A.Maldeikienė. Samdinio marškinių kaina

 (241)
Mea culpa. Mea maxima culpa. Anomis dienomis buvau runkelis. Dabar – verslo išlaikytinė. Samdinė. Biudžeto nelaimė. Tokia, kaip visi mano kolegos mokytojai, dėstytojai, ar nelaimės broliai gydytojai, policininkai ar valdininkai. Na, visi tie, kurie nieko dora ir pelninga (pavyzdžiui, lėkšto vulgaraus humoro) nekuria.
Litai, pinigai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Gal dirbantys tiesiogiai verslininkams ir naudingesni, vis dėlto neša jiems pelnus, tačiau ir apie juos kalbant dažniausiai girdi viena — gerų darbuotojų rasti beveik neįmanoma, visur vieni tinginiai, tik ir galvojantys, kaip čia už nieką pinigų gauti.

Naujoji „politikos“ (kabutės būtinos) žvaigždė Arūnas Valinskas BNS, bene vienintelės žiniasklaidos priemonės, kuri moka ne autorinius, o normalius atlyginimus su dabar maksimaliu 24 proc. tarifu, taigi ir įmokas “Sodrai”, vadovui ir puikiam žurnalistui Artūrui Račui TV laidoje viešai teškia: „Esi samdinys. Marškiniai išduoda“. Va taip. Esi tas, kas atrodai. Ir nebesvarbu, kas esi.

Po rinkiminių vadinamųjų ekonominių kalbų priedainis su retom išimtim vienas, — reikia mažinti mokesčius. Tada verslui — mūsų visų maitintojui ir geradariui — bus lengviau sunkmetį išgyventi. Ludwigo von Miseso mokinys Remigijus Šimašius, tokio neva instituto (be mokslo produkcijos) neva ekspertas aiškina: „Priėmus nuoseklų išlaidų, mokesčių ir mokesčių lengvatų mažinimo paketą kiekvienam Lietuvos gyventojui kitais metais liktų per 1000 litų daugiau, nes valdžia atitinkamai išleistų mažiau.“

Sujungus anuos maršinius ir šitą tūkstantuką, kyla keli klausimai: iš kur atsiranda tas 1000 litų? Kokią matematiką reikia taikyti (jei tokia kur egzistuoja) kad tas 1000 litų liktų ir dar liktų kiekvienam? [Pastaba paraštėje. Pats garsusis aprioristas L. Misesas yra sakęs, kad jei faktai nepatvirtina teorijos, tai tuo blogiau faktams]. Kiek realiai vidutinį 2236,8 lito atlygį gaunančiam statistiniam Lietuvos gyventojui kainuotų tas rankose likęs 1000 litų? Ir svarbiausią — apie kokį pasaulį kalba tie skaičiukai-marškinukai?

O dabar pradėsime nuo pradžių: koks tas Lietuvos dešiniesiems (įskaitant socialdemokratus, jei vertinti darbus, o ne žodžius) priimtinas pajamų mokesčio tarifas? Liberalas Gintaras Steponavičius teigia, kad mokestis turi neviršyti 20 proc. Paties Seimo nario deklaracijos rodo, kad 2007 metais jis mokėjo 25,62 proc. pajamų mokestį. Čia reikia paminėti, kad tada dar taikytas maksimalus 27 proc. tarifas už pajamas, iš jų atskaičius mažiausiai 3840 litų (o įvertinus vaikus dar daugiau) neapmokestinamų pajamų (1).

Vis dėlto čia svarbiau tai, kad garbusis Seimo pirmininko pavaduotojas akivaizdžiai pamiršta į pajamas įtraukti pinigus „vokelyje“, atsiprašau, išmokas kanceliarinėms prekėms. Beje, taip elgiasi ir jo kolega Andrius Kubilius ar premjeras Gediminas Kirkilas lyg kokios modernios marytės melninkaitės irgi nutylėję dešimtis tūkstančių, kuriuos susisėmė kaip kanceliarines ar reprezentacines lėšas. Skaičiai paslaptingi, tačiau internete pavyko aptikti, kad 2006 metų viduryje visos papildomos išlaidos Seimo nariui sudarė 5966 litų per mėnesį, taigi, 71592 litai per metus (2). Minimi dydžiai susiję su vidutiniu atlygiu, tad dabar skaičiai gerokai didesni, tačiau nesismulkinkime, tarkime, kad 2007 metais tos papildomos pajamos buvo 7000 litų. Tokiu atveju Gintaro Steponavičiaus gautos pajamos sudarė 149281 litą, o realus pajamų mokesčio tarifas tėra 13,6 proc. Atitinkami A. Kubiliaus ir G. Kirkilo skaičiai būtų apie 13,7 proc. ir 16,3 proc.

Beje, ministrai Algirdas Butkevičius ir Vilija Blinkevičiūtė atrodo sąžiningai įrašė reprezentacines išlaidas (griežtai tvirtinti sudėtinga, mat gali būti kitokio pobūdžio, pavyzdžiui, turto perleidimo mokesčiai) tad turime ką turime: mokesčių tarifas tėra atitinkamai 9,4 proc. ir 9,46 proc.

Tekste pateikiamoje lentelėje matome įvairių jau į Seimą patekusių partijų lyderių, dažniau apie mokesčių mažinimą kalbančių ir visos ypač daug nuveikti žadančios A. Valinsko draugų kompanijos viešai pateikiamų deklaracijų skaičius. Jos pilnos įvairių įdomybių, bet šį sykį apsiribokime realiu pajamų tarifu, kuri sumokėjo dabar jau ateinančio Seimo nariai. Tas pajamų tarifas prasideda nuo 0 proc., kuri už daugiau kaip 6 mln. gautų litų sumokėjo darbo partijos vedlys. Nors Viktorą Uspaskichą labiau vertėtų vadinti ne darbo, o vertybinių popierių partijos lyderiu, mat jo pajamos pasak dokumentų gautos pardavus Kėdainių grūdų akcijas. Įdomi ir „svieto lygintojo“, tvarkos-teisingumo sąrašo vedlio Juliaus Veselkos situacija. Jis, kaip rodo interesų deklaracija, dar prisiduria ir iš ūkininko veiklos, tad yra verslininkas, ir turime — realus pajamų mokesčio tarifas 7,3 proc.

Kad ir kaip žiūrėsi reto kurio verslininko, šokėjo-dainininko ar aukšto valstybės pareigūno mokesčių tarifas viršijo 15 proc., išimtis bene Vytautas Kurpuvesas, kuris būdamas M.Romerio universiteto dėstytojas, taigi, samdinys, biudžetui atseikėjo daugiau kaip 22 proc. (iš galimų beveik 27 proc.) savo pajamų. Čia vertėtų priminti ir tai, kad tikėtina, jog didžioji tautos kėlikų dalis pajamas gauna kaip autorinius atlyginimus (kokia tai dalis deklaracijos nutyli, nors skaičiai rodo, kad labai didelė), tad nemoka įmokų „Sodrai“, kuriuos sąžiningai moka — o nuo kitų metų mokės dar daugiau — samdiniai. Atskira tema net (vis dėlto?) 0,46 proc. sumokėjęs dar vienas kėlikas Ligitas Kernagis. Galimas logiškas paaiškinimas tas, kad šitas režisierius (?) išsisuko įsigijęs verslo liudijimą, matyt, neatsitiktinai ir pajamos nesiekė 100 tūkst. litų. Beje, ir „Sodros“ įmokos tada liko nemokėtos.

Taigi dėl augančio „Sodros“ įmokos tarifo nereikia kaltinti mažus vaikus auginančių motinų, tereikia prisiminti, kad absoliučios daugumos įvairių atlikėjų, sportininkų, žurnalistų (retas kuris dirba savo rizika, o ne redakcijoje, taigi turi normalią darbo vietą), dirbančių su verslo liudijimas ir panašiai tėvus išlaiko samdiniai. Na bet vergo marškiniai tam ir sukirpti, ar ne, ponas Valinskai? Taigi pirma išvada ta, kad jau dabar nelabai daug tų, kurie moka daugiau nei įvairaus plauko liberalų išsvajotus 20 proc., nebent jie yra samdiniai su šiokia tokia alga ir atlygiu apmokestinamu maksimaliu tarifu.

Antroji išvada įdomesnė: pateikta lentelė rodo aiškią tendenciją, kad dabar Lietuvoje susiklostė situacija, kad kuo pajamos didesnės, tuo mažesnis realus pajamų mokesčio tarifas.

Dar vienas klausimas, o kas bus, jei po visų mokesčių mažinimų mums rankose pasiliks tie mistiniai R. Šimašiaus vizijose įžvelgti 1000 litų „ant galvos“? Realiai, pasitelkus ekonometrus ir mokesčių duomenų bazes, galima būtų su tam tikromis paklaidomis sužinoti, kiek iš tiesų liktų rankose, jei mokesčiai sumažėtų. Tačiau ir be didelių išvedžiojimų aišku, kad ne po 1000 litų, o labai skirtingai, – vienam, kuris gauna daugiau, rankose liktų keli ar keliolika tūkstančių. Kitam, kurio alga minimali – keletas litukų. O svarbiausia tam, kuriam liktų mažiau (praktiškai visada šioje skiltyje valstybės ar verslo samdinys), būtų užkrautos labai rimtos sveikatos ir išsilavinimo išlaidos, mat tas (net jei ir būtų 1000 litų) virstų gerokai 1000 litų per metus viršijančiomis įmokomis už vaikų ar savo mokslą, sveikatos apsaugą, brangstančią buto ir turto apsaugą, etc., etc.

Lietuvos banko specialistai, matyt, jausdami, kad politiškai iš dviejų alternatyvų – didinti mokesčius, ar naikinti viešųjų paslaugų vartojimą, telikęs pastarasis sprendimas, vis griežčiau kalba apie būtinybę privatizuoti didžią dalį viešojo sektoriaus. Rinkimai rodo, kad taip ar panašiai (jei supranta, ką daro, kuo abejoju) mąsto ir didelė dalis rinkėjų. Tiesa, kai dabartinis samdinys su rankose likusiu papildomu tegul ir 1000 litų (išties gerokai mažiau) ateis į ligoninę ir sužinos, kad apendicito operacija kainuoja bene 9000 litų ir didžiąją jos dalį reikia padengti iš savo kišenės, bus priverstas suprasti, ką jam konkrečiai reiškia mokesčių mažinimas.

O labiausiai graudu, kad užuot ėmusis mokesčių sistemos iš esmės, kiekvienas sapalioja apie kažkokius, atsiprašau už žodį, pornografinius pataisymus.

Vadinamieji socialdemokratai paisto apie "socialdemokratinę vertybę, visame pasaulyje esančius progresinius mokesčius". Tiesa, jie net nesupranta apie ką kalba ir kompromituojasi nuo pirmojo žodžio, nes progresinius mokesčius siūlo taikyti praktiškai tik darbo užmokesčiui, tarsi samdomieji būtų turtingiausi žmonės ir svarbiausia Lietuvoje būtų perskirstyti pajamas tarp žmonių, gaunančių 3000 litų ir 1000 litų algą „ant popieriaus“. Beje, kai vadinamieji Kirkilo socialdemokratai frakcijos vardu pernai Seime įregistravo įstatymo projektą dėl progresinių mokesčių, iš progresinės skalės "autoriniai" iš karto iškrito. Žinote, žurnalistai ir prasti humoristai — ne samdiniai, jie laisvos profesijos, taigi, garbingi, žmonės, ir gali rūstauti.

Kiti, vadinamieji dešinieji, vapa (veiksmažodis gal nemalonus, bet tikslai atitinka tai, ką noriu parašyti) apie tai, kad žmonės "sutinka" mokėti tik 11 procentų, tai tegul ir bus gyventojų pajamų mokestis 11 procentų. Šiaip tai, manau, žmonės sutiktų ir nieko nemokėti, bet tikrai neatsisakys iš valstybės paslaugas gauti.

Taigi, sėkmės kelionėje į mažų mokesčių, didelių mokesčių už mokslą, brangių paslaugų ir labai labai didelės (žinant, kad jau dabar šioje srityje pirmaujame) socialinės atskirties pasaulį, kuriame karaliauja konservatoriai su prie jų prisišliejusias liberalais bei žavingos šypsenos (ir kas be ko, — puikių marškinių) savininkas A. Valinskas.

O lentelėje keli viešai skelbti iškalbingi skaičiukai apie naują Lietuvos tikrovę: kuo pajamos didesnės, tuo mažesni mokesčiai.

2007 metų pajamos (Lt)Sumokėti mokesčiai (Lt)Realus pajamų mokesčio tarifas (%)
Minimalią 2007 metų algą gaunantis samdinys (mokestis 27 proc.)78001069,213,7
Minimalią 2008 metų algą gaunantis samdinys (mokestis 24 proc.)9600,00138214,4
Vidutinis statistinis 2007 metų samdinys (mokestis – 27 proc.)21915,6 (vidutinė alga 2007 antrą ketvirtį — 1826,3 Lt)488022,3
Vidutinis statistinis 2008 metų samdinys (mokėjęs 24 proc.)26841,6 (vidutinė alga 2008 antrą ketvirtį — 2236,8Lt)552020,57
Arūnas Valinskas954684,3114291214,97
Asta Baukutė133977,031932114,42
Rokas Žilinskas77480,311184615,29
Ingrida Valinskienė63703,55955615,00
Laimontas Dinius22823,49440519,30
Vytautas Kurpuvesas40532,72895922,10
Vincas Babilius96229,591443515,00
Linas Karalius93882,0365446,97
Donalda Meiželytė46255,29642413,88
Saulius Stoma43476,19911620,97
Daiva Tamošiūnaitė124818,651866414,95
Ligitas Kernagis92832,844250,46
Dainius Budrys43611,19981822,51
Artūras Zuokas199926,562590612,96
Viktor Uspaskich6770978,0000
Julius Veselka224069,95163247,29
Gediminas Kirkilas (kaip skelbiasi)101549,772638226
Gediminas Kirkilas (su „reprezentacinėmis“, tarkime 60 tūkst. per metus)161549,772638216,3
Vilija Blinkevičiūtė233940,58221229,46
Algirdas Butkevičius234722,47220609,40
Eligijus Masiulis100449,211415514,09
Andrius Kubilius (kaip skelbiasi)79873,942045825,61
Audrius Kubilius (su „kanceliarinėms“)149873,942045813, 7
Gintaras Steponavičius (kaip skelbiasi)79281,002031725,62
Gintaras Steponavičius (su „kanceliarinėmis“1492812031713,6

(1) Skaičiavimo logika tokia: (79281-3840)x0,27=20369,07, ir tada skaičiuojame, kokią dalį sudaro sumokėti mokesčiai nuo visų gautų pajamų.

(2) Seimo nario bazinė alga – 4 085 litai, priedas ūkinėms išlaidoms – 4 559 litai (iš viso 8 644 litai). Be to, dar užtikrinamos biuro išlaidos (807 litai), ryšio paslaugos (600 litų). Ministro bazinė alga yra 6 020 litų, reprezentacinės išlaidos – 6 079 litai (iš viso 12 099 litai). Jei Seimo narys yra ir ministras, jis gauna ministro bazinę algą bei septynių vidutinių atlyginimų dydžio priedą: Seimo nario išmoką ūkinei veiklai bei ministro fondą reprezentacinėms išlaidoms, iš viso apie 17 500 litų. (duomenys iš 2006 metų pabaigos).

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

Sekmadienio Evangelija. Šilkmedis jūroje (124)

Apaštalai prašė Viešpatį: „Sustiprink mūsų tikėjimą.“ O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir pasisodink jūroje', – tai jis paklausytų jūsų.“ (Lk 17, 5–6)

N. Putinaitė. Vienintelė gera alternatyva Lietuvai (108)

Šiandien Europos Sąjungos kritikų, ypač tarp intelektualų, nors vežimu vežk. Netrūksta tų, kurie skelbia sąjungos pabaigą. Dar prieš vadinamąjį „Brexit“ balsavimą į ES modelio kritiką leidosi ne vienas britų intelektualas.

Pergyvenę sovietmetį: įpratome, kad be mušimo nieko nebus (284)

„Gyvenimas – tik finansų piramidės ir vekseliai. Kad laisvė – pinigai, o pinigai – tai laisvė. Ir kad mūsų gyvenimas nė sudilusio skatiko nevertas. Tai... tai tikras... suprantate... Net žodžių tam pavadinti nerandu... Gaila man tik mažamečių anūkų... Gaila. Jiems visa tai kasdien kala į galvas. Aš nesutinku. Buvau komunistė ir liksiu“, – rašoma Ukrainoje gimusios baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygoje „Laikas iš antrų rankų“.

E. Lucasas: „Amerikos taikos“ amžius baigiasi (125)

Laikas parašyti pažymį Baracko Obamos administracijos politikai Europos atžvilgiu. Pažymėtina, kad yra kelios šios politikos kryptys. Nesėkmingiausia – stumiama Valstybės departamento. Johnas Kerry – po nelaimingiausia žvaigžde gimęs šios institucijos šeimininkas per kelis pastaruosius dešimtmečius. Jo pastangos susitarti su Rusija dėl Sirijos atspindi nepaprastą (ir aiškiai nepagrįstą) pasitikėjimą savo asmeniniais gebėjimais rasti diplomatinį sprendinį, neturint pakankamai raumenų, kad derybinė pozicija atrodytų įtikinama.

D. Sinkevičius. Teisėjų taryba pasityčiojo iš visų Lietuvos žmonių (289)

Šiandien į priešpaskutinį savo kadencijos posėdį rinkosi visą teismų sistemą prižiūrinti Teisėjų taryba, kuriai teko nelengvas išbandymas – pritarti arba pasipriešinti prezidentei, apginti teismų autoritetą arba dėl girtumo paslydusį kolegą ir taip leisti diskredituoti ypatingo pasitikėjimo visuomenei nekeliantį teisėjo vardą.