Sakydami „drąsus“ įvertiname kokį nors asmenį ar kokį veiksmą, mintį, požiūrį. Tai sankcija. Apie kieno nors drąsą gali kalbėti žvelgiantis iš šalies, šiuo atveju pozityviai vertinantis. Bet tai negali būti autosankcija, savęs pavadinimas drąsiu kelia tik juoką ar turi būti suvokiamas tik autoironiškai. Nemanau, kad to siekia reklamos kūrėjai. Reikėtų siūlyti idėją, iškelti kokį nors veiksmą, kurį, jeigu jau taip norima, kas nors ar visas pasaulis įvertintų kaip drąsų.
Dėl pagoniškojo ir visų kitų mūsų senosios istorijos etapų. Deja, senoji mūsų istorija yra visiškai suvulgarinta ir virtusi lietuviškų svaigiųjų gėrimų reklaminių klipų medžiaga. Taigi valstybės įvaizdžio kūrėjai šiame fronte jau pralaimėjo.
Svarstymus apie naujovišką Lietuvos vardo vertimą, jeigu nuspręsta ieškoti naujo vardo, siūlyčiau perduoti su kalbomis labiau susijusiems žmonėms. Beje, visai greta turime puikią vardo vertimo versiją – prancūziškai Lietuva – Lithuanie, o prieš 20 metų A.J.Greimas netgi siūlė prancūziškai rašyti Lituanie. Prancūzų kalba – tai tarptautinė diplomatijos kalba. Galima pasidairyti ir po kitas kalbas, jeigu jau taip bus lemta.
Reikia turėti drąsos kalbėti apie drąsą, o jeigu jau pradedi kalbėti, tai turi kalbėti drąsiai, nenuslysdamas į banalybes.