Kiekvienas gyvas organizmas kvėpuoja: įkvepia ir iškvepia orą, kartu su juo gaudamas gyvybei reikalingą energiją. „Sodra“ tam tikra prasme irgi yra gyvas organizmas, kurio gyvybingumui palaikyti reikia įkvėpti ir iškvėpti... pinigus, t.y. surinkti socialinio draudimo įmokas, išmokėti pensijas ir kitas socialines išmokas. Abu – įmokų ir išmokų dydžiai turi sutapti, nes iš dangaus pinigai, gaila, dar nekrenta.
Sprendimo vilkinimas trenkė bumerangu
Dar 1994 metais Socialinio draudimo pensijų įstatyme buvo įmontuotas pajamų ir išlaidų savireguliacijos mechanizmas – einamųjų metų draudžiamosios pajamos, maždaug atitinkančios šalies vidutinį uždarbį, jas „ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią“, jos „apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir išlaidas. Pagal šias draudžiamąsias pajamas apskaičiuojama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis“. (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 str.) Remiantis šiuo principu gali didėti arba mažėti pensijos, ne tik naujai skiriamos, bet taip pat ir jau seniau paskirtos.
Atrodytų, kas būtų lengviau: pasižiūrėti į praėjusio mėnesio ar ketvirčio „Sodros“ pajamas ir nustatyti atitinkamą draudžiamųjų pajamų dydį. Kaip tik jis ir išlaikytų „Sodros“ finansų laivo gyvybę audringoje šalies ekonomikos jūroje. Pasidomėkime, ar ką nors panašaus darė premjeras A.Kubilius, vienas iš svarbiausių „Sodros“ reikalus tvarkančių žmonių, praėjusių metų pabaigoje atsidūręs Lietuvos premjero krėsle?
Pirmoji „Sodros“ gyvenimo žinia, kurią jis privalėjo tuojau po Naujų metų gauti, turėjo būti tokia: 2008 m. valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos buvo 11 mlrd. 135 mln. Lt, o išmokos ir išlaidos 12 mlrd. 344 mln. Lt, taigi pernai prisuktas milžiniškas 1,2 mlrd. litų deficitas.
Ką darė premjeras, išvydęs šiuos skaičius? Greičiausiai, nieko, nes šalia jų, o gal ir vietoje jų, jam buvo pateiktas riebus optimizmo kąsnis: 2005-2007 m. sukauptas „Sodros“ rezervas – 1,373 mlrd. Lt., kuris visiškai padengė tragišką 2008 m. balansą.
Tačiau tolimesnė įvykių eiga jau nesulaikomai skandino „Sodros“ laivą. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ šimtais milijonų lindo į deficito duobę. Po keturių mėnesių jis sudarė 600 mln. Lt, po šešių – milijardą, po aštuonių – pusantro, po dešimties – du milijardus, o po dvylikos mėnesių ko gero priartės ir prie trijų milijardų litų. Vyriausybė šiemet nuolat skolino „Sodrai“ iš pradžių šimtamilijonines, o metų pabaigoje ir milijardines sumas, iš viso, su paskutiniąja kalėdine (gruodžio 23 d.) paskola – per 4 mlrd. Lt. Tokia yra žiauri tikrovė. Ar galima buvo kaip nors taisyti padėtį, nelaukiant vienintelio draudžiamųjų pajamų sumažinimo tik Kalėdų išvakarėse – tą pačią gruodžio 23 dieną?
Čia galimi du atsakymo variantai. Pirmas: A.Kubilius nenorėjo, o gal bijojo pyktis su savo elektoratu – pensininkais, antras: premjeras tiesiog nežinojo apie tokį pensijų reguliavimo dalyką – draudžiamųjų pajamų dydžio keitimą, o jam juk nereikėjo jokio atskiro įstatymo ar triukšmingos propagandinės kampanijos. Bet kuriuo atveju, atsakingas vis dėlto lieka premjeras už reikalingo sprendimo vilkinimą, atvedusį į ilgalaikę „Sodros“ krizę.
Įstatymas kaip paslėpto veikimo bomba
Lapkričio 26 d. Seime svarstant „Sodros“ biudžeto bei socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymus, Seimo narys Vytenis Andriukaitis pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, „kaip galima elgtis krizės sąlygomis su pensijų mažinimu“. Seimo nario abejones inspiravo jo paties cituoti KT teisėjo Vytauto Sinkevičiaus žodžiai: „krizių ar gaivalinių nelaimių atvejais leidžiama sumažinti išmokas, tačiau ar tai leidžiama daryti skirtingai dirbantiesiems ir nedirbantiems senukams, Konstitucinis Teismas nepasisakė“.
V.Andriukaitis pats parengė kreipimosi tekstą - gruodžio 3 d. Seimas jį priėmė, prašydamas išaiškinti net aštuonis KT nutarimus, kuriuose nagrinėjami „pensinio aprūpinimo klausimai“. Tarp jų, pvz., ir 2002 11 25 nutarimą, kuriame yra tokia nuostata: „Galimybės laisvai pasirinkti darbą bei verslą suvaržymu laikytinas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir iki tol mokėta senatvės pensija ar jos dalis“.
Pristatydamas šį kreipimąsi, V. Andriukaitis kvietė Seimą „pasinaudoti šia vienintele galimybe... kad taip mes galėtume apsidrausti nuo galimų konstitucinių klaidų... jeigu mums kyla abejonių, tai neabejotinai ir žmonėms gali kilti abejonių, ir aš manau, kad teisminių ginčų metu per teismą, ko gero, nemažai gali kreiptis, kad po to teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą“. Karštesnės Seimo galvos siūlė tiems Seimo nariams, kurių balsais įstatymas bus priimtas, ir jeigu jis bus antikonstitucinis, pareikšti apkaltą, nes „tai yra sąmoningas Konstitucijos laužymas“.
V.Andriukaitis kreipėsi į Seimo pirmininkę, „kad ji be eilės kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, ir galbūt Konstitucinis Teismas mums iki gruodžio 14 ar 15 d. atsakytų, kaip mums dera elgtis. Tada mes padėsime tašką bet kokiems nesąžiningiems kalbėjimams“. Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė nusprendė kitaip ir nelaukusi jokio KT sprendimo, sušaukė neeilinį posėdį gruodžio 9 dieną. Abu esminiai „Sodros“ įstatymai tądien buvo priimti.
Veltui V.Andriukaitis aiškino, kad priimtuose įstatymuose gausu pažeidimų ir prasilenkimų su Konstitucija, kad Seimo dauguma ignoravo net ir Teisės departamento išsakomas aiškias pastabas. Anot Seimo nario, „Seimas pasielgė visiškai neatsakingai, nes dar yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą, laukiame Konstitucinio Teismo pasisakymo“. „Net jeigu prezidentė ir pasirašys tuos įstatymus, Lietuvoje yra dar vienas arbitras... taigi, kolegos, aš jus tiesiog galiu patikinti: mes sugrįšime prie šių visų problemų labai greitai“.
Latvijos Konstitucinis Teismas analogišką verdiktą „atšaukti sprendimą 10 proc. sumažinti pensijas visiems pensininkams ir 70 proc. dirbantiems pensininkams“ priėmė gruodžio 21 dieną.
Pinigų dalybos pagal „Sodrą“
Tame nelaimingame „Sodros“ biudžeto įstatyme yra vienas įdomus straipsnis – trečiasis. Pagal jį, iš draudėjų bendrojo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų 30,8 proc. dydžio tarifo pensijų socialiniam draudimui skiriama 23,3 proc. Iš apdraustųjų socialiniam draudimui paimamų 9 proc., pensijoms skiriama dar 3 proc. Tokiu būdu, skaičiuojant procentais (26.3 proc. nuo 39,8 proc.) iš visų „Sodros“ pajamų pensijoms turėtų būti skiriama 66 proc.
Dabar pasižiūrėkime į absoliučius skaičius. Iš visų „Sodros“ numatomų 12,6 mlrd. litų išlaidų, pensijoms skiriama 7,6 mlrd. litų arba lygiai 60 proc. Betgi tuomet trūksta joms skirtų dar šešių procentų, tai milžiniška 756 mln. litų suma! Atidavus šiuos pinigus pensininkams, kaip kad įpareigoja įstatymas, nereikėtų kitąmet mažinti pensijų nei nedirbantiems, nei dirbantiems pensininkams. Įdomu, kodėl į šią pensininkų apgavystę neatkreipė dėmesio įstatymą pasirašiusi prityrusi Europos masto ekonomistė, mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė?
Žinoma, „Sodra“ gali aiškinti, kad socialinio draudimo įmokas ji renka į bendrą katilą, o paskui jas dalina savo nuožiūra. Bet kam tuomet iš viso į įstatymą reikia įrašyti tuos įmokų tarifus atskiroms socialinio draudimo rūšims? Niekas to neaiškina. Tačiau kur kyla neaiškumai, ten kyla ir įtarimai.
Galėtų tos perskirstymo virtuvės prasmę paaiškinti ir jau minėti trys svarbiausi valstybės pareigūnai, juk jie laiko ranką ar bent turėtų ją laikyti ant „Sodros“ finansų pulso. Galėtų tai pavesti ir būsimajam „Sodros“ vadovui. Jo, skirtingai nuo visų ankstesniųjų, kuo dažnesnis pasirodymas visuomenei būtų tikrai sveikintinas.