Taigi, kas įstoja į Vilniaus universitetą ir kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas? Ogi tos (tie), kurios sugeba gauti geresnius valstybinių ir mokyklinių egzaminų balus. O kas dažniausiai gauna geresnius egzaminų balus? Ogi tos, kurios jau nuo pat pradinių klasių tvarkingai daro namų darbus, dėmesingiau klauso pamokų metu, pradeda rimtai ruoštis egzaminams dar vienuoliktoje klasėje ir leidžia savo popietes ir savaitgalius kartu su korepetitoriais arba bent jau žodynų ir uždavinynų apsuptyje.

Galima teigti, kad dvyliktoje klasėje gauti egzaminų balai nebūtinai atspindi žmogaus kūrybingumą, gabumus ar, tarkim, verslumą, iniciatyvumą ir organizacinius sugebėjimus. Egzaminų balų vertinimas tai natūrali atranka, kurioje atrenkamos tos, kurios pasižymi kantrumu, darbštumu ir kruopštumu. Taip atrenkamos geros suaugusiųjų ir mokytojų nurodymų vykdytojos, nebūtinai turinčios daug originalių asmeninių idėjų ar matančios bent žingsnį į šoną nuo vadovėlinių tiesų ir apibrėžimų.

Taigi ką diskriminuoja Vilniaus Universitetas? Ogi vyriškos lyties asmenis, kurie šiuo metu jau tesudaro trečdalį VU studentų. Atsidarius VU „faktų ir skaičių“ skyrelį, paaiškėja, kad iš 23 tūkst. VU studentų, moterys sudaro 15,4 tūkst., o vyrai tik 7,7 tūkst. Taigi moterys sudaro 66,5 proc. arba du trečdalius VU studentų. Vienam studentui VU tenka lygiai dvi studentės.

Tokia padėtis nėra būdinga vien VU. Net ir tarp visų Lietuvos studentų merginos sudaro apie 60 proc. Negano to merginos ne tik dominuoja apskritai, bet jos dažnai lengviau įstoja į populiariausias specialybes ir kai kurių „prestižiniuose“ fakultetuose vaikinų ir merginų santykis yra dar labiau iškreiptas.

Šioje vietoje iškyla du pagrindiniai klausimai. Visų pirma ar tokią padėtį galima laikyti vyrų diskriminavimu? Ir visų antra, ar įmanoma šią situaciją pakeisti?

Kalbant apie pirmąjį klausimą, būtų galima teigti, jog tiek merginoms, tiek vaikinams stojant į VU ir kitus universitetus yra sudaromos vienodos sąlygos ir jie yra vertinami pagal labai objektyvius kriterijus. Tai, kad merginos geriau mokosi mokykloje ir geriau išlaiko valstybinius egzaminus teparodo, kad jos yra geriau pasiruošusios akademiškai ir yra labiau vertos studijų VU. Tačiau mano manymu visa ši situacija tik parodo tiek Lietuvos vidurinių mokyklų, tiek stojimo į universitetus trūkumus. Lietuvos vidurinės mokyklos ir jų programos yra atgyvenusios, nuobodžios, o moterys mokytojos jose tikrai sudaro daugiau nei du trečdalius darbuotojų.

Ignas Brazauskas:
Tai, kad Lietuvoje susidarė kuriozinė situacija, kad į VU kasmet įstoja dvigubai daugiau merginų nei vaikinų teparodo visišką dabartinės tvarkos neadekvatumą ir bendrą Lietuvos švietimo lygį ir būseną.

Svarstant antrąjį klausimą kaip dabartinę tvarką būtų galima keisti, reikia pastebėti, kad nereikia kurti kažkokių pasaulyje neegzistuojančių sistemų ar išradinėti dviračio. Daugumoje JAV universitetų vyrų ir moterų proporcijos yra netoli 50 procentų. Kaip tai pasiekiama? Ogi labai paprastai – JAV universitetai priima tokius žmones kuriuos mano esant labiausiai vertus ir kurių jiems labiausiai reikia. Jeigu universitetas nusprendžia išlaikyti vyrų ir moterų balansą tai tiesiog taip ir daro.

Be abejo, tai JAV universitetai gali padaryti dėl to, jog nesivadovauja kažkokia formule, kuria pagal egzaminų balus apskaičiuoja galutinę stojančio vietą sąraše. Stojimo komisija žiūri į kiekvieną žmogų kaip į asmenybę – jo ar jos pomėgius, užklasinę veiklą ar sportinius pasiekimus. Jeigu skirtingų žmonių grupių pažymių vidurkiai skiriasi, JAV universitetas pirmiausia galvoja kiek kokios grupės atstovų norėtų priimti ir tuomet be kitų kriterijų vertina stojančiųjų egzaminų balus visų pirma su kitų tos grupės narių balais. Ir tai galioja ne vien lyčiai, bet ir rasei, pajamų lygiui, ar mokinio mokyklos kokybei. Tarkim, juodaodžio mokinio iš blogos valdiškos mokyklos balai bus traktuojami visai kitaip nei baltaodžio mokinio baigusio gerą privačią mokyklą. Todėl, jei universitetas nusprendžia, kad bent 10 proc. studentų turėtų sudaryti juodaodžiai (o jie JAV sudaro 14 proc. gyventojų), tai tiek ir priima, nors jei būtų vertinama vien pagal egzaminų balus gal tarp priimtųjų tebūtų 3 proc. juodųjų.

Lietuvos universitetai turėtų keisti studentų priėmimo tvarką ir padaryti ją tokią, kad būtų žiūrima ne į beveidį balą išvestą pagal matematinę formulę, bet į visą stojančio asmenybę. Taip pat universitetai turi turėti galimybę formuoti pagal įvairius kriterijus subalansuotą studentų bendruomenę. Be abejo, dabartinė tvarka yra žymiai paprastesnė visai švietimo sistemos ir universitetų biurokratijai, kuriai nereikia dėl nieko kvaršinti galvos. JAV studentų priėmimo skyrius yra vienas svarbiausių universiteto padalinių, kuriame dirbą daug žmonių ir kam yra skiriama daug laiko ir pinigų.

Tai, kad Lietuvoje susidarė kuriozinė situacija, kad į VU kasmet įstoja dvigubai daugiau merginų nei vaikinų teparodo visišką dabartinės tvarkos neadekvatumą ir bendrą Lietuvos švietimo lygį ir būseną.