D. Jastramskis. Žodžio laisvė labiau rūpi L. Graužinienei nei liberalams

 (179)
Kūčių išvakarėse, kai laisvame pasaulyje sklandė euforinės nuotaikos dėl Rusijos prezidento malonės žymiausiems politiniams kaliniams, Lietuvoje gimė reali iniciatyva iš Baudžiamojo kodekso gniaužtų paleisti žodžio laisvę. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įregistravo įstatymo projektą, numatantį naikinti baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, o už šmeižtą bausti tik dėl paskleistos informacijos apie neva padarytą nusikaltimą bei netaikyti laisvės atėmimo bausmės.
Deimantas Jastramskis
Deimantas Jastramskis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Laisvės ir malonės paralelėse su Rusija galima įžvelgti ir daugiau dalykų. Nebūtinai susijusių su Darbo partija ir jos bylomis. Tai – 10 metų. Tiek už grotų sėdėjo kalinys Nr. 1 Michailas Chodorkovskis ir tiek Lietuvoje galioja Baudžiamojo kodekso normos, leidžiančios privataus kaltinimo tvarka už paskleistą žodį bet kuriam visuomenės nariui grasinti belange iki dviejų metų.

Kodėl L. Graužinienei šiuo metu parūpo žodžio laisvė, argumentų yra bent keletas. Svarbiausias, kad jos teikiamoje įstatymo pataisoje iš Baudžiamojo kodekso siūloma išmesti atsakomybę už nepagarbą teismui. Tai reikalinga neformaliam „darbiečių“ lyderiui Viktorui Uspaskichui, kurį Seimo pirmininkė uoliai išsukinėja dėl neliečiamybės panaikinimo, kad jis galėtų išvengti bylinėjimosi už teisėjų menkinimą. Taigi, iniciatyva keisti straipsnius, ribojančius žodžio laisvę, tėra priedas prie to, kas šiuo metu aktualu Darbo partijai.

Kita priežastis – konkurencija su prezidente Dalia Grybauskaite, pateikusia Seimui svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisą, galinčią labiau apsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Ir prezidentės, ir parlamento pirmininkės pataisos yra labai reikalingos žodžio laisvei, žurnalistams, žiniasklaidai, o svarbiausia – visuomenei. Nors nemaža jos dalis to nesupranta arba supranta tada, kai patiems (arba artimiesiems) tenka dėl ištarto ar užrašyto žodžio būti kaltinamuoju (nuteistuoju). Tiesa, prezidentės pataisos svarstymas Seime nukeltas į pavasario sesiją, o parlamento vadovės pataisą ketinama įtraukti į sausio mėnesio darbotvarkę (gal šiuo atveju bus taikoma ir skubos tvarka?).

Galima apgailestauti, kad demokratinei visuomenei nereikalingą (ir žalingą) saviraiškos laisvės kriminalizavimą bandoma naikinti (arba bent sumažinti) tik tuomet, kai kažkas atsitinka drastiško (STT akcija prieš BNS redakciją) arba kai to prireikia įtakingiems valstybės asmenims. Dar labiau apgailėtina, kad to visiškai nereikia vadinamosioms tradicinėms Lietuvos partijoms: socialdemokratams, konservatoriams ir liberalams.
Deimantas Jastramskis

Baudžiamojo kodekso pataisos teikimo kontekstas yra ir šiek tiek tragikomiškas. Teikėja – partijos teisiamųjų kolegė (lyderė), besisolidarizuojanti su savais ir kitais teisiamaisiais (arba potencialiai kaltinamaisiais). Projekto dalies (apie šmeižtą ir įžeidimą) tekstas copy-paste būdu paimtas iš Lietuvos advokatų iniciatyva svarstyto teisės akto projekto (oficialiu rengėju pristatomas Seimo referentas). Tai yra ta profesinė gildija, kuri iš esmės turėtų būti suinteresuota baudžiamųjų bylų gausėjimu. Tačiau vieši pačių advokatų pasisakymai taip pat gali tapti Baudžiamojo kodekso straipsnių, reglamentuojančių bausmes už šmeižtą ir įžeidimą, taikymo objektais. Be to, nereiktų atmesti ir dalies advokatų pilietiškumo raiškos.

Eilinį kartą galima apgailestauti, kad demokratinei visuomenei nereikalingą (ir žalingą) saviraiškos laisvės kriminalizavimą bandoma naikinti (arba bent sumažinti) tik tuomet, kai kažkas atsitinka drastiško (STT akcija prieš BNS redakciją) arba kai to prireikia įtakingiems valstybės asmenims. Dar labiau apgailėtina, kad to visiškai nereikia vadinamosioms tradicinėms Lietuvos partijoms: socialdemokratams, konservatoriams ir liberalams. Apmaudžiausiai šioje situacijoje atrodo liberalai (turintys puoselėti pamatines laisvės vertybes), kurie jau seniai galėjo surengti ne vien laisvės nuo mokesčių dieną, bet ir saviraiškos laisvės dekriminalizavimo dieną.

Tradicinės partijos turbūt linkę nuolaidžiauti gajam mūsų visuomenėje kriminaliniam mentalitetui. Daugeliui mūsų šalies gyventojų atrodo normalu žmones sodinti už grotų dėl įžeidimo, juolab – dėl šmeižimo. Ne šiaip sau turbūt Lietuva pastaraisiais metais užima prizinę vietą ES pagal kalinių kiekį, tenkantį 100 000 gyventojų. Kitos prizininkės – Baltijos sesės: Latvija ir Estija – visos trys ES narės su lagerinės Sovietų Sąjungos patirtimi.

Tačiau įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo požiūriu mes atsiliekame ne tik nuo Estijos (kas jau beveik įprasta), bet ir nuo Latvijos. Estijoje nuo 2002 m. Baudžiamajame kodekse palikta tik atsakomybė, susijusi su valstybės simbolių, institucijų ar pareigūnų šmeižimu, Latvijoje Baudžiamoji atsakomybė dėl šmeižimo supaprastinta 2009 m. (siejama su reputacijos menkinimu).

Lietuvos politikus, besidairančius į kitas šalis, turbūt glumina tai, kad daugelyje Vakarų valstybių vis dar egzistuoja baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą ir įžeidimą, nors ir taikoma labai retai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenimis, šmeižtas ir įžeidimas visai arba iš dalies yra dekriminalizuoti 14 šalių-narių. Tarp jų – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kipre, keliose Balkanų valstybėse.

Tad net ir lūkuriuojantiems lygiuotis yra į ką. Nors, aišku, galima dar palaukti, kol bylų pagal Baudžiamojo kodekso 154 („Šmeižimas“) ir 155 („Įžeidimas“) straipsnius per metus bus iškeliama ne šimtai, kaip yra dabar, bet tūkstančiai, o nuteistųjų bus ne dešimtys, o – šimtai.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvos pjūvis

A. Tapinas. „Laisvės piknikas“ – kuri partija užsakė ir kiek tai kainavo? (256)

Apie „Laisvės pikniką“ ir jame dalyvavusių žmonių įspūdžius turbūt jau skaitėte ir prisiskaitėte. Todėl tik dar kartą pakartosiu – tai buvo labiausiai neįtikėtinos 17 dienų, kurias yra tekę patirti.

G. Bartkus. Giliai įkvėpkite – jūs įtariamasis (59)

Kai kas sako, kad šių dienų galimos korupcijos skandalas naudingas tam tikroms politinėms jėgoms, nes artėja Seimo rinkimai, o kai kas sako, kad šis skandalas suteiks galimybę padaryti Lietuvos politinę sistemą skaidresnę.

A. Užkalnis. Ašarotos zirzlės, kurioms visi vyrai – kiaulės (449)

Klausiau naują dainininkės Adelės dainą ir nė kiek nenustebau. Dainininkė, kurią daugelis švelniai vadina kaukiančiu depresijos maišu, stūgavo ekrane apie tai, kaip ją paliko diedas, ir kaip ji vis tiek gyvens laiminga, nes ji stipri, o vyras silpnas ir menkysta.

R. Statkuvienė. Kai bujoja runkelinis chamizmas ir dvokiantys tualetai (68)

Ar įmanoma šiandien pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį bent kelias minutes ir neįkvėpti tarpuvartėse dvokiančių šiukšlių konteinerių kvapo, o besigrožint barokiniais ar gotikiniais architektūros šedevrais nepamatyti šlykščiausių sienų teplionių? Ar yra bent viena saugoma teritorija, kurioje nebūtų savavališkai pristatyta naujųjų dvarų, o valstybinės žemės plotai neapraizgyti tvoromis?

M. Ališauskienė. Arši kova ties moters kūno kontrole (243)

Pastarąsias kelias savaites Lietuvos viešojoje erdvėje buvo gausu diskusijų apie Lytiškumo ugdymo programos svarstymą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Girdėjosi kritikų balsai, kad programa tapo „Katalikų bažnyčios įkaite“, kuri siekia įgyvendinti „religinę utopiją“ ir ignoruoja mokslo pasiekimus.