Iš didžiojo sporto pasitraukus pasaulio ir Europos čempionatų medalininkams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui, įsižiebė viltis, kad Lietuva vėl bus žinoma dailiojo čiuožimo pasaulyje. Tai patvirtina Lietuvai atstovaujantys amerikietė K. Copely ir lietuvis Deividas Stagniūnas, per trejus metus sugebėję Europoje prasibrauti į geriausių šokėjų ant ledo dešimtuką ir tapti viena sparčiausiai pasaulyje tobulėjančių porų. Kovą pasaulio čempionate užėmę 14-ą vietą, jie iškovojo olimpinį kelialapį.
Tačiau tikėtinas ateities pergales ir kovą 2010 m. Vankuverio žiemos olimpiadoje jau suskubo griauti Pilietybės komisija, nerekomendavusi šalies prezidentui V. Adamkui K. Copely išimties tvarka leisti įgyti lietuvišką pasą. Kaip žinia, priešingai nei Europos ar pasaulio pirmenybėse, olimpiadoje šaliai atstovauti gali tik jos piliečiai.
Vieno šanso Lietuva vos nepražiopsojo. 1992 m. Albervilio olimpiadoje Lietuvai norėjusi atstovauti Rusijos pilietė M. Drobiazko pirma turėjo ištekėti už P. Vanago draugo. Jei M. Drobiazko tuomet nebūtų suteikta mūsų šalies pilietybė, Lietuva greičiausiai iki šiol neturėtų pasaulio ir Europos dailiojo čiuožimo pirmenybių medalių bei 5 vietos Solt Leik Sičio olimpiadoje 2002 m. Tai – kol kas aukščiausias nepriklausomos Lietuvos sportininkų pasiekimas žiemos olimpiadose. Lietuvos porai ne kartą siūlyta atstovauti Rusijai – net neabejoju, kad šokdami už Rusiją, o ne už nykštukę dailiojo čiuožimo pasaulyje Lietuvą, jie būtų tapę ir olimpiniais čempionais.
Nejau prezidentas išdrįs visa tai nubraukti? Jei, V. Adamkaus sprendimu, K. Copely nebus suteikta pilietybė, kas atlygins už palaidotas Lietuvos žmonių emocijas ir euforiją stebint Lietuvos sportininkų pasirodymus? Kas kompensuos paties D. Stagniūno ir Lietuvos valstybės sportui išleistus pinigus? Ar atsiras norinčių kompensuoti šimtatūkstantines išlaidas K. Copely tėvams, jau ketverius metus remiantiems krizės apimtai Europos šaliai atstovaujančią sportininkę.
Jei čiuožėjai pilietybė vis tik nebus suteikta, siūlyčiau įsakyti į Lietuvą iš JAV, kur treniruojasi kartu su amerikiete Alissandra Aronow, kuo greičiau grįžti kitam lietuviui čiuožėjui - 19-mečiui Aleksandrui Pirogovui.
Visus Lietuvos čiuožėjus sugrąžinti į Lietuvą ir, kaulus geliančioje Kauno ledo arenoje, įsakyti šokdinti tik lietuves. Ir, žinoma, tuoj pat iš arenos išvyti neturinčias lietuviško paso ar su nelietuviškais vardais.
Apsispręsdamas prezidentas neturėtų pamiršti, kad dailusis čiuožimas – ne krepšinis, kur galime rinktis iš būrio lietuvių. Šioje brangioje sporto šakoje apstu čiuožėjų porų, kurioje abu šaliai atstovaujantys partneriai nebūtų „grynakraujai“ tautiečiai.
Štai JAV prezidentas George'as W. Bushas prieš pat 2006 m. Turino olimpiadą pilietybę suteikė kanadietei Tanith Belbin. Olimpiadoje ji JAV iškovojo sidabro medalius. 2009 m. pasaulio pirmenybėse bronzą Rusijai kartu su Aleksandru Smirnovu iškovojo Yuko Kavaguti - japonei buvo suteikta Rusijos pilietybė. Antrą kartą Vokietijai pasaulio čempionato auksą dailiojo čiuožimo porų varžybose kartu su Robinu Szolkowy iškovojusi čiuožėja Aliona Savčenko anksčiau buvo Ukrainos pilietė. Kaip žinia, šiose šalyse talentingų čiuožėjų ir taip netrūksta, tačiau tai nebuvo kliūtis kartu sportuojantiems asmenims leisti atstovauti ir ne savo gimtajai valstybei.
Ar, susikūrę nacionalistinius įstatymus, leisime stebėti, kaip mūsų sportininkai ne savo noru gina kitų valstybių garbę? Ar ir toliau statysime barikadas piliečiams, norintiems ir sugebantiems garbingai atstovauti savo šaliai? Juoba į prezidentus kandidatuoti netrukdo ir turima lenko korta.
O gal prezidentui, patogiai įsitaisius rezidencijoje Turniškėse kitąmet stebint Olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo varžybas, bus malonu išgirsti, pavyzdžiui, „Katherine Copely and Deividas Stagniūnas, representing Azerbaijan“ („Katherine Copely ir Deividas Stagniūnas, atstovaujantys Azerbaidžanui“ – DELFI). O kodėl gi ne? Gal vis tik maloniau palaikyti distancijos nebaigiantį, užtat – lietuvį slidininką...