.
Apie minėtąjį įstatymą prezidentė kalbėjo taip: „Labai džiaugiuosi, kad po 20 metų nepriklausomybės, mūsų demokratėjimas pasireiškė ir tame, kad mes atvirai pasakėme, kad smurtas yra ir šeimoje ir išdrįsome apie tai kalbėti. Tai pasireiškė naujo įstatymo priėmimu šį pavasarį, į kurį aš pati labai daug investavau jėgų. Žmonės, mano patarėjai dirbo kartu su Vyriausybe ir Seimu, kad toks įstatymas atsirastų“.
Šiame pasisakyme išryškėja keli aspektai: pirma, prezidentės aktyvi pozicija smurto prieš moteris klausimu ir konkretūs politiniai veiksmai; antra, su demokratiškumo didėjimu siejamas smurto prieš moteris problemos sprendimas. Pastarasis aspektas pasireiškia ir kituose prezidentės pasisakymuose: „Šio įstatymo priėmimą laikau didžiuliu žingsniu demokratijos įtvirtinimo ir visuomenės be baimės kūrimo kelyje“. Šis aspektas siejasi su ankščiau aptartų probleminių temų argumentacija. Kaip ir kitais minėtais atvejais, smurto šeimoje problemos sprendimas siejamas su išoriniais argumentais – tai demokratiškėjimo ženklas. Atsiribojama nuo feministinių kontekstų ir priartėjama prie politinių kontekstų, siekiant pabrėžti demokratiškumo didėjimą kaip naudą, kuri gaunama stabdant smurtą prieš moteris. Kitaip sakant, stabdyti smurtą šeimoje naudinga visuomenei ir valstybei, nes taip „žengiamas žingsnis demokratijos įtvirtinimo kelyje“.
Išvados ir pastebėjimai
1. Visos šios temos skirtingu reikšmingumu pasireiškė prezidentės politiniame diskurse. Nors visose šiose probleminėse temose D. Grybauskaitė pasisakė už lyčių lygybės principus, analizuojant implicitinius ryšius tarp deklaruojamų teiginių ir pateikiamų argumentų aiškėja, kad lyčių lygybės principai prezidentės diskurse dažnai atskiriami nuo feministinio argumentavo ir siejami su politiniais ir ekonominiais (naudos) argumentais. Tai reiškia, kad lyčių lygybės principai patys savaime prezidentės diskurse nėra reikšmingi, nes nekyla iš feministinių vertybių, jiems reikšmę suteikia tik ekonominis ar politinis kontekstas.
2. Beveik visi vieši prezidentės pasisakymai, susiję su lyčių lygybės nuostatomis, buvo išsakyti „progiškai“ (konferencijose, moters dienos proga ir pan.). Todėl galime manyti, kad prezidentės politiniame diskurse lyčių lygybės nuostatos atsiranda pakankamai retai – arba simboliškai per Tarptautinę moters dieną (t.y. kartą per metus), arba tarptautinėse konferencijose. Tai reiškia, kad lyčių lygybės principai nėra prioritetiniai ar pakankamai svarbūs D. Grybauskaitės diskurse ir darbotvarkėje.
3. Nors D. Grybauskaitė remia minėtus lyčių lygybės principus, kai kurie moterų teisių klausimai nesulaukia Prezidentės pritarimo ar dėmesio. Prezidentė nesutinka su moterų kvotų įvedimu biržinių įmonių valdybose, nėra pasisakiusi už moterų reprodukcinių teisių užtikrinimą – Seime vykstant diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, abortų draudimo įstatymų D. Grybauskaitė nėra išreiškusi viešos paramos moterų teisėms palankiems įstatymo projektams. Prezidentės viešos paramos stoka šiais ir kitais atvejais reiškia tai, kad prezidentė nelinkusi politiškai aktyviai skatinti lyčių lygybę. Vienintelis atvejis, kai D. Grybauskaitė pati aktyviai prisidėjo prie moterims palankaus įstatymo priėmimo, buvo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo atvejis.
4. Tai, kad apie lyčių lygybę prezidentė kalba beveik be jokių feministinių prielaidų, vertybių, nuostatų ar argumentų, o daugelis nuostatų grindžiamos politiniais ar ekonominiais argumentais – gali būti suprantama kaip strategija, siekianti įdiegti lyčių lygybę, kurios idėja visuomenėje dažnai susilaukia pasipriešinimo, neutralizuojant, defeminizuojant ją ir paverčiant eiline užduotimi politinėje darbotvarkėje, kuri nesukeltų jokios kontroversijos. Galbūt dėl to paties strateginio aspekto prezidentė reaguoja į tam tikras moterų teisių problemas pasyviai – ypatingai tas, kurios susilaukia skirtingų visuomenės reakcijų susidūrimo: abortų draudimas ir pan. Todėl prezidentės diskurse egzistuoja tik tos lyčių lygybės nuostatos, kurias vienaip ar kitaip galima realiai paskatinti, nesusilaukiant didelio pasipriešinimo iš visuomenės – paprastus, minimalius lyčių lygybės standartus, kurie nesukeltų kontroversijos ar „kaltinimų“ feminizmu. Galbūt strategiška ir tai, kad lyčių lygybės diskursas – proginis, prabylant tik fragmentiškai, tik tada, kai tai naudinga, kai pasitaiko tinkama proga.
5. D. Grybauskaitė laimėjo prezidento rinkimus ekonominės krizės įkarštyje – 2009 m. Visą kadenciją iki šiol D. Grybauskaitė valdė šios krizės sąlygomis, pasikliaudama „diržų veržimosi/taupymo politika“ (angl. austerity politics), tad tikėtina, kad prezidentės feministinės politikos nuostatas sąlygojo prasta ekonominė situacija, visuomenės nusivylimas ir pasipriešinimas. Todėl galima manyti, kad būtent dėl to prezidentės feministinė politika tokia atsargi ir, sakykime, oportunistinė. Kadangi tikėtina, kad prezidentės feministinės politikos pobūdį lėmė ekonominės krizės atsiradimas, tuomet tai politikai tiktų „taupiojo feminizmo“ (angl. austerity feminism) sąvoka.
6. Taupusis feminizmas galėtų apibūdinti tokį feminizmą, kai lyčių lygybė skatinama minimaliomis priemonėmis, kai moterų teisių ir lyčių lygybė įgauna prasmę tik ekonominio ir politinio naudingumo kontekstuose. Taupusis feminizmas derinasi ir su griežtu, „vyrišku“ valdymo stiliumi, tvirtomis galios pozicijomis, nes griežtas valdymas neleidžia feministiniams interesams pakilti aukščiau už kitus interesus (ekonominius, gerovės ir pan.), griežtai diferencijuoja išteklius pagal ekonominius prioritetus, todėl feministiniai interesai yra realizuojami kiek įmanoma mažesniu mastu. Tokiu atveju lyčių lygybės nuostatų įgyvendinimas priklauso nuo aplinkybių, nes svarbiausia čia ne feministinės nuostatos, o praktiniai argumentai, materialinė situacija. Šis fenomenas atsiranda tada, kai krizės sąlygos pakeičia prioritetus, kai feminizmas savaime nebetampa svarbus, o priklausomi nuo savo naudingumo (spręsti krizes, didinti gerovę ir pan.). Tai feminizmas „iš išskaičiavimo“, kurio nuostatos vertingos tik tada, jei jas diegti apsimoka.
1. Jalalzai, F. (2010). Madam President: Gender, Power, and the Comparative Presidency. Journal of Women, Politics & Policy, 31(2), 132-165.