Iš tikrųjų dviratininkų šalmų priešininkai nurodo, kad jų privalomas dėvėjimas gali sumažinti norinčių važiuoti dviračiais skaičių, pabloginti bendrą visuomenės sveikatos būklę, o tai savo ruožtu neskatina plėsti dviračių takų tinklo, bei imtis kitų priemonių, pagerinančių eismo saugumą keliuose.
Šalmų dėvėjimo šalininkai remiasi mokslinėmis studijomis, kurios parodo, kad šalmų dėka dviratininkams, patekusiems į avarijas, pavyksta išvengti rimtų galvos sužeidimų, o neretai ir mirties.
Tad ne veltui kai kurios draudimo įmonių grupės, pateikdamos savo viziją klientams, tvirtina, kad drausdamiesi klientai gauna saugumo garantijas, kurios prilyginamos dviratininko šalmo dėvėjimui, ar saugos diržų segėjimui.
Ši tema pasirodė įdomi, nes šiuo metu Seime svarstomas tik ką priimto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio pakeitimas. Norima atsisakyti įteisinto reikalavimo nuo šių metų liepos1d. dviratininkams važiuojantiems keliu dėvėti šalmą, o tamsiu paros metu dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Šių pakeitimų autoriai Seimo nariai Andrius Kubilius ir Algimantas Salamakinas aiškinamajame rašte nurodo, kad privalomas šalmų dėvėjimas Europos Sąjungoje įteisintas tik Ispanijoje, o daugelyje kitų jos šalių atmestos kaip neefektyvi priemonė.
Deja, tai nėra visiška tiesa. Suomijoje jau nuo 2003 m. visi dviratininkai privalo, o Didžiojoje Britanijoje nuo 2007 m. primygtinai patariama dėvėti standartus atitinkančius, tinkamo dydžio ir teisingai užsegtus šalmus. Be to Didžiojoje Britanijoje tamsiu paros metu dviratininkas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ir/arba šviesą atspindinčius priedus, kaip antai diržą, rankų ar kulkšnių raiščius.
O tokiose šalyse kaip Australija, Kanada, Izraelis, JAV(atskiros valstijos) seniai įvestos minėtos priemonės leidžia pasiekti gerų rezultatų. Keletas skaičių palyginimui. Lietuvoje 2007m. žuvo 73 dviratininkai, tame skaičiuje 38 žuvo tamsiu paros metu, o jų skaičius palyginus su 2006m. išaugo net 52 procentais.
Skaičiuojant 1mln. gyventojų Lietuvoje žūsta 22 dviratininkai, kai tuo metu Kanadoje ir JAV, kur naudojamos minėtos saugos priemonės, šie skaičiai yra atitinkamai 2,6 ir 2,4, t.y. beveik 10 kartų mažesni nei Lietuvoje. Kanadoje, kur gyvena virš 30 mln. gyventojų, per metus žūsta tiek pat dviratininkų kiek Lietuvoje, turinčioje tik per 3 mln. gyventojų. Ar nereikia dėl to susimąstyti ir pagalvoti ar verta teikti minėtus siūlymus svarstyti Seimui. Būtų įdomu sužinoti ką apie tai galvoja Susisiekimo ministerijos atsakingi darbuotojai?
JAV Dviratininkų šalmų saugos instituto duomenimis 2006 m. iš 770 žuvusių dviratininkų net 730 nedėvėjo šalmų, o du trečdaliai mirčių įvyko būtent dėl galvos smegenų traumų. Dėvint šalmus šių mirtinų atvejų buvo galima išvengti 45-88 procentų atvejų.
Panašius duomenis pateikia ir Izraelio Sveikatos ministerija. Per 5 metus kai buvo pradėti naudoti šalmai dviratininkų mirtingumas sumažėjo net 70 proc.
Pagal JAV to paties Dviratininkų šalmų saugos instituto duomenis, nedėvint šalmų tiesioginiai nuostoliai dėl traumų 2006 m. pasiekė 81 mln., o netiesioginiai dar 2,3 mln. dolerių kasmet. Tai patvirtina ir Izraelyje atlikti tyrimai, kurie parodė, kad per 5m. kai buvo įvestas privalomas dviratininkų šalmų dėvėjimas, gauta nauda visuomenei vertine išraiška pasiekė 60 mln. dolerių.
Kadangi Lietuvoje niekas tokių tyrimų neatlieka, ar nederėtų mūsų Seimo nariams tam skirti didesnį dėmesį ir mažiau klausyti įvairiausių dviratininkų bendruomenių atstovų išvedžiojimų, bei liautis dėjusiais rūpestingais kaimo žmonių interesų gynėjais. Mat, pasirodo, kad kaimo gyventojui važiuojant dviračiu melžti karvės dabar reikės užsidėti šalmą. O to niekaip neįsivaizduoja įstatymo pakeitimus pasiūlę Seimo nariai, ir kas keisčiausia, net pats Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kuriam šalmų nedėvėjimo pasekmės turėtų būti pačios aiškiausios.
Taip mąstant galima prisisamprotauti iki absurdo. Juk melžti karvių važiuojama ir motociklu, ir su automobiliu. Tai gal tokiais atvejais, ginant kaimo žmonių interesus, nereikia dėvėti motociklininko šalmo, ar segėti saugos diržų?
Kai kaimo bobučių samprotavimai tampa didžiosios eismo saugumo politikos sudėtine dalimi, neįsigilinus į rimtų institucijų pateikiamus bauginančius skaičius, darosi nejauku, kad ir didžioji Lietuvos politika palaipsniui taps pakankamai populistine ir primityvia.
Taigi jei žąsies išlaikymas kainuoja brangiau nei jos dedami auksiniai kiaušiniai siūlau pjauti žąsį.