Pragaro energetikų blefai:
1. Nacionalinės energetikos strategijos pamatinė nuostata yra ta, kad Lietuva neturi pakankamai nuosavų pirminės energijos išteklių.
· Melas.
· Vėjo, saulės, vandens, geoterminės ir kt. energijos išteklių turime pakankamai, kad kelis kartus patenkinti vietos vartojimo poreikius. Parengtos išsamios mokslinės studijos, įrodančios vietos energijos išteklių pakankamumą, kurių panaudojimą visokiausiais būdais stabdo pragaro energetikos atstovai.
· Reikia skubiai atšaukti melu grįstą energetikos strategiją ir iš jos sekančius neatsakingus projektus.
2. Naujoji atominė elektrinė garantuos energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekėjų.
· Blefas.
· Jeigu ji ir būtų pastatyta, tai tik po 2020 metų. Ir tegalėtų patenkinti trečdalį elektros energijos suvartojimo poreikio, kadangi 3,2GW galią reiktų dalintis dar su trimis kaimynais. Likusius du trečdalius elektros energijos ir viso šilumos ūkio dujų poreikių ši elektrinė nepadengtų. Juo labiau, kad elektros reikės ne po dešimtmečio, o jau dabar – po mažiau nei pusantrų metų, kai 2009 metų gale bus sustabdytas IAE antrasis reaktorius. Todėl naujosios atominės elektrinės projektas yra ne tik niekinis, klaidinantis, bet ir dar graso užtraukti amžiną pavojų ateities kartoms, jau nekalbant apie nepagrįstą nacionalinio biudžeto patuštinimą.
· Sustabdyti naujosios atominės elektrinės įstatymo veikimą. O kad daugiau niekam nepakiltų ranka įtraukti šalį dar į kokią nors pavojingą avantiūrą, būtina uždrausti branduolinę energetiką visiems laikams, kaip tai padarė Austrija ir kitos šalys. Nepamirškite, juk to reikalavo „Sąjūdis“.
3. Elektros tinklų jungtis su Lenkija užtikrins Lietuvos elektros tinklų integraciją į ES elektros sistemą.
· Blefas.
· Nei Lenkija, nei Lietuva artimiausius dešimt metų neturės „atliekamos“ elektros energijos, kurią galėtų perduoti šiais tinklais. Atlikta galimybių studija parodė, kad šios jungties įrengimas neužtikrintų tinklų sinchronizavimo, tad reiktų dar vienos linijos, kurios niekas dar net neaptarinėjo. Baltijos elektros žiedo įgyvendinimo galimybes specialistai prognozuoja – 2020-2025 metais, kurios pareikalaus niekad neatsipirksiančių investicijų. Numatoma oro linija turėtų kirsti dešimtis tūkstančių Lenkijos žemės savininkų sklypų, kurių sutikimų gavimo tikimybė prilygsta Babilono bokšto įgyvendinimui.
· Nutraukti bergždžią lėšų švaistymą ir uždaryti šį projektą kaip nereikalingą.
4. Elektros tinklų jungtis su Švedija užtikrins Lietuvos elektros tinklų integraciją į ES elektros sistemą.
· Blefas.
· Švedijos vyriausybė nusišalino nuo šio projekto ir peradresavo jį privačioms kompanijoms. Pastarosios sutiktų įsirengti savo pusėje 1GW jūros vėjo elektrinių parką ir pardavinėti jo pagamintą elektrą Lietuvai. Bet jos gavo panašių pasiūlymų taip pat iš Estijos ir Latvijos. Chaotiškas jungčių raizginys per Baltijos jūrą nedera su darniu elektros tinklų vystymu ir jų sinchronicacija. Prognozuojamas jūros jungčių įgyvendinimas po 2015 metų niekaip negali būti naudingas Lietuvai po 2009 metų, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Europos komisija yra numačiusi artimoje ateityje išplėtoti jūros vėjo energetiką ir įrengti Transeuropinį HVDC jūros elektros tinklą „Supergrid“, kuris sistemiškai sujungs Baltijos ir ES šalių elektros tinklus. Baltijos žiedas kur kas lengviau įgyvendinamas jūroje nei sausumoje.
· Švedijos jungtį būtina sieti su „Supergrid“ įrengimu ir jūros vėjo energetikos plėtojimu Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje.
5. Hipermonopolinė įmonė „Leo LT“. įgalins sutelkti investicijas ir įgyvendinti naujosios atominės elektrinės ir elektros tinklų sujungimo projektus.
· Melas.
· Pasaulio ir ES ūkis natūraliai plėtojasi pereidamas iš gamintojo į vartotojo rinką. Natūrali energetikos raida veda į energetikos decentralizavimą, elektros gamybos priartinimą prie vartotojo. Iki 30 proc.energijos nuostoliai tinkluose ir brangus jų palaikymas daro bet kurias centralizuotas energetikos sistemas nerentabiliom. Jų atkūrimui ir išlaikymui reikia vis daugiau lėšų. Todėl iki 82 proc. elektros kainos galutinis vartotojas sumoka tinklams. Visi AB „Lietuvos energija“ sumanyti grandioziniai projektai skirti mokesčių mokėtojų lėšomis sulaikyti natūralų centralizuotos energetikos sistemos demonopolizavimą. Tam sukurtas „Leo LT“, atominės elektrinės ir elektros jungčių „oro pilys“.
· Kaip ir reikalauja Lietuvos Respulikos Konstitucija ir ES būtina skubiai demonopolizuoti Lietuvos energetikos sistemą tiek technologinio ciklo, tiek teritoriniu požiūriu. Leo lt. būtina kuo greičiau naikinti. Elektros gamyba, transportavimas, tiekimas ir vartojimas privalo būti atskirti. Vakarų ir Rytų skirstomieji tinklai privalo būti suskaidyti į rajonines skirstymo įmones. Taip bus įgyvendinta laisva elektros rinka. Vartotojai galės pirkti elektrą iš tos rajoninės skirstymo įmonės, kuri pasiūlys palankesnę kainą. Elektros kaina kaip mat nukris. Kišeninės energetikos ir kainų kontrolės komisijos „rūpesčius“ pakeis rinka.
6. Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimas iki naujos atominės elektrinės pastatymo užtikrins Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
· Melas.
· Europos Komisija ne kartą patvirtino tokio veiksmo negalimumą. Norint pratęsti IAE darbą iki 2020 metų, jai prireiktų esminės rekonstrukcijos ir milžiniškų niekur nenumatytų lėšų. ES jų tikrai neskirs. Senstant įrengimams didės avarijos Černobylio tipo reaktoriuje tikimybė.
· Europos komisija vienareikšmiai pasiūlė Lietuvai plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių pramonę ir vartojimą. Tačiau šią tiesą Vyriausybė ir žinisklaida stengiasi visaip nuslėpti nuo Lietuvos žmonių. Nacionalinė televizija vengia bet kokių laidų apie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, tačiau ir toliau liaupsina niekines pragaro energetikų klano „oro pilis“.
Melo kojos trumpos
Tenka tik stebėtis – kaip buvo galima suklaidinti Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, žiniasklaidą ir nemažą dalį šalies gyventojų pasakomis apie neįgyvendinamas ir niekam nereikalingas utopijas. Atsakymas gana paprastas. Energetika yra specifinė veiklos sritis, kuriai apibudinti panaudojami specialūs techniniai bei ekonominiai rodikliai ir terminai, kurių reikšmę supranta tik patys energetikai. Tuo pasinaudoję apsukrūs auksarankiai energetikai ėmė kurti sau gerovę bei neregėto dydžio algas mokesčių mokėtojų sąskaita. Jiems tiesiogiai talkino suintersuoti ūkio ministerijos bei kainų komisijos klerkai, vėliau atsisėdę į susikurtas auksines vietas.
Daugelis vartotojų ir gyventojų supranta, kad yra juodai klaidinami. Apie tai jie pasisako interneto publikacijų komentaruose. Žmonių nepasitenkinimas nuolat didėja. Prašnekę apie energijos kainų didinimą, gudruoliai energetikai neišdrįso to bedaryti, kadangi nuo žmonių nepasitenkinimo iki sprogimo teliko vienas žingsnis. Nepavykstant nuslėpti aferos masto, ėmė blaškytis kainų komisija.
Kaip bebūtų, gerai žinome, kad melo kojos trumpos. Todėl anksčiau ar vėliau tiesa bus pasakyta ir viskas bus sustatyta į savo vietas.
Jeigu ne krizė
Nuosaikiai „ekonomikos nusileidimu“ vadinamo artėjančio ekonomikos sprogimo nepavyks išvengti. Jo katalizatoriumi pasitarnaus vis labiau piktinantys žmones pragaro energetikų blefai ir melas. Gaila, tačiau demokratiškai negydant gilėjančios piktžaizdės, energetikos krizė stipriai įtakoja ekonomikos, mokslo, žinisklaidos ir galų gale politikos krizę.
Kuo čia dėta energetika? Energetikos monopolizavimas įgalina užšaldyti senas energetikos technologijas, grįstas kuro deginimu ir nuostolingais centralizuotais tinklais. Tai stabdo pažangių technologijų, susietų su atsinaujinančių decentralizuotų energetikos sprendimų įgyvendinimu. Čia stebima milžiniška investicijų pasiūla, kurią kaip įmanydami stabdo pragaro energetikso oro pilių statytojai. Ūkio ministerija pasirūpino, kad atsinaujinančių energijos šaltinių pramonės ir naudojimo plėtra būtų kiek įmanoma ribojama. Naujovių stabdymas lemia darbo našumo augimo sulėtėjimą, kainų kilimą, infliaciją ir – žmonių nepsitenkinimo didėjimą. Laiku nepakeitus valdymo pobūdžio, belieka vienas kelias – įvyksta socialinis sprogimas, kuris nušluoja visus pažangos stabdytojus.
Jau pasigirdo pelnytų siūlymų naikinti ūkio ministeriją, kuri būdama atsakinga už šalies ekonominę plėtrą, tapo naujovių stabdžiu. Šioje ministerijoje virš 150 klerkų ištikimai tarnauja pragaro energetikai ir daro viską, kad pažangi – saulės, vėjo, vandens bei kt. energetika neturėtų perspektyvų. Nesunku suprasti, kad ūkio ministerija energetikos strategijoje įšaldė atsinaujinančių energijos šaltinių pramonės ir vartojimo plėtrą dešimtmečiui, kad pastaroji neužimtų elektros energijos rinkos, būtinos naujai atominei elektrinei po 2020 metų. Sugalvojo dešimt metų sulaikyti energetikos ir šalies ūkio raidą (?). Sizifo darbas.
ES aukštųjų technologijų proveržio sritis
Daugelyje pasaulio šalių – Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, netgi Kinijoje ir Indijoje stebimas didžiulis atsinaujinančių energijos šaltinių arba „dangaus“ energetikos bumas. Sparčiausiai plėtojama saulės energetikos technologijos, po jų seka biodyzelino, vėjo, geoterminė ir kitos pažangios energetikos sritys. Jų pagrindu greitai auga aukštųjų energetikos technologijų pramonė, plėtojami moksliniai tyrimai, kuriami nauji efektyvūs technologiniai sprendimai, aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos. Paaiškėjo, kad šių šaltinių energetika nėra brangi – vėjas ir saulės energija nieko nekainuoja, o technikos įrengimų kaina visur maždaug vienoda. Pradėta Danijoje dar 1970 metais vėjo energetika sparčiai plinta pasaulyje ir tapo ES aukštųjų technologijų proveržio sritimi. Europoje pagamintos vėjo elektrinės užima virš 70 proc. pasaulio rinkos.
Pažangos prasmės neverta apriboti technikos ar technologijų tobulinimu. Pažanga – tai žmonių gerovės, laisvės ir nepriklausomybės, sveiko ir pilnaverčio gyvenimo trukmės didėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad dėl kuro deginimo ir aplinkos teršimo vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė sumažėja 17-20 proc. Galima sakyti, kad kiekvienas Lietuvos žmogus dėl netinkamos energetikos praranda apie 14 metų savo gyvenimo. Černobylio katastrofa privalėjo išmokyti, kad negimė dar žmogus, kuris galėtų tikėtis suvaldyti padegtą atominę bombą. Nežinia, kas gali būti pavojingiau žmogui nei nematoma branduolinė radiacija, apie kurią sužinoma tada, kai nieko nebegalima pakeisti. Todėl branduolinė energetika neneša pažangos ir ji žalinga žmonėms.
Per porą metų ir Lietuvoje išdygo baltasparniai vėjo malūnai, mokslininkai atskleidė neišsemiamus saugios ir atsakingos jūros energetikos klodus. Nėra abejonių, kad panaikinus leidžiamų įrengti vėjo elektrinių galios apribojimą 250 kW, pašalinus absurdiškus reikalavimus keisti žemės paskirtį ir rengti detalųjį planą, kai ūkininkas nori įsirengti vėjo elektrinę, pertvarkius elektros energijos skirstymo kainodarą, pakreipus ES struktūrinių fondų paramą investicijoms į atsinaujinančių šaltinių panaudojimą, per porą metų visoje Lietuvos teritorijoje sumirgėtų baltasparniai vėjo galiūnai.
Danų pavyzdžiu iki 2015 metų pasigamintume iš vėjo trečdalį elektros energijos poreikio - tiek, kiek galėtume tikėtis gauti pasistatę atominę elektrinę. Dar tiek pagamintų jūroje įrengtos vėjo elektrinės. Panašius energijos kiekius teigia galintys pagaminti vietos biokuro energetikos plėtotojai. Išaugtų vėjo, saulės, ir kt. aukštųjų technologijų pramonė, išsiplėtotų verslai, susikurtų naujos darbo vietos, grįžtų emigrantai. Būtų pamiršti visokie katastrofų ir energetinės priklausomybės pavojai. Nebereikėtų ant nieko pykti. Patys taptume savo gerovės kalviais.
Krizei įveikti – struktūrinė reforma
Atsisakiusi neefektyvios komandinės valdymo administravimo sistemos Lietuva 1990 metais pasuko savo ūkį į rinkos ekonomiką. Laikotarpiu iki 2000 metų rinkos ekonomika buvo įgyvendinta daugelyje šalies ūkio sričių. Sovietinė administracinio valdymo tvarka dar išliko keliose salelėse – energetikoje, švietime ir moksle, kultūroje, sveikatos sektoriuje.
Šie sovietkūniai nedera prie rinkos ekonomikos ir todėl šalies organizmas patiria atmetimo reakciją – kyla visuomenės organizmo temperatūra. Situacija visiškai nejuokinga. Ant verslininkų sprando įsitaisę keli šimtai tūkstančių valdininkų įtikinėja, kad geriau gyventi iš valstybinės algos. Kur čia nesutiksi. Gal jiems ir geriau, bet šalies raida dėl to nespartėja, o atvirkščiai – veda į pražūtį visą tautą.
Išeitis viena – nuosekliai užbaigti Sajūdžio pradėtą perėjimą į rinkos ekonomiką visose visuomenės gyvenimo srityse. Energetikos Gordijaus mazgą atriš laisva rinka. Švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos sektoriuose bei visur, kur dar bandoma tvarkytis biurokratijos metodais, turi įsigalėti rinkos santykiai. Valstybės biurokratai yra prasčiausi šeimininkai, dėl ko jų tvarkomos sritys nuosekliai nualinamos.
Mokesčių mokėtojų arba valstybės lėšomis verta išlaikyti tik nesugebančius savarankiškai verstis asmenis ir jų rėmimo įstaigas. Visi kiti sveiki ir įgalūs žmonės, mokslininkai ir pedagogai, kultūros ir sveikatos darbuotojai, švietimo ir mokslo, sveikatos įstaigos tik laimės laisvai ir visiškai atsakingai veikdami rinkoje. Atsitiktiniai šių sričių pakeleiviai turės pasirūpinti savo vieta po saule. Galų gale ir jie supras, kad bergždžiai egzistavo valdiškos pašalpos sąskaita. Žmogiškasis orumas pasiekiamas tik savarankiškai ir atsakingai kuriant savo asmeninę gerovę nuosavo tobulėjimo dėka.
Įveikti partinį karjerizmą
Privalome ir toliau ryžtingai žengti demokratijos stiprinimo kryptimi. Struktūrinė reforma negali įvykti vyraujant bjauriausiai demokratijos atmainai – partiniam karjerizmui. Politinių partijų, kurios siūlytų reikšmingas Lietuvai išskirtines vystymosi programas, nėra. Yra tik apie savo vadukus susispietusios karjeristų grupuotės, siekiančios užgrobti valdžią ir, tenkindamos savo vadukų ambicijas, pasigviešti mokesčių mokėtojų pinigais. Tai lemia korupciją, itin neefektyvią savitvarką, ekonomikos nuosmukį, emigraciją, savižudybes, amžiaus trukmės mažėjimą ir t.t.
Todėl tik tiesioginiai rinkimai, partijų veiklos uždraudimas savivaldos ir valdymo organuose gali iš esmės padidinti valstybės savivaldos efektyvumą. Partijos privalo kurti šalies vystymosi programas ir kviesti rinkėjus joms pritarti. Bet išrinkti valstybės tarnautojai privalo paklūsti vien Konstitucijai ir įstatymams, o ne savo partijų lyderiams.
Ministerijos turi būti pertvarkytos į šalies darnaus vystymosi projektus rengiančią Nacionalinę plėtros tarnybą ir Valstybės administraciją, įgyvendinančią vykdymo funkcijas. Bet koks karjerizmas kaip visuomenės efektyvumą mažinantis reiškinys privalo būti uždraustas.
Šios tiesos seniai aprašytos mokslo darbuose, knygose ir straipsniuose. Neteko girdėti, kad kas nors su jomis nesutiktų. Deja. Turi ateiti laikas, kada jos taps reikalingos gyvenime. Tik Lietuvos žmonės gali nuspręsti, ar atėjo laikas joms įgyvendinti.