Rusija, turėdama „tvirtai“ sukonstruotą BRELL sutartį*, prie kurios, kaip dabar aiškėja, 2001 m. Lietuva prisijungė neteisėtai, drąsiai planuoja būsimų savo atominių elektrinių Karaliaučiuje ir Baltarusijoje perteklinę energiją transportuoti per Lietuvos teritorijoje esančius elektros energetikos tinklus. Dar daugiau, yra pagrindo teigti, kad Rusija siekia prieigų ir prie Lenkijos-Lietuvos bei Švedijos-Lietuvos energetinių jungčių, nes ji jau yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė. Taigi Rusijos prezidentas, matydamas, kad VAE projektas vystomas su didelės galios reaktoriumi, dėl šio regiono „energetinės priežiūros“ yra ramus, nors 2012 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Baltijos energijos rinkos sujungimo planas, siekiant integruoto ir darnaus energetinio regiono“ energetikos ministras užsiminė, kad BRELL sutarties problemas jau svarstys ir Briuselis.
Kita vertus, negirdėjau, kad Lietuvoje minėtoje konferencijoje viešėjęs Europos Sąjungos Energetikos komisaras Giunteris Otingeris viešai ragintų statyti Visagino AE. Dar daugiau, paklaustas komisaras pabrėžia, kad atominės elektrinės statybos – šalies vidaus reikalas ir energetikos vystymas neatsietinas nuo ekonomikos ir finansinių galimybių. Akivaizdu, kad tokiu principu elgiasi mums pavyzdžiu rodomi kaimynai suomiai – atomines elektrines stato ne vyriausybė, o verslas savo lėšomis ir savo rizika.
Deja, minėtoje konferencijoje tolimesnė diskusija dėl aprūpinimo Baltijos šalis dujomis parodė, kad be Rusijos čia daug ir kitų subjektų interesų. Akivaizdu, kad susitarti dėl vieno suskystintų dujų terminalo visoms Baltijos šalims greitai nepavyks, taigi, nors ir ne pats geriausias variantas – tik lietuviškas terminalas, bet jis galėtų užtikrinti ir dujų tiekimo alternatyvą ir, esant reikalui, net pakankamą kiekį elektros energijos generacijos. Taigi, terminalą įrengti būtina. Čia reiktų pastebėti, kad Rusijos narystė PPO šiuo atveju, ko gero, neleis jai trukdyti naudotis dujų ūkio infrastruktūra.
Tuo tarpu Lietuvoje vis dar nepakankamai yra suprastas energetinio ūkio decentralizacijos principas. Lyg ir reikėtų statyti kogeneracines jėgaines, varomas biokuru, gaminančias šilumą ir elektros energiją, tačiau choru šaukiama, kad tai neracionalu, nebus kur dėti šilumos, jei ir šiltuoju periodu generuosime elektrą. Atrodo labai paprasta – tegu elektrą vasarą gamina tik kas trečia jėgainė, kurioms reikėtų įrengti aušyklas. Taip pat reiktų pritraukti ir verslą, kuris galėtų naudoti kažkiek pigesnę šilumą ne šildymo sezono metu. Aišku, energijos kainas reiktų išdėstyti visiems metams, įvertinus ir tame regione esančių, bet vasarą neveikiančių jėgainių kaštus.
Geras pavyzdys galėtų būti Obelių spirito gamykloje įdiegta jėgainė iš gamybos atliekų gaminanti dujas ir elektrą, visą sugeruotą energiją vėl naudojanti savos gamybos poreikiams. Kitas decentralizacijos pavyzdys galėtų būti „Achemos“ gamykloje Jonavoje savo reikmėms įrengta kogeneracinė jėgainė. Daug privalumų žada atsinaujinanti energetika, pasibaigus jos dotavimo laikotarpiui. Atskirai reikėtų paminėti geoterminės energijos panaudojimo galimybių savotišką stabdymą – vienintelė Lietuvoje geoterminė jėgainė „Geoterma“ vis dar yra privatizuojamų įmonių sąraše.
Yra dar dvi svarbios energetikos vystymo prioritetinės kryptys, tai – energijos kaupimas ir Baltijos šalių elektros energetikos žiedo kūrimas. Neseniai įvykęs elektros energetinės linijos blokavimas iš Rusijos pusės parodė, kad turime susitvarkyti šio regiono vidinius tinklus, o energijos kaupimo įrenginiai turėtų būti ne tik modernizuotoje Kruonio hidroakumuliacinėje, bet ir kiekvienoje elektrinėje.
Taigi, decentralizacija, išmanieji tinklai, elektros energijos kaupyklos ir Baltijos energetikos žiedas galėtų būti Baltijos šalių maksimaliai įmanomos energetinės nepriklausomybės garantas. Darbų daug ir jie nepigūs, tačiau žymiai pigesni ir saugesni už „Leo-2“ projektą – Visagino AE.
Kažkas žiniasklaidoje už valdiškus pinigus ragina balsuoti už „mūsų“ elektrinę. Tačiau, balsuodami už „jūsų“ elektrinę ant mūsų žemės, mes galbūt po 30-40 metų (tai yra pastačius Visagino AE ir išmokėjus skolas) ir turėsime „pigią“ elektrą, bet jei tai bus tik falšas, „mūsų“ elektrinės sumanytojai jau bus išnykę...
* Maskvos prižiūrima Rusijos šiaurės vakarų elektros energetinė sistema, į kurią įtrauktos Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetinės sistemos
Autorius yra inžinierius energetikas, žurnalo „Energijos erdvė“ vyr. redaktorius.