Vertindamas šio mūšio istorines pasekmes, laikraštis teigia, kad ir latviams, ir lenkams ši pergalė atnešė didelę naudą: Latvija gavo Daugpilį ir Latgaliją, o Lenkija apsaugojo savo valstybės šiaurinį sparną prie Dauguvos, pašalindama pavojų, kurį kėlė... Lietuvos pajėgos, nes pasiekę Dauguvą lenkai atkirto lietuvius nuo bolševikų kariuomenės. Iš tokio Lietuvos lenkų laikraščio aiškinimo tektų įsivaizduoti, kad lenkai tuomet buvo tapę laisvės nešėjais, o lietuviai - didžiausiais bolševikų draugais.
Šiame laikraščio priede pasakyta daug šiltų žodžių Latvijos valdžiai už jos politiką Latvijos lenkų atžvilgiu, spausdinami pokalbiai su vietos lenkų veikėjais, su simpatija aprašoma Daugpilio lenkų mokykla. Būtent šis aprašymas ir paskatino imtis plunksnos.
Laikraščio žurnalistė Helena Gładkowska pirmiausia pažymi, kad Daugpilio Juzefo Pilsudskio lenkų valstybinė gimnazija neturėjo jokio vargo dėl pasivadinimo „lenkų atgimimo tėvo“ vardu. Nuo savęs pridursiu, kad tuo stebėtis nereikėtų, nes „atgimimo tėvas“, prie Daugpilio laimėjęs mūšį su bolševikais, pasitraukė iš Latvijos, taigi tiesiog padėjo Latvijai suformuoti savo teritoriją. Kas kita Lietuvoje, kur J.Pilsudskio kariuomenė kariavo ne su bolševikais, o lietuviais, čia ir pasiliko, tiesiai sakant - okupavo visą rytinę Lietuvos pusę. Kas gi sutiks okupanto vardu pavadinti Lietuvos mokyklą?
Artimiausioje ateityje Daugpilio savivaldybė jau nebežada mokyklos remti. Šią žinią lenkų mokykla sutiko nors apgailestaudama, bet neįsižeidusi, nes supranta, kad sunkmečiu visiems sunku. Tiesiog stebėtina Latvijos lenkų tolerancija: Lietuvoje panašiu atveju būtų skambinama visais varpais apie lietuvių nacionalistus ir lenkų švietimo žlugdymą, o Latvijos lenkai, kaip skaitome Lietuvos lenkų laikraštyje, vis tiek trimituoja meilės himnus savo šalies valdžiai.
Daugpilyje, kur gyvena 15 tūkstančių lenkų, tai vienintelė lenkų mokykla (tarpukariu buvo keliolika), joje mokosi apie 280 mokinių. Iš viso Latvijoje, kur gyvena apie 60 tūkst. lenkų, veikia septynios lenkų mokyklos: dvi vidurinės, keturios pagrindinės ir viena pradinė. Taigi, jei imtume Latvijos proporcijas ir perkeltume į Lietuvą, tai Lietuvoje lenkų mokyklų turėtų būti ne daugiau trisdešimties. Kaip žinome, jų yra šimtas. Bet Lenkija, o pastaruoju metu ir Europa dreba nuo Lietuvos lenkų skundų dėl tragiškos lenkų švietimo padėties Lietuvoje. Dėl latvių trigubai ar keturgubai prastesnės padėties nei Lietuvos lenkai, nei Lenkijos valdžia net nemirkteli.
O dabar įdomiausia. Daugpilio lenkų gimnazijoje visas mokymas vyksta... latviškai, o lenkų kalba vyksta tik pačios lenkų kalbos ir literatūros pamokos. Bet nei Latvijos lenkai, nei laikraščio korespondentė dėl to nė kiek nesijaudina. O Lietuvoje jau dešimtmetis vyksta nesėkmingos derybos su lenkų mokyklų atstovais, kad nors koks dalykas, pvz., Lietuvos geografija, būtų dėstoma lietuviškai. Tačiau Lietuvos lenkai nieku gyvu nesutinka įsileisti lietuviškos pamokos. Tikrai keista, ką toji lietuviškai dėstoma geografija ar kita pamoka, pvz., matematika ar biologija, turi bendra su lenkų tapatybės išsaugojimu, juk šis argumentas dažniausiai kartojamas priešgyniaujant lietuviškam bet kurio dalyko dėstymui.
Tai dar ne viskas iš Latvijos lenkų švietimo padangės. Daugpilyje veikia vienintelis Latvijoje lenkų vaikų darželis. Pagal tokią proporciją: 60 tūkst. Latvijos lenkų – vienas darželis, Lietuvoje jų turėtų būti daugiausiai keturi, o iš tikrųjų jų yra mažiausiai dvylika kartų daugiau. Tačiau Lietuvos lenkų laikraščio žurnalistė net nebando skaičiuoti proporcijų. O įdomiausia yra tai, kad tas darželis yra dvikalbis, kuriame abi latvių ir lenkų kalbos yra traktuojamos vienodai.
Darželio vadovai, taip pat ir lenkų vaikų tėvai teigia, kad tai yra būtina, nes vaikas šalia savo gimtosios kalbos turi žinoti ir to krašto, kuriame gyvena, kalbą. Įsivaizduokime, kad Lietuvos lenkų vaikų darželyje, pvz., Švietimo ministerijos atstovė pasakytų tokią „ereziją“. Kiltų tarptautinio masto skandalas, nes Lietuvos lenkai tuojau pultų skųstis dėl lietuvių agresijos.
Galima būtų užduoti naivų klausimą: ar toks Latvijos, taip pat ir daugelio kitų pasaulio šalių gyrimas dėl jų politikos vietos lenkų atžvilgiu ir nuolatinis atviras ar paslėptas Lietuvos juodinimas „Kurier Wilenski“ puslapiuose yra laikraščio žurnalistų improvizacija ar inspiruotas, pvz., Lenkijos valdžios. Deja, tenka pripažinti, kad atsakymu yra antrasis variantas. Užtenka atsiversti mano jau vieną kartą nagrinėtą Lenkijos užsienio reikalų ministerijos parengtą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“, kur Latvijos ir Lietuvos vaizdas skiriasi kaip diena ir naktis. Štai lenkų švietimo finansavimo sumažinimas Latvijoje, pasirodo, nėra antilenkiška tendencija, nes ta problema liečia ir kitų mažumų (t.y. rusų) mokyklas. Kalbant apie Lietuvą, sausai konstatuojama, kad lenkų mokyklos per mažai finansuojamos, be jokių ten reveransų dėl antilenkiškų tendencijų nebuvimo.
Daugiau lenkų švietimo problemų Latvijoje tame pranešime iš viso neminima. O Lietuvoje tokių priskaičiuojama dar septynios, viena už kita baisesnės: bandymai lenkų mokyklose įvesti pamokas lietuvių kalba, lenkiškų vadovėlių vertimo problema, brandos egzaminų testų pateikimas lietuviškai be vertimo į lenkų kalbą, suvienodinimas lietuvių kalbos egzamino lietuviškose ir lenkiškose mokyklose ir t.t.
Aišku, kad Latvijos lenkai tik juoktųsi iš tokių „problemų“, nes visi dalykai ten seniai mokomi latvių kalba iš latviškų vadovėlių, o apie testų vertimus ar skirtingą latvių kalbos egzaminą ten nėra nė kalbos. Tačiau Lenkijos URM vis tiek Latviją giria, o Lietuvą keikia.
Tarp kitų Latvijos lenkų iššūkių tame dokumente minimi, taip sakant, patys šviesiausi, pvz., jiems siūloma dažniau naudotis internetu arba aktyviau dalyvauti eurointegracijos procesuose. Lietuvos lenkų vaizdelis talpinamas į žymiai juodesnį „Lietuvos valdžios laužomų lenkų mažumos teisių katalogą(!)“. Čia ir mažumų vardų ir pavardžių rašymo, dvikalbių gatvių pavadinimų, lenkų kalbos kaip vietinės vartojimo, netobulo tautinių mažumų įstatymo ir kitos problemos, kurios veda į Vilniaus krašto „socialinę ir ekonominę degradaciją“. Latvijoje lenkai tokių problemų nei kėlė, nei kels, o Lenkijos ambasada Lietuvoje jas iškelia į tarptautinį lygmenį ir galanda Lietuvos pasmerkimo kirvį.
Kas toliau? Jeigu Latvijoje, Lietuvos lenkų laikraščio ir Lenkijos URM požiūriu, lenkų padėtis yra tokia nuostabi, tai logiškai mąstant, Lietuvoje reikėtų perimti tą gerąjį Latvijos patyrimą, pvz., tris keturis kartus sumažinti lenkų mokyklų ir darželių skaičių ir viską mokyti lietuviškai, taip pat lenkų organizacijoms parūpinti kuo daugiau kompiuterių jų eurointegraciniams procesams tobulinti. Gal tuomet neliktų kasdienių publikacijų apie amžiną lenkų diskriminavimą Lietuvoje, o jas pakeistų mūsų valstybės vadovų padėkos, panašios į tą, kurią parašė Latvijos prezidentas ir kurią džiaugsmingai sutiko Latvijos lenkai: „Dėkoju Jums už lenkiškas tradicijas ir latvišką dvasią“. Pakeitę paskutinius žodžius į „lietuvišką dvasią“ galbūt sulauktume ir Lietuvos lenkų padėkos?..