Tik neskubėkite manęs teisti ir kaltinti, kad pats esu kraštutinių pažiūrų. Esu paprastas lietuvis, o apie patirtą jausmą rašau labai nuoširdžiai. Mielai paaiškinsiu, kodėl.
Socialdemokratų simbolis raudona rožė ar gvazdikas, vadinkite tai kaip norite, juk neatsirado plyname lauke. Dabartiniai socialdemokratai bandys išvedžioti, kad tai nieko baisaus nereiškia, bet iš esmės tai yra dar iš 1917 metų Rusijos revoliucijos laikų mutavęs simbolis – dar V. Lenino ir kitų žiaurumu pagarsėjusių bolševikų segėtas raudonas kaspinas.
Tik nepradėkite trypti kojomis ir šaukti, kad neišmanau istorijos, kad yra taip ir kitaip. Jei pykstate, galite susikurti savo versiją, išmokti ją mintinai ir ramiai sau miegoti. O aš jums sakau – patys esate kvaili, kad leidžiatės mulkinami socialdemokratų propagandos.
Gryna demagogija ir išsisukinėjimas. O aš pateiksiu ir konkrečių pavyzdžių, kodėl galvoju ne taip, kaip A. Butkevičius.
Revoliucijos Rusijoje metu ir po jos masiška, dešimtimis tūkstančių, buvo šaudomi niekuo dėti valstiečiai, tuos darbus atliko raudonus kaspinus, kaip savo skiriamąjį ženklą, ryšėję
Visos Rusijos Ypatingosios komisijos kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu (ČK) darbuotojai. Ši slaptoji bolševikų milicija yra atsakinga už milijonus nužudytų žmonių, faktiškai jie kalti dėl savo piliečių genocido ir politinių žmogžudysčių.
Kai kilo Rusijos gyventojų nepasitenkinimas tokia čekistų veikla, buvo susigriebta, kad reikia kažkaip vyniotis nuo atsakomybės, todėl bolševikai ėmė keisti tos organizacijos pavadinimą. Skirtingu laiku vėliau ji vadinosi GPU, NKVD, NKGB, KGB, FSB, bet esmės tai nekeitė – tai buvo represinė žudymo mašina, keitėsi gal tik žudymo mastai ir būdai.
Vaizdžiai tariant, įsteigia bolševikai ar komunistai žudikų organizaciją, ši priguldo milijonus savų ir kitų šalių gyventojų, o tada vėl keičia pavadinimą. Tai ciniškas požiūris į atsakomybę.
Panašius argumentus dabar labai gausiai lieja Rusijos televizijos: esą Lietuvai aneksijos metu padarytą žalą atlyginti turi tie, kurie ją okupavo, kurie trėmė, žudė ir naikino Lietuvos partizanus, mokytojus ir ūkininkus. O tie „kiti“ jau seniai išformuoti, bet iš tikrųjų tik pakeitę pavadinimus.
Panašiai vyko ir su partijos pavadinimu, kai pradžioje vadinosi bolševikais, o vėliau virto komunistais, tad pastarieji niekada neprisiėmė jokios atsakomybės už bolševikų vykdytas masines taikių gyventojų žudynes.
Grįžkime prie to raudono kaspino. Jį mitinguose ryšėjo V. Leninas, J. Stalinas ir daugelis čekistų. Jis nesikeitė keičiantis represinių organizacijų ir partijos pavadinimui, tačiau vėliau tikriausiai susigriebta, kad pernelyg daug nekalto kraujo pralieta su tuo kaspinu ir tada atsirado komunizmas ar socializmas su žmogiškuoju veidu, o greta ir kaspiną primenanti raudona gėlė. Joje vis tiek liko užkoduota reikšmė – už bolševikų valdžią pralieto kraujo spalva.
Ne visos pasaulyje esančios kairiosios ideologijos partijos pasirinko raudoną kaspiną ar rožę, nors tie simboliai per komunistų internacionalą plito labai sparčiai ir suformavo kairiųjų partijų tradiciją.
Supraskite, nenoriu ir neketinu kaltinti mūsų ir kai kurių kitų šalių socialdemokratų sąmoningai pasisavinus bolševikų simbolį, sužmoginus jį ir pateikiant dabar kaip humanizmą plėtojantį simbolį. Tokie dalykai kartais įvyksta ir nebūtinai sąmoningai.
Lietuvos gyventojai aiškiai jautė tas sąsajas, tačiau vertino A. Brazauską ir jo naujuosius socialdemokratus pagal kalbas ir darbus. Esą suprantame, bet jūs įrodykite, kad esate kitokie. Ir ši partija ilgai įrodinėjo. Net balsavo už Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktą, nutraukė ryšius su Maskva, nors kartas nuo karto kildavo triukšmas, kai A. Brazauskas, užimdamas aukštas pareigas valstybėje, esą kaip privatus asmuo skrisdavo į Maskvą senų draugelių gimtadienio švęsti.
Mes visi matėme, kaip Lietuvos socialdemokratai jautriai reaguodavo į įvairias užuominas, kad jie yra komunistai ir stengdavosi tokie neatrodyti. Bet ką dabar pamačiau?
Kai V. Landsbergiui Seimas neskyrė Laisvės premijos, o jo, ir ne tik jo šalininkai pradėjo ryšėti tautinę juostelę, socialdemokratai, kaip priešpriešą pradėjo segėti savo partijos simbolį – raudoną rožę.
Atkreipiu dėmesį, kad tautinių juostelių akcijos dalyviai nebuvo vien tik konservatoriai, niekas net nesiūlė segėti, tarkime, kregždutes. Tautines juosteles juk ryšį unikalioje pasaulyje lietuviškų Dainų ir šokių šventėje, tautinių šokių dalyviai mokyklose ir kolektyvuose, visi jie ryšį tas tautines juosteles, o Vasario 16-osios ar kitose šventėse kai kurie iš mūsų į gatves išeina apsirengę tautiniais rūbais ir ryšėdami tautines juosteles. Ir tai visi daro ne todėl, kad taip nori pagerbti V. Landsbergį.
Pažįstu daug žmonių, kurie nėra konservatorių gerbėjai, tačiau į Laisvės premijos skyrimo akibrokštą jie pasižiūrėjo kaip į pasityčiojimą iš valstybės ir jos vertybių. Jie tikriausiai būtų pasibaisėję lygiai taip pat, jeigu kas nors būtų pradėjęs trypti prezidento A. Brazausko kapą.
Tiesą sakant, V. Landsbergiui sunku atlaikyti trypimą ir niekinimą, nes jis dar gyvas. Štai tuo visi tie niekšai ir pasinaudojo – gyvas, vadinasi, skaudės. Ir trypė bei niekino.
Tai kaip reiktų vertinti tai, kai lietuvių tautiškumui, nacionaliniam kultūros paveldui tautinėms juostoms, kaip priešingybė buvo pateikiamas iki raudonos rožės numutavęs teroro simbolis – raudonas kaspinas? Ir ką tai reiškia?
Ar tai nėra toji bolševizmo bacila, kuri ilgai tūnojo socialdemokratų kūne, jie gynėsi, kad jau galutinai išsigydė, bet štai ėmė toji bacila ir prasiveržė ir dar kartą pabandė tuo raudonu kaspinu uždengti lietuvių Motinos austą tautinę juostą. Tuo Lietuvos socialdemokratai lyg sako, kad jų mutavusi ideologija yra kur kas svarbiau už lietuviškumą ir nacionalinį paveldą.
Štai todėl, išvydęs televizijos ekrane tuos jaunus žmones su ideologiškai angažuotu simboliu pasijutau nejaukiai, lyg stebėdamas atgimstančių jaunų bolševikų ar hitlerjungendo susirinkimą.
