Galutinis impulsas parašyti šį straipsnį buvo 2007 m. rugpjūčio 30 d. žiniasklaidoje pasirodęs LR Seimo URK pirmininko prof. Justino Karoso pareiškimas, kad statybų žydų kapinių teritorijoje “tiesos klausimas jau nebe aktualus” ir kad pasiduodant JAV vyriausybės ir pasaulio žydų bendruomenės spaudimui pastatą reikia griauti. Aš irgi už tai, kad griauti (ir kad apmokėtų kas tai suorganizavo ir leido), bet ne dėl to, jog kažkas spaudžia, o dėl to, kad buvo pažeisti ir apeinami įstatymai. Kam tada buvo reikalingi mūsų tyrimai, kodėl už juos mokėjo Jūsų, mokesčių mokėtojų pinigus?
Tokius viešus aukšto mūsų valstybės pareigūno pasisakymus reikėtų vertinti ne tik kaip nesusipratimą ar, švelniai tariant, asmeninį ribotumą, bet ir kaip antisemitizmo ir tautinės nesantaikos kurstymą bei nukreiptą prieš Lietuvos vakarietišką orientaciją ir krikščioniškas bei moralines vertybes.
Tikiuosi, kad šie subjektyvūs samprotavimai ir pateikti turimi faktai vis dėlto padės žinioms sklisti visuomenėje ir kad teisingumas bus įgyvendintas vadovaujantis Tiesa, kad ir kokia ji bebūtų. O jei ne, tai laukime naujų nurodymų, tik jau ne iš Vakarų, o iš Rytų…
Rašant šį straipsnį be savo surinktos medžiagos naudojausi ir kolegos dr. Vytauto Jogėlos surinkta istorine medžiaga apie šias kapines iš XIX ir XX a., archeologų Roberto Žukovskio, Gedimino Gendrėno, Egidijaus Ožalo ir dr. Kęstučio Katalyno 1996-2005 m. ataskaitomis ir straipsniais apie kasinėjimus šioje teritorijoje, taip pat dr. Gedimino Vaitkevičiaus kartografinės ir archeologinės medžiagos analize bei Lietuvos istorijos instituto archyvu.
Taigi, mano turimi duomenys rodo, kad:
1. Kapinės šioje vietoje neabejotinai funkcionavo nuo XVI a. antros pusės (o gal ir nuo XV a. pab.) iki 1831 m.
2. Jų teritorija palaipsniui kito žydams įsigyjant aplinkinius sklypus (tame tarpe ir iš palei upę gyvenusių žvejų), kartu perimant buvusių žemės naudotojų mokesčių mokėjimą už ją.
3. Kapinės sujungtos į vieną sklypą ir didžiausią teritoriją (virš 4 ha) pasiekė XVIII ir XIX a. sandūroje (kaip pavaizduota 1808 m. Vilniaus plane).
4. Visa kapinių teritorijos žemė (gauta ir įsigyta) buvo valstybinė, t.y. priklausė Vilniaus pilies ir eiguvos jurisdikcijai.
5. Iš rytų pusės (maždaug tarp dabartinės Lietuvos ryto arenos ir upės) prie jų šliejosi karmelitų kapinės, o už maždaug 300 m. į vakarus (už dabartinio Lietuvos energijos pastato, kur dabar pastatytas naujas stiklinis griozdas) buvo šv. Rapolo bažnyčios kapinės.
6. Šias kapines uždaryti nuspręsta 1817 m., bet sprendimas įgyvendintas 1831 m., kai pradėta rusų tvirtovės statyba, o konkrečių duomenų, jog tuo metu ar kada nors vėliau (kad ir sovietmečiu) kokie nors palaidojimai būtų perkelti kitur (net Gaono) kol kas neaptikta.
7. Rusų tvirtovės teritorija apėmė apie ¼ kapinių teritorijos, o likusi teritorija buvo palikta, kaip apšaudymo laukas.
8. Kaip buvo pasielgta kasant tvirtovės griovius ir pastatų pamatų duobes su iškastais palaikais duomenų neaptikta, bet kaip rodo 1996 m. archeologinių kasinėjimų metu rasti nesuardyti 10 ir 2 žydų vaikų palaidojimai, kurie buvo tvirtovės vidinėje dalyje, kapai kurie netrukdė nebuvo liečiami.
9. Rusijos imperijos valdžia sumokėjo kompensacijas visiems (tame tarpe ir Vilniaus žydų bendruomenei), kurių žemė ir pastatai buvo nusavinti tvirtovės statybos reikmėms, neatsižvelgiant ar ta žemė buvo valstybinė ar privati.
10. Nors žydai už tvirtovės ribų likusia didžiąja kapinių dalimi pagal aplinkybes rūpinosi (1935 m. lenkai buvo paskelbę šias kapines muziejine vertybe), bet antžeminė kapinių dalis po truputi nyko (apie 1935 m. dar buvo išlikę virš 200 antkapių).
12. Visi palaidojimai kurių nesunaikino tvirtovės, sporto rūmų ir įvairių požeminių trasų statybos darbai liko po žeme.
13. 1996 m. 8 metrai į šiaurę nuo baseino rasti du XVI a. palaidoti vaikai neabejotinai yra judėjų tikėjimo, kaip nurodė žydų laidosenos specialistai, tą rodo palaidojimo kryptis (Jeruzalės), rankų padėtis (šalia kūno), neaptikta karstų likučių, žydų vaikai buvo laidojami kapinių pakraštyje (tai rodo ir kitų 10 vaikų kapas ir aplinkui rasti iš suardytų kapų daugiausiai vaikų kaulai), puodas tarp vieno vaiko kojų galėjo būti su šventa žeme iš Jeruzalės.
14. Ant dabartinių šios Vilniaus dalies planų „užnešti“ XVIII-XIX a. planai (juos pririšant pagal išlikusius ir nepakitusius objektus – tiltą, pilį, tvirtovės pylimo kontūrą ir pan.) su žydų kapinių teritorija rodo, kad rasti ginčijami dviejų vaikų palaidojimai yra ant kapinių ribos.
15. Tikslinant kapinių ribas ant dabartinio šios vietovės plano buvo „užneštas“ ir 1935 m. šių kapinių planas (iš hebrajiškai parašytos Izraelio Klauznerio knygos apie senųjų Vilniaus žydų kapinių istoriją) su padidinto mastelio centrine kapinių dalimi, kuri, leidėjams taupant vietą, pavaizduota tvirtovės teritorijoje. Šis atvejis buvo ne kartą paaiškintas ir daugelis tai suprato, išskyrus “Labradoro” direktorių p. Musteikį ir LR kultūros viceministrą p. Sodeiką, kurie viešai apšmeižė Lietuvos istorijos institutą dėl duomenų klastojimo.
16. Pagal paminklosauginius reikalavimus radus palaidojimus privaloma pilnai ištirti aplinkinę teritoriją kurią ketinama iškasti.
17. 2004 07 05 Lietuvos istorijos institutas įvertindamas I-o etapo kasinėjimų rezultatus, kuriuos pagal sutartį su UAB “Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” atliko instituto archeologas dr. K. Katalynas, nurodė “Sklypo rytiniame pakraštyje (tai yra dabar statomų “Mindaugo apartamentų” priestato vietoje – E.M.) prieš žemės kasimo darbus būtini pilni archeologiniai tyrimai (pajuodinta mano – E.M.).
18. Minėtų 2004 m. kasinėjimų metu minėtas archeologas padarė tris perkasas žemyn link upės palei buvusio baseino sieną, keliolika ir keliasdešimt metrų nuo 1996 m. rastų vaikų palaidojimų ir aiškiai ne kapinių teritorijoje. Ketvirta perkasa buvo iškasta kapinių teritorijoje, bet vėl už keliolikos metrų nuo minėto palaidojimo, ne iki įžemio, todėl nesuardytų kapų nerasta. 2005 m. archeologas dr. K. Katalynas kasinėjimus atliko ne per institutą, jų metu ištyrė dvi perkasas, bet ne kapinių teritorijoje.
19. 2006 m. dr. K. Katalynas atliko iki tol žydų kapinių teritorijoje vykdytų archeologinių kasinėjimų duomenų analizę. Žemiau pateikiame ištraukas iš 1996 m. archeologo R. Žukovskio kasinėjimų ataskaitos ir dr. K. Katalyno tų pačių kasinėjimų 2006 m. analizės (pabrauktos tos dr. K. Katalyno analizės vietos kurios savaip interpretuoja R. Žukovskio ataskaitą bei brėžinį):
R. Žukovskis: “… Perkasos [nr. 4] pietrytiniame kampe, palei pietinę ir rytinę sieneles, 1-1,1 [m.] gylyje buvo atidengtas akmenų grindinio fragmentas. …Keletas smulkių to paties grindinio fragmentų aptikta ir prie pietinės perkasos sienelės darytoje išpjovoje… grindinys datuotinas XVII a. I puse. …Nuėmus minėtus grindinio fragmentus, …aptikti buitinės keramikos fragmentai leidžia šį sluoksnį datuoti XVI a. Kasant šį sluoksnį, centrinėje perkasos dalyje, maždaug 2,4 m gylyje aptikti du nesuardyti palaidojimai. Mirusieji guldyti į pietryčius. Rankų padėtis: kape nr. 1 – prie šonų, kape nr. 2 – dešinė ranka sulenkta. Kape nr. 1 tarp mirusiojo kojų, kelių srityje, kaip įkapė įdėtas XVI a. datuotinas puodas su ąsele, dugnu į viršų. Tarp blauzdikaulių rasta viena geležinė karsto vinis. Kapas nr. 2 be įkapių. …Abu palaidojimai vaikų… jų akiduobių nedengė keramikinės šukės…”. K. Katalynas: “Šalia uždaro plaukimo baseino tyrinėtoje perkasoje nr. 4 aptikti dviejų paauglių kapai; į vieną jų kaip įkapė įdėtas XVII a. datuotinas puodas. Laidota be karstų. Virš kapų buvęs grindinys datuotas XVII a. I puse; jis praardytas laidojant. Kapai įkasti į XVI a. datuotiną kultūrinį sluoksnį…”.
20. Apie 2007 m. (ar ir 2006 m.) atliktus žydų kapinių teritorijoje ar šalia jos archeologinius kasinėjimus jokių oficialių duomenų neturime.
21. Žydams kapinės yra šventa vieta ir palaidojimai neliečiami, bet esant būtinam visuomeniniam reikalui žydai pagal papročius ir prižiūrint rabinams gali perlaidoti savo palaikus (ką rodo ir 2002-2003 m. Mindaugo tilto statybos ir gatvės tvarkymo metu atlikti kasinėjimai ir perlaidojimai).
22. Pagal LR įstatymus, suderintus su tarptautiniais teisės aktais, kapinių teritorija – sakralinis paminklas, yra saugojama, nepaisant to kad ir nėra išorinių jų požymių, bet atsiradus aukštesniam prioritetui jos statusas gali būti pakeistas, tačiau palaikai turi būti perlaidoti. Taip buvo padaryta 2002 m. statant Mindaugo tiltą.
23. Nuo XV iki XVIII a. dešiniajame Neries krante priešais Vilniaus pilį žinomas istorinis taip vadinamas Žvejų priemiestis pilies žemėje, kuris tolyn nuo kranto į šiaurę apėmė teritoriją iki žydų kapinių (tai rodo rašytiniai ir kartografiniai šaltiniai bei archeologiniai kasinėjimai, pvz., 2004 m. dr. K. Katalyno prie “Mindaugo apartamentų”, maždaug dabartinio priestato teritorijoje, iškastoje perkasoje nr. 1 “atidengtas nesuardytas ankstyvas kultūrinio sluoksnio horizontas…”). XVIII a. žydai besiplečiančioms kapinėms supirko dalį žvejų sklypų ir taip kapinių teritoriją išplėtė iki upės.
24. Rašytiniai, kartografiniai ir archeologiniai šaltiniai rodo, jog šalia kapinių teritorijos XVI-XVIII a. buvo bent kelios plytinės.
25. Nei Lietuvos žydų bendruomenė, nei daugelis tarptautinių žydų organizacijų (išskyrus keletą mažai kam žinomų JAV žydų organizacijų) niekada nereikalavo ir nereikalauja jiems atiduoti šių kapinių teritorijos, jie tik prašo gerbti jų protėvių, Lietuvos gyventojų palaidojimus ir elgtis pagal įstatymus (beje, to mes norim prašyti iš Rusijos dėl mūsų tremtinių kapų).
26. Už atliktus istorinius tyrimus Lietuvos istorijos instituto darbuotojams mokėjo LR vyriausybė.
27. 2007 m. pavasarį Vilniuje dirbusi tarptautinė ekspertų komisija buvo sudaryta iš žydų ir lietuvių ekspertų, po lygiai iš kiekvienos pusės (LII atstovų joje nebuvo). Plano paaiškinimai: žalia spalva pažymėtas 1808 m. žydų kapinių kontūras; mėlyna spalva – kapinių teritorija su 1831 m. tvirtovės kontūru; raudonai – dabartinė (2007 m.) situacija; pilki kvadratukai – iki 2004 m. atliktų archeologinių kasinėjimų vietos; žali – 2004-2005 m. archeologinių kasinėjimų vietos.