A.Račas. Sąžiningai mokėti mokesčius yra garbinga ir teisinga? Taip jau nebegalvoju

Esu žiauriai piktas. Todėl, kad jaučiuosi kvailinamas, o aš to labai nemėgstu. Bandau paaiškinti. Prieš daugiau nei savaitę ESBO konferencijoje Druskininkuose moderavau diskusiją. Kvietimą gavau iš ESBO sekretoriato Vienoje, pasirodė visai įdomu, sutarėme dėl honoraro.

Po to paaiškėjo, kad ESBO tiesiogiai man sumokėti negali ir sutartą honorarą man išmokės „Baltic Clippers“, kuriuos ESBO buvo pasitelkę į pagalbą organizuojant konferenciją. (Šiandien parašiau laišką ESBO siūlydamas daugiau neturėti reikalų su šia bendrove, nes Lietuvoje tikrai yra ne viena ir ne dvi įmonės, kurioms nereikėtų savaitės autorinei sutarčiai parengti).

Ir paaiškėjo, kad nuo tos sumos, kurią man ESBO siūlė kaip honorarą, turėsiu sumokėti 54,98 proc. mokesčių. 15 proc. pajamų, 6 proc. – PSD, 3 proc. „Sodrai“ ir dar 30,98 proc. „Sodrai“.
Visi šie tarifai man niekada nebuvo paslaptis, matau juos kiekvieną mėnesį.

Tačiau niekada nebuvau pats atsidūręs situacijoje, kai tuos mokesčius reikia sumokėti pačiam.
Suprantu, kad nesu toks vienintelis, tačiau nuoširdžiai prisipažįstu, kad tik dabar supratau, kaip turėtų jaustis žmogus, didžiąją dalį savo pajamų gaunantis pagal autorines sutartis.

Tai sunervino, tačiau būčiau su tuo susitaikęs, jei naršydamas internete ir domėdamasis kitokių pajamų apmokestinimu šiandien nebūčiau sužinojęs 2010 metų lapkričio 23 dieną Seime beveik vieningai priimtas Pelno mokesčio įstatymo pataisas.

Artūras Račas

Jei aš nuo autorinio atlyginimo sumoku 54,98 proc. mokesčių, tai asmuo, gaunantis tantjemas, nuo jų sumoka viso labo 15 proc. mokesčių.

Daug ten tų pataisų, tačiau įdomiausia man pasirodė 31 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimas, kuriuo valdybų ir stebėtojų tarybų nariams mokamas tantjemas leidžiama priskirti sąnaudoms, o ne paskirstomam pelnui kaip dividendus.

 Aiškinamajame rašte teigiama, jog taip „siekiama panaikinti dvigubą ekonominį vieneto valdybos ar stebėtojų tarybos nariams iš vieneto pelno mokamų metinių išmokų (tantjemų) apmokestinimą, ir, atsižvelgiant į tai, kad jos apmokestinamos gavėjo lygiu, leisti atskaityti tantjemas iš vieneto pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną“.

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir būtų galima sutikti: pelnas apmokestinamas 15 proc. tarifu, jei pajamų mokesčiu apmokestiname iš pelno mokamas tantjemas, gaunasi jau visi 30 proc., o jei dar pridedame PSD ir „Sodrą“, tada jau beveik kaip autoriniai.

Tačiau iš tiesų taip nėra.

Nes kaip maloniai paaiškina viena advokato kontora, ši pataisa reiškia, kad „juridinis asmuo išmokėtų tantjemų suma sumažina savo pelną ir nuo šios sumos išvengia 15 procentų pelno mokesčio“. Jau įdomiau, ar ne?

Bet ir tai dar, pasirodo, ne viskas. Nes, kaip atkreipia dėmesį ta pati advokatų kontora, „valdybos narių veikla nėra priskiriama darbo teisiniams santykiams, o tantjemos, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbuotojams išmokamos premijos ar darbo užmokesčio priedai, nėra laikomos pajamomis, nuo kurių turėtų būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“.

Jei nesupratote, tai, kalbant žmonių kalba, reiškia, kad jei aš nuo autorinio atlyginimo sumoku 54,98 proc. mokesčių, tai asmuo, gaunantis tantjemas, nuo jų sumoka viso labo 15 proc. mokesčių.

Artūras Račas

„Sodrai“ per savo trumpą gyvenimą jau esu sumokėjęs daugiau nei 275 000 litų (...). Kadangi dar žadu šiek tiek pagyventi, tai tikėtina, kad sumokėsiu dar maždaug tiek pat. Ir tada jau galėsiu pretenduoti į kokių 1100 litų pensiją. Tai ir yra tie “teisingi mokesčiai”?

Kad būtų aiškiau, paminėsiu, kad Bronislovas Lubys, Nerijus Numavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Darius Mockus, Raimondas Baranauskas, Jonas Vainauskas, Nerjus Dagilis, Augustinas Rakauskas, Jonas Garbaravičius, Benas Gudelis, Arvydas Avulis, Andrius Janukonis, Vitas Tomkus yra valdybų nariai.

Visoje Lietuvoje, žinoma, jų yra gerokai daugiau. Kartu su stebėtojų tarybos nariais – dar daugiau.
Tačiau net jei jų būtų tik tiek, kiek aukščiau išvardyta, man vis tiek kiltų tas pats klausimas: kodėl jiems sugalvojus išsimokėti tantjemas, jos apmokestinamos 15 proc. mokesčių, o aš už nuo savo pajamų už konferencijos moderavimą turiu mokėti 54,98 procento.

Ar tai tie „teisingi mokesčiai“?

Jei taip, tai dėjau aš ant jų ir ant visų tų, kurie tokius „teisingus mokesčius“ sugalvojo ir palaimino.
Dėjau dar kartą, nes „Sodrai“ per savo trumpą gyvenimą jau esu sumokėjęs daugiau nei 275 000 litų ir dar kartą, nes panašią sumą sumokėjau kaip pajamų mokestį.

Kadangi dar žadu šiek tiek pagyventi, tai tikėtina, kad sumokėsiu dar maždaug tiek pat. Ir tada jau galėsiu pretenduoti į kokių 1100 litų pensiją. Tai ir yra tie “teisingi mokesčiai”?

Dėjau dar kartą. Ir dar kartą, nepaisant to, kad laikiau save socialdemokratinių pažiūrų, girdėdamas, kad kažkam reikia progresinių mokesčių. Ir dar du kartus prisimindamas „smulkiuosius verslininkus“, verslo liudijimus, patentus, ūkininkus ir mano lėšomis draudžiamus kunigus ir vienuolius.

Buvau durnas. Nes iki šiol galvojau, kad sąžiningai mokėti mokesčius yra garbinga ir teisinga. Nuo šiandien taip jau nebegalvoju.

Ir viešai sakau, kad nuo šiol naudosiuosi visomis šiandien įstatymų suteikiamomis galimybėmis išvengti visų įmanomų mokesčių. Pabrėžiu (specialiai dundukams) - įstatymų suteikiamomis. Ir ne tik naudosiuosi pats, bet ir primygtinai siūlysiu visiems kitiems.

Nes nebenoriu būti durnesnis už tuos, kurie tai nuolat daro.

Taip darysiu iki tol, kol Lietuvoje į valdžią ateis politikai, kuriems „teisingi mokesčiai“ nebus tik populistinis šūkis. Už tai labai atsiprašau.

P.S. Vienas iš labiausiai mane nuliūdinusių dalykų buvo tai, kad po tuo minėtuoju aiškinamuoju raštu dėl siekio panaikinti dvigubą tantjemų apmokestinimą, yra finansų ministrės Ingridos Šimonytės parašas. Ministrės, kurią gerbiau labiausiai šioje Vyriausybėje.