A.Lapinskas. Pilietybės gimdymo kančios

Pernai vasarą prezidentas Valdas Adamkus atmetė pilietybių „per sieną“ projektą – išdalinti Lietuvos pilietybes aplink Lietuvą įsikūrusiems lietuviams. Labai gerai padarė, nes tai būtų Rusijai suteikę carte blanche analogiškoms dalyboms Lietuvoje. Deja, į naujojo pilietybės įstatymo projektą vėl siūloma įklijuoti tokį pilietybių dalinimą. Tame pačiame projekte yra ir Lietuvio kortos – užsienio lietuviams skirto dokumento idėja, bet dėl jos mums turėtų būti nelabai smagu, nes analogiška Lenko korta Lietuvoje buvo triukšmingai pasmerkta.

Iki naujojo pilietybės įstatymo įsigaliojimo liko du mėnesiai, todėl darosi vis įdomiau, koks gims svarbiausias mūsų pilietybės dokumentas, kokie pasiūlymai ar tobulinimai teikiami buvusio prezidento Valdo Adamkaus pateiktam įstatymo projektui.

Tenka pripažinti, kad Seimas iš esmės sutiko su naujuoju įstatymu. Užsienio reikalų komitetas dar šių metų birželio 2 d., o Žmogaus teisių komitetas birželio 17 d. svarstęs Pilietybės įstatymo projektą, pateikė tik kosmetines pastabas. Reikšmingesnių pasiūlymų dėl įstatymo 7 straipsnio (būtent jis sukėlė triukšmingą tiesioginio jo adresato - užsienio lietuvių - nepasitenkinimą), nustatančio dvigubos pilietybės atvejus, lyg ir nepareiškė. Priminsime straipsnio esmę: LR pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t.y. turėti dvigubą pilietybę, jeigu pasitraukė iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 dienos.

Užsienio lietuviai pasipiktino dar viena būsimojo įstatymo nuostata, vadinamąja Lietuvio korta - įstatymo projekto 12 straipsnyje numatyta prielaida sukurti lietuvių kilmės asmenų statuso institutą. Įstatymo projekte jis įformintas taip: „Lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami jų lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai“. Anot užsienio lietuvių, ta Lietuvio korta esanti tuščia: ji neleis balsuoti ir paveikti Lietuvos ateities. Taip išeitų, kad būtent šių dalykų labiausiai nori užsienio lietuviai, nors pastarieji rinkimai tarp užsienio lietuvių jokio entuziazmo nesukėlė – balsavo vos keli procentai (apie 12 000 žmonių) iš, manoma, pusės milijono užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.

Tą patį birželį Seimo narys Mantas Varaška pasiūlė netaikyti konkrečios kalendorinės datos (t.y. 1990 03 11), apsprendžiančios asmenų, pasitraukusių iš Lietuvos, skirtingų galimybių įgyti ar išsaugoti LR pilietybę, t.y. leisti turėti dvigubą pilietybę ir emigrantams iš nepriklausomos Lietuvos. Saulius Stoma siūlė „labiau pabrėžti Lietuvos Respublikos pilietybės, o kartu ir kitos valstybės pilietybės įgijimą gimstant“, tačiau nesiūlė keisti neigiamos nuostatos dėl emigravusių po 1990 03 11.

Po to Seimo nariai, matyt, tikrai atostogavo, nes ištisus tris mėnesius niekas neteikė jokių pasiūlymų, kol pagaliau rugsėjo pabaigoje pabudę vienas po kito žiebė keletą sensacingų pasiūlymų. Nuomonių lyderiais tapo Paulius Saudargas ir Gintaras Songaila, pasiūlę tris išties radikalius pakeitimus: dvigubą pilietybę pasitraukusiems iš Lietuvos iki 1990 03 11 leisti turėti tik lietuvių kilmės asmenims, o pasitraukusiems po 1990 03 11 - jeigu jie įgijo ES arba NATO šalies pilietybę. Pats radikaliausias siūlymas: dvigubą pilietybę suteikti „lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena“, aišku, kad turimi mintyje Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, gal dar ir Latvijos lietuviai.

Šio siūlymo priešistorė yra tokia. Pernai vasarą Seimas vos nepriėmė Pilietybės įstatymo su tokia pačia ir pridėkime - gana pavojinga savo tautiečių užsienyje traktuote, bet, ačiū Dievui, prezidentas jį vetavo ir Seimas įstatymą priėmė be jos. Tačiau Seimo nariai P.Saudargas ir G.Songaila nenurimo ir vėl siūlo šią nuostatą. Kuo ji pavojinga?

Ogi tuo, kad lyg nukritę iš Mėnulio šie Seimo nariai mano, kad užsienyje gyvenantys lietuviai – užsienio šalies piliečiai - pilietybės reikalus gali tvarkyti kaip tik nori. Deja, taip nėra. Kiekviena Europos valstybė labai atidžiai tvarko savo pilietybės institutą ir dažniausiai dvigubos pilietybės neleidžia. Štai reikalingi pavyzdžiai.

Baltarusijos Pilietybės įstatyme nėra numatyta dviguba pilietybė. Nėra jos ir Latvijos įstatyme. Lenkijos pilietis taip pat negali būti tuo pat metu ir kitos valstybės pilietis. Pagaliau, jei kam įdomu, amerikietiško paso citata: „JAV pilietybės galite netekti priimdami svetimos valstybės pilietybę“. Tačiau pagal Rusijos Konstituciją dviguba pilietybė šioje šalyje galima, bet toks dvigubos pilietybės pilietis Rusijoje bus laikomas tik Rusijos piliečiu, tokiu jis bus laikomas įvažiuodamas ir išvažiuodamas iš jos. Apskritai, pagal susiklosčiusią tvarką, Rusija tiesiog ignoruos asmens lietuvišką pilietybę, jeigu jis turi rusišką. Net ir Lietuvos konsulas tokiam žmogui niekuo negalės padėti, nes Rusijos teritorijoje jis bus eilinis Rusijos pilietis.

Jei kokio nors Seimo proto aptemimo metu vis dėlto būtų nuspręsta dalinti lietuviškus pasus už sienos gyvenantiems tautiečiams, tai su Baltarusija, Lenkija ar Latvija įsižiebtų triukšmingas diplomatinis konfliktas. Rusija greičiausiai reaguotų kitaip: pradėtų dalinti pasus savo tautiečiams Lietuvoje, nes jie juk gyvena čia pat, valstybėje, su kuria Rusijos Federaciją skiria tik valstybės siena... Beje, tokį pilietybės suteikimą kaimynų valstybė jau išbandė Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Pasekmes gerai žinome.

Šalia šio grėsmingo pasiūlymo keturių Seimo narių Žilvino Šilgalio, Jono Liesio, Andriaus Mazuronio, Vydo Gedvilo bendras pasiūlymas jau leidžia ir nusišypsoti. Šio kvarteto argumentai tokie: pilietybės suteikimas išimties tvarka tik už nuopelnus Lietuvos valstybei integravusiesiems į Lietuvos visuomenę neatitinka šių dienų realijų bei siekių. Būtina padidinti užsienio piliečių motyvaciją savo talentą ir jėgas skirti Lietuvos autoriteto didinimui.

Todėl į įstatymo 20 straipsnį reikia įrašyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su Lietuvos Respublikos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje“. Taigi užteks kam nors pasaulyje pasakyti, kad jis kada nors BUS garsus sportininkas, moka ištarti „milu Lėtuva“, ir lietuviškas pasas be problemų įkris jam į kišenę... Kažin kokiam pasaulio čempionatui skirtas šis pasiūlymas?

Patį naujausią pasiūlymą, tiksliau visą naują įstatymo projektą, spalio 23 dieną pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Įstatymo 7 straipsnyje jis pakartoja konservatorių P. Saudargo ir G. Songailos nuostatą: dvigubą pilietybę leisti pasitraukusiems po 1990 03 11 - jeigu jie įgijo ES arba NATO šalies pilietybę.

Žinios iš kortų karo fronto

Ne tik su pilietybe, bet ir su šalies saugumu yra susijusios... kortos. „Užsienio valstybių dalijamos tėvynainių kortos gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, - taip apie užsienio valstybių dalijamas kortas prieš porą savaičių pareiškė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis. Kol kas yra dalinama tik Lenko korta, vadinasi, grėsmę Lietuvos saugumui kelia būtent ji.

Lenkija aiškina, kad „išduota Lenko korta nesuteikia nei Lenkijos pilietybės, nei teisės apsigyventi Lenkijos Respublikos teritorijoje. Lenko korta tai dokumentas patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės.” Tiesa, Lenko kortos aiškinamajame rašte minima, kad šis dokumentas neišduodamas asmenims, kurių veikla “kenkia valstybės saugumui, gynybai, viešai tvarkai arba pagrindiniams Lenkijos Respublikos interesams”.

Šis postulatas kai kurių lietuvių politikų akcentuojamas, kaip labiausiai įsipareigojantis Lenkijai. Keista motyvacija, tarsi mūsų valstybės atviri ar slapti tikslai būtų kenkti kaimynų valstybės (ES ir NATO partnerės!) saugumui ar viešai tvarkai. O jei neaišku, kokie yra pagrindiniai Lenkijos Respublikos interesai, tai jie išdėstyti Lenkijos Respublikos Konstitucijos 5 str.: nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, žmogaus teisės ir pareigos, piliečių saugumas, tautos paveldo bei aplinkos apsauga. Negi šių interesų gerbimas laikomas pavojingu įsipareigojimu Lenkijai?

Dar 1998 metų lapkričio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „asmuo laikomas susijusiu priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, kai jis tokios užsienio valstybės pilietybę yra įgijęs davęs tos valstybės piliečio priesaiką”. Aišku kaip dieną: priesaika ar pasižadėjimas užsienio valstybei siejami tik su pilietybe. Tačiau Tėvynės priešų ieškotojai Lietuvos Seime Konstitucinio Teismo išaiškinimų nelabai skaito, jiems, matyt, svarbiau ne ramus valstybės gyvenimas, bet kovos azartas. Ar tas karštas polėkis mūsų nenuves Rusijos pėdomis, kuri savo iniciatyva jau susipyko su visomis savo kaimynėmis, o su kai kuriomis ir kariavo?

Į A.Ažubalio išvedžiojimus staigiai sureagavo ir lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“: „Lietuva kartu su Lenkija yra ES ir NATO narės, todėl argi taip reikia vertinti turbūt labiausiai Lietuvą neraminantį įstatymo dėl Lenko kortos straipsnį, kuriame sakoma, jog jos gali netekti asmuo, užgauliojantis Lenkiją ir lenkus... Juk esame toje pačioje organizacijoje, kuri rūpinasi mūsų saugumu... Verta priminti, jog ir Lietuva ruošia Lietuvio kortą.

Elgiamės gana keistai. Šaukiame ant lenkų dėl jų kortos, bet patys tokią kortą irgi numatome turėti ir ne bet kokią, o dargi stipresnę už lenkų. Bent taip jau norėtų užsienio lietuviai. Kol kas mūsų Seimo nariai tam neprieštarauja. Žodžiu, kortų karas, atrodo, dar tęsis ilgai. Duok Dieve, kad be ugnies.