Tačiau net nebaigus tos koncepcijos rengti, ministras Donatas Jankauskas, išvydęs Valstybės kontrolės išvadas dėl „Sodros“ veiklos, jau patikino, kad „koncepcijoje numatytos tinkamos reformos kryptys“. Darbo grupės vadovė, viceministrė Audronė Morkūnienė buvo kur kas atsargesnė: „iki tol (t.y. sausio 31) nieko nekomentuosime".
Vis dėlto, tektų pripažinti, kad ką daryti su „Sodra“, nei ekspertai, nei politikai dorai nežino. Viešai deklaruojamos priemonės, tokios kaip pensinio amžiaus ilginimas, socialinio draudimo įmokų didinimas ar mokesčių perskirstymas tuojau pat kitos pusės ekspertų yra sumalamos į miltus: esą tai tėra tik kosmetiniai pataisymai, o ne rimta sistemos pertvarka. I
š savo varpinės paprieštarausiu, kad jau vien minėti žingsniai kaip tik galėtų būti rimta paspirtis susirgusiai „Sodrai“, nes jeigu tai būtų lengva kosmetika, jie būtų seniai žengti. Netgi paprasčiausia priemonė: pensinio amžiaus pailginimas visame pasaulyje yra gana skausminga operacija, kuri vykdoma su pakankamomis nuskausminimo priemonėmis, pvz., ištempiant tą ilginimą daugeliui metų į priekį.
Britanijoje pensinio amžiaus pailginimas (abiems lytims iki 65 metų) vyks iki 2020 metų, JAV (iki 67) iki 2027, Pietų Korėjoje (iki 65) iki 2033 metų. Mūsų kaimynė Latvija 65 metų ribą ketina pasiekti 2021 metais, Estija – 2026 metais. Lietuvoje apie analogišką Estijai planą lyg ir užsimenama, bet jokių konkrečių įsipareigojimų dar neprisiimta.
Betgi jau vien tokia kitų šalių praktikos pažintis galėtų būti labai naudinga, kuriant lietuviškosios „Sodros“ pertvarkymo koncepciją. O jei dar daugiau pasidomėtume bent kaimynų, pvz., latvių patirtimi, gal jų krašte atrastume kai ką tikrai esmingo, naudingo, pamokančio ir mums?
Latviai pasivijo ir pralenkė
Ilgą laiką buvę paskutiniai tarp Baltijos šalių pagal pensijų dydį, pernai latviai mus praktiškai pasivijo, 2008 m. IV ketvirtį jų senatvės pensija buvo 234 eurai, lietuvių – 235 eurai, estų – 291 euras. O 2009 m. III ketvirtį latvių pensijos jau buvo 254 eurai, lietuvių liko tie patys 235, o estų pašoko iki 305 eurų. Taigi lietuvių pensijos šiemet tapo mažesnės už latvių 66 litais, už estus – beveik pustrečio šimto litų.
Socialinės išlaidos mažesnės, bet pensijos didesnės
Kad tikrai daugiau, rodo ir kiti skaičiai: išlaidos socialinei apsaugai palyginti su BVP Latvijoje pernai sudarė 11 proc., Lietuvoje 14,5 proc., taip pat ir konkrečios išlaidos pensijoms: Latvijoje jos pernai siekė 4,6 mlrd. litų, Lietuvoje – 8,3 mlrd. litų, taigi vėl beveik dvigubai daugiau. Pagaliau jau visiškai įtikinamas skaičius – socialinių išlaidų dalis, tenkanti vienam gyventojui Latvijoje sudarė 4,2 tūkst. litų, Lietuvoje – 5,4 tūkst. litų. Kaip matome, Latvijoje socialinei apsaugai pinigų skiriama tikrai mažiau, bet jų pensijos vis tiek didesnės... 2009 metų statistikos skaičių dar nėra, bet nemanyčiau, kad minėtos proporcijos kažkiek skirsis.
Sensacingi pensininkų skaičiaus skirtumai
Galėtume įtariai pamąstyti ir liaudiškai paklausti: kur čia pakastas šuva, kad latvių pensininkai, su jiems skiriamu mažesniu pinigų kiekiu, įsigudrina gauti didesnes pensijas? Net jeigu „braliukų latvių“ pensininkų yra pusantro karto mažiau, vis tiek, kaip beskaičiuotume, visiems kartu ar kiekvienam atskirai, jų pensija pagal minėtus skaičius neturėtų pralenkti lietuviškos. Deja, lenkia ir štai dėl ko: pensininkų Latvijoje yra ne pusantro karto mažiau, kaip diktuotų demografinė statistika, bet lygiai du kartus mažiau.
Atsiverskime tą pačią statistiką. Latvijoje pagal jų Valstybinio socialinio draudimo agentūros (Valsts sociālās apdrošināšanas agentūra) duomenis 2008 metų gruodžio mėnesį buvo mokamos 556 776 visų rūšių pensijos. Lietuvoje, pagal mūsų „Sodros“ duomenis, 2008 m. IV ketvirtį buvo mokamos 1 098 918 pensijos. Tai vėlgi ne pusantro, o dukart didesnis skaičius. Toks pat santykis išliko ir po metų: 2009 m. lapkritį Latvijoje – 564 636, Lietuvoje 2009 m. II ketvirtį (naujesnių duomenų „Sodra“ neteikia) – 1 105 307 pensijos.
Dabar dar įdomesnė statistika. Latvijoje 2008 m. pabaigoje buvo mokamos 465 181 senatvės pensijos, Lietuvoje – 597 692. Bet invalidumo, (Lietuvoje jos dabar vadinamos netekto darbingumo) pensijų Latvijoje tuomet buvo išmokėta 66 368, kai Lietuvoje, nepatikėsite, - 218 662. Taigi 3,3 karto daugiau nei Latvijoje. Santykis dar labiau padidėjo šiemet, atitinkamai 67 435 ir 224 614. Vadinasi, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, Lietuvoje invalidų yra du kartus ir dar geru kaupu daugiau nei Latvijoje. Negi Lietuva su kuo nors kariauja, kad invalidų mūsų krašte yra tiek daug?
Ne mažiau keisti ir našlių pensijų (Latvijoje, beje, ir visame pasaulyje jos vadinamos maitintojo netekimo pensijomis) skaičiai. Latvių krašte 2008-ųjų gruodį buvo mokamos 23 769 našlių pensijos. Lietuvoje tuo pat metu – net 274 912, neįtikėtina, bet vienuolika su puse KARTŲ daugiau! 2009 m. santykis nepasikeitė, atitinkamai 23550 ir 276 098, taigi jau beveik 12 kartų. Liūdna konstatuoti, bet tuomet Lietuvą tiktų greičiau vadinti ne drąsių žmonių, bet, atleiskite, invalidų ir našlių kraštu...
Aišku, kad taip išbarsčius dirbančių Lietuvos žmonių sumokėtas socialinio draudimo įmokas, mūsų senatvės pensininkams lieka kur kas mažiau pinigėlių nei latvių pagyvenusiems žmonėms. Tai patvirtina dar keli skaičiai: iš Latvijos išlaidų socialinei apsaugai senatvės pensininkams skiriama 44 proc., Lietuvoje – 40,8 proc. Tačiau invalidų ir našlių pensijoms Latvija iš viso skiria 9,3 proc. socialinių išlaidų, o Lietuva net pusantro karto dosniau – 13,9 proc. Aišku, kad Lietuvos invalidams ir našlėms iš bendro socialinių išlaidų katilo pridėjus pusantro karto didesnį procentą nei Latvijoje, mūsų senatvės pensininkams lieka atitinkamai mažesnė dalis.
Ar kas nors kada nors bandė susimąstyti dėl Lietuvos socialinių išlaidų biudžeto dalybų, o konkrečiau – dėl neįtikėtinos pensijų rūšių disproporcijos mūsų krašte? Tikėkimės, kad ta aukščiausio lygio koncepcijos projekto darbo grupė atkreips dėmesį, o gal ir bandys spręsti šią problemą. Tai prisidėtų ne tik prie „Sodros“ padėties, bet ir Lietuvos visuomenės įvaizdžio pagerinimo.