Žodžių junginį „juvenalinė justicija“ rašau kabutės, nes jis Lietuvos teisės terminijoje nevartojamas. Tai vertinys iš rusų 2010 m. įvesto „juvenlnaja justicija“. Rusai savo ruožtu jį paėmė iš angliško „juvenil justice“. Anglakalbėse šalyse „juvenil justice“ reiškia teisingumo jaunimui (nepilnamečiams) taikymą, t.y. perauklėjamajį darbą / bausmes nepilnamečiams už jų nusikaltimus. Rusai praplėtė sąvoką, ir taiko šį terminą ne tik šiame kontekste, bet ir kalbėdami apie vaikų nusikalstamumo prevenciją, auklėjamąjį darbą su sunkiais vaikais ir taip pat vaikų paėmimą iš jų ugdymui kenksmingų aplinkų.
Rusijoje, nežinia kokioms jėgoms skatinant, šis naujas išsireiškimas yra tapatinamas tik su vaikų paėmimu iš šeimos (nors tai tik maža šios sąvokos dalis) ir rėksmingų propagandistų dėka, šmeižiant Vakarų valstybes, keliamas siaubas sąvokos nesuprantantiems, dažniausiai neišprususiems gyventojams. Šį terminą nusitvėrė Rusijos pasekėjai ir Lietuvoje.
Pasaka apie norvegišką pabaisą, vardu „Barna-varna“, ir rusiškos-lietuviškos isterijos ištakas.
Nuskriausta rusė
Gyveno kartą moteriškė, iki širdies gelmių įsitikinusi savo teisumu, nuostabumu ir protingumu. Ji rusė, bet ištekėjo už norvego, atvyko į skurdžią ir atsilikusią Norvegiją, kur nėra miestų, bendrinės kalbos, kur visi, kaip kokiuose aūluose kalba savo susigalvotomis tarmėmis, kur valdžia daro viską, kad nebeliktų šeimų, ir net įsteigė kriminalinę organizacija „Barnevernet“ (vadinkime ją „barna-varna“, taip, kaip ją vadina rusai ir lietuviai).
Bet atvykėlė pradžioje šito nežinojo. Ji, naivi, išsilavinusi moteriškė, apsigyveno Norvegijos kaime (miestų juk čia nėra), gyveno su vyru tris privalomuosius metus, o po to išsiskyrė. Rusės ar kitų šalių pilietės (Filipinų, Tailando ir pan., tekančios už norvegų) paprastai išsiskiria po būtent trijų metų, nes tik po tokio laikotarpio, „atidirbusios santuoką“, gauna nuolatinį leidimą gyventi šalyje. Taigi, tris metus ji gyveno sau laiminga, nieko nežinodama, o kai išsiskyrė – staiga atsivėrė jai akys. Ir tada Norvegija atsiskleidė visu baisumu.
Pagrobtas vaikas
Beje, rusaitė su norvegu susilaukė ir vaiko, kurį tėvas, kaip įprasta Norvegijoje, po skyrybų norėjo dažnai matyti. Bet buvusi sutuoktinė šito jokiu būdu nenorėjo leisti. Ji pripratusi, kad Rusijos tėvai, išsiskyrę su motina, į vaiko pusę net nepažvelgia ir visaip vengia mokėti alimentus. Na, Norvegijoje alimentus ir taip atskaito ir į buvusios žmonos sąskaitą sumoka valdžia, tai ko dar tam tėvui leisti matytis su vaiku? Myli? Tegul nemeluoja, netikiu! To tai jau nebus! Siekdama, kad pasimatymai būtų uždrausti, ji apkaltino tėvą vaiko prievartavimu (juk vyras gali mylėti tik iškrypusiai). Niekas tuo nepatikėjo. Užsienietė, būdama daug emocionalesnė nei vietiniai šaltieji norvegai, padūko ir ėmė elgtis neadekvačiai, t.y. draskė akis Norvegijos pareigūnams, darželio ir mokyklos personalui, nes Norvegija, jos galva, privalo mokytis iš didingos ir pažangios Rusijos atstovės.
Su motina buvo bandoma bendrauti ir išaiškinti jai Norvegijos įstatymus, tai, kad vaikas teisiškai priklauso abiem tėvams, bet tai jos neįtikino. Galiausiai vaikas buvo paimtas iš jam nepalankios aplinkos (nes tėvai niekaip nesutar, kaip jį pasidalinti), taigi – jį pagrobė baisioji barna-varna. Vėliau vaiką pasiėmė auginti norvegas tėvas.
Ištvirkusi Skandinavija
Norvegiškos pasakos byloja apie princeses, įsimylinčiais kitas princeses, ir princus, pamilstančius kitus princus. Kitokių pasakų šioje iškrypusioje šalyje nėra.
TV programos tautietę mielai kviečia, nes Rusijai svarbus kiekvienas žmogus, papasakojantis tikrą tiesą apie supuvusius Vakarus ir apie tai, kokia Rusija daug geresnė už tas ištvirkusiais skandinavijas. Nors tūkstančiai kitų emigravusių rusų galvoja priešingai, ir net įrašo kitokius filmukus, sakančius, kad rusės pasakojimai yra visiški paistalai, tačiau niekas jų nežiūri. Visi tiki tik ja, atskleidusia tiesą apie slaptąjį Vakarų planą.
Jos pasirodymai žiūrimi kaip kokie trileriai. Moteriškė interpretuoja Norvegijos istoriją ir vertina jos visuomenę, padarydama, dideliam žiūrovų džiaugsmui, išvadą, kad tai – necivilizuota barbarų šalis. Visi prilipę prie ekranų. Juk taip saldu, net šiurpas krato, įsivaizduoti kaip bobutės miega su anūkėliais, o tikri tėvai santykiauja su savo nuosavais vaikučiais, o tokią tvarką palaiko valstybinė pedofilinė-homofilinė mafija, užsimojusi sugriauti šeimos institutą. Oi, kas ten vyksta! Blogiau negu pas mus! Tai taip skaniai baisu ir iškrypėliška, kad net meksikietiškų serialų nebereikia.
Paranojos užkratas
Visi rodikliai ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad Norvegija yra aukštą gyvenimo lygį pasiekusi šalis, kad čia gyvena laimingi žmonės, aukštas gimstamumas, remiamos šeimos ir vaikai, žemas smurto lygis, nėra agresijos ir kad tai pažangi šalis su nedideliais socialiniais kontrastais, pasiekusi gerovę daugumai gyventojų. Tai šalis, kur moterys skatinamos gimdyti, mokant joms vienkartines išmokas po gimdymo ir – jei prieš tai dirbo – mokant motinystės pašalpą ilgesnį nei kitose ES šalyse laikotarpį.
TV programų šiai mūsų herojei negana, ji pasijunta tikra žvaigžde, padaro naują įrašą ir paleidžia į „Youtube“. Šį kartą – su dar baisesniais kaltinimais Norvegijai.
Ir vėl rusakalbėse neišprususių lengvatikių aplinkose šis įrašas labai noriai žiūrimas, ir mūsų emigrantai juo aklai tiki. Po to žinios aptarinėjamos, pridedant dar daugiau pikantiškų detalių apie norvegų ir apskritai skandinavų visuomenes, siekiančias mus ištvirkinti. Juk buvusių sovietų dorybė neabejotina, ten ilgus dešimtmečius nebuvo nei tualetų, nei sekso. Šios negerovės atsirado tik su morališkai pagedusių vakarų kultūros invazija į šias nekaltas šalis.
Iš rusaitės lūpų – į Lietuvos „šviesuolių“ ausį
Būtent šios moteriškės „informacija“ tapo pagrindu Lietuvos vaikų teisų ir Skandinavijos įstatymų žinovų riksmams – ta pati retorika, ta pati isterija, tie patys „juridiniai terminai“. Tiesiog tiksliai atkartojami rusės pasisakymai, net dėl akių nieko nepakeičiant. Neva, jei vaikui liepsi skaityti, tai vaiką Norvegijoje iš tavęs atima barna-varna. Neleiskime to padaryti Rusijoje ir Lietuvoje, neleiskime kad pas mus atkeliautų ta supuvusi Vakarų tvarka!
Internetiniame šių patriotų už tikrą šeimą puslapyje „Juvenalinė justicija“ sudėti visi šmeižtai apie Norvegiją ir siaubingąją jos barna-varną. Įrodymai yra! Tai kelių moterų papasakojimai apie savo skriaudas (žinoma, tik iš vienų lūpų). Bet kam gi klausytis antrosios pusės, čia viskas ir taip aišku – jos nekaltos, o Norvegija – baisi šalis. Todėl straipsniai klykia: „Atiduokit, prakeikti norvegai-vagys, mūsų vaikus!“
Kaip gimsta demonai
Informacija surinkta tendencingai, pagal visas propagandos kūrimo taisykles, pateikiama tik tai, kas reikia, „demaskuoti“ tai, ką nori.
Bauginatys „juvenaline justicija“ demonizuoja visą sistemą, sakydami, kad ji siekia suardyti šeimą. Jų klausantys tamsuoliai labai mėgsta ir nori tikėti įtariomis sąmokslo teorijomis, todėl lengvai įtiki ir jų skelbiama „tiesa“, kad vaikai bus pardavinėjami, o galiausiai visi taps gėjais.
Beje, iš istorijos žinoma, kad visoms pažangioms idėjoms būdavo priešinamasi, o didžiausią pasipriešinimą visuomet galima įkvėpti į mažiausiai galvojančių galvas. Štai nuskambėjusi istorija apie Jamesą Oliverį, kuris vienos Anglijos mokyklos mokinius norėjo įpratinti maitintis sveiku maistu, t.y. daržovėmis. Tačiau dalis tėvų šiam projektui labai priešinosi, nešė ir slaptai perdavinėjo savo „badaujantiems“ vaikams mėsainius ir bulvių traškučius. Tai darė labiausiai nutukę tėvai, gelbėdami savo labiausiai nutukusius vaikus, nes daržovės jiems buvo blogis.
Tikslas – pažaboti smurtą
Minimos rusės pasakojimas – kliedesys. Tai patvirtins bet kuris kritiškai mąstantis ir su Vakarų visuomenėmis susipažinęs žmogus. Juk daugelis migrantų vienu balsu sako, kad Norvegijoje gyventi jiems labai patinka, nes aplinka neagresyvi, žmonės bendrauja civilizuotai ir pagarbiai. Iš kur tai kyla? Tai prasideda šeimoje ir kitose vaikus ugdančiose aplinkose.
Baubas migrantų tarpe apie baisiąją barna-varna gimsta iš štai šių penkių komponentų socialiai apleista šeima, kurioje įprastas necivilizuotas bendravimas, norvegiškos sistemos nepažinimas, kalbos nemokėjimas, šventas įsitikinimas savo teisumu (norvegai – durniai), palaikantys rėksniai Lietuvoje (Rusijoje). Visa tai sudėjus į krūvą gauname vargšę šeimą, iš visų jėgų besipriešinančią „neteisėtai Norvegijos“ invazijai į jų su savim atsivežtas, bet Norvegijoje nepriimtinas, šeimos tradicijas ir galiausiai – atimtus vaikus.
Leiskit mums gyventi taip, kaip mes norim!
Vakarietiška vaikų teisių apsauga kažkodėl labai nepatinka norintiems gyventi kaip nuo seno įpratę. Leiskite mums patiems auklėti savo šeimas taip, kaip mes norim! Tai šeimos reikalas! Jei šeimoje smurtas – tai mūsų reikalas, nes viską sprendžia galingasis tėvas (paprastai jis ir smurtautojas). Juk rusiška patarlė byloja: „Muša - reiškia myli“. Taigi auklėjantis savais metodais – žeminimu, smurtu – nori tik gero. Juk jį ar ją irgi taip pat „auklėjo“ tėvas ar motina, o juos – jų tėvai, ir vis tiek – štai koks žmogus užaugo!
Kaip žinia, dažnai žmogus, matantis kitame menkiausią trūkumą, nemato savo didelių ydų. Alkoholikas dažniausiai neigia, kad jis toks yra. Nusikaltėlis visada sako, kad jis nekaltas. Smurtaujantis vyras paprastai neigia savo smurtą: „Ai, kepštelėjau ranka, o ji jau išgriuvo su smegenų sutrenkimu. Pati kalta.“ – sako išsiblaivęs. Moteriai ir vaikams tokioje šeimoje įvarytas išmokto bejėgiškumo kompleksas – tai pasakys bet koks psichologas. Tokiose šeimose gyvena nelaimingi žmonės, tačiau jie nenori to pripažinti.
Į Rytus ar į Vakarus?
Pažiūrėjusi Norvegiją šmeižiančios rusės video, jos teiginius atkartojančius „Juvenalinės justicijos“ rašeivas Lietuvoje, ir kitus šiuo melu įtikėjusius rėksnius, man darosi baisu ir gėda. Negi jie nesupranta, kad daro meškos paslaugą emigravusiems žmonėms, juos kvailindami ir kurstydami kovoti su išgalvotais baubais, nors realiai niekuo nesugeba padėti? Kodėl kviečiama į karą su užsienio šalių vaikų teisių apsaugos sistema, užuot kovojus su savimi ir savo ydomis?
Aš matau čia kitą slaptą planą – jokiu būdu neleisti moterims ištrūkti iš smurtinių šeimų, palaikant „tradicinės“ šeimos (su visagalio vyro teroru) modelį. Kažkas plauna jums, mielosios, švelniosios moteriškės, smegenis: be vyro jūs niekas, o už vyro – kaip už pečiaus (nors girtuokliauja, trainiojasi ir visada piktas), nedirbkit, būkit gražios ir kvailos. Tada tikrai tapsite lengvu grobiu mačo skustagalviams, kurie galės daužyt jus ir jūsų vaikus, nes bloga nuotaika (sakys – pati išprovokavo). Ir niekas kištis negalės, nes atvykus policijai ir radus sumuštą žmoną ir drebančius vaikus bus nustatyta kad tai – šeimos reikalas.
Jei Rusija Lietuvai daro tokią didelę įtaką, tai gal reikėtų pasiprašyti atgal į šią puikią šalį ir patarti mūsiškiams emigruoti ten. Tada galėsite gyventi savo susikurtuose pragaruose, ir jokios barnos-varnos negrobs jūsų vaikų.