A.K.Leščinskas: Ar voveraitės sugrauš infliaciją Lietuvoje?

 (38)
Euras, valiuta, dešra, sumuštinis, maistas
© Corbis/Scanpix

Gretimų šalių Lietuvos ir Lenkijos statistikos žinybų paskelbti duomenys apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2007 metų rugpjūčio mėnesį gerokai nustebino ne tik abiejų šalių analitikus bet ir, manau, politikus.

Mat jei pirmojoje valstybėje vartojimo prekių ir paslaugų kainos palyginus su praeitų metų rugpjūčio mėnesiu išaugo 5,5 procentų, o palyginus su liepos mėnesiu 0,3 procento, tai antrojoje visiškai priešingai. Kainos čia teišaugo 1,5 procento, nors buvo laukiama, kad jos augs 2,3 procento, o palyginus su liepos mėn. netgi sumažėjo 0,4 procento. Lenkų ekspertus labiausiai nustebino tai, kad palyginus su liepos mėn. labai krito ryšių ir poilsio bei paslaugų kainos, atitinkamai 1,9 proc. ir 2,1 proc. Tai pirmuoju atveju buvo didžiausias kainų kritimas nuo 2001m., o antruoju net nuo 1997 metų. Tam įtakos turėjo labai padidėjusi konkurencija telekomunikacijų ir garso, vaizdo, fotografijos, bei duomenų apdorojimo įrenginių rinkose. Ryšiai pigo daugiausiai dėl to, kad mažėjo interneto paslaugų kainos. Atpigo drabužiai ir avalynė (1,2%), bei degalai ir kas įdomiausia maisto produktai.

Tuo tarpu Lietuvoje maisto produktų kainos padidėjo 0,3 proc. Mėsa ir jos produktai pabrango 1,5 proc., o pienas ir jo produktai net 4,4 proc. Lietuvos pieno gamintojai mano, jog tokį kainų šuolį sąlygojo pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Latvijoje nueita dar toliau ir pieno produktų kainų augimas aiškinamas tuo kad kinai pradėjo gerti daugiau pieno. Čia jo poreikis auga po 25 proc. per metus, o Kinijos gyventojai išgeria apie 30 proc. viso pasaulyje pagaminamo pieno.

Tačiau konkretus Lenkijos pavyzdys paneigia šias prielaidas, o Lietuvos žemės ūkio ministerijos sudaryta speciali komisija manau išsiaiškins ar kainos kilo pagrįstai. Tai padaryti būtina kuo skubiau, nes Statistikos departamentas prognozuoja , kad šių metų rugsėjį vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugs beveik 1,2 proc. Tokių mėnesinių infliacijos pokyčių Lietuvoje nebuvo jau gerą dešimtmetį. Pvz. šių metų birželį šis pokytis apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) tesudarė 0,3 proc., o rugpjūtį 0,4 proc. Savo ankstesnes infliacijos iki 2010m. prognozes pakoregavo ir SEB Vilniaus banko ekspertai , gerokai jas padidindami.

O ką gi siūlo mūsų finansų ministras, pristatinėdamas Seime Fiskalinės drausmės įstatymo projektą? Ogi ragina daugiau domėtis gyvąja gamta ir imtis voveraičių taktikos, nes Lietuvos ekonomikoje baigiasi vasara ir ateina žiema. Taigi siūlo riešutus, uogas ir dar kažką neštis į savo drevę.
Arvydas Kostas Leščinskas:
Lietuva dar taip neseniai pretendavusi į lyderius įsivesti eurą, jau 2007m. rugpjūtį tapo autsaideriu ir pagal vidutinį metinį infliacijos lygį gerokai pralenkė ES vidurkį (2,1proc.) ir užėmė tik 22 vietą su 4,6 proc. rodikliu, tepralenkdama Estiją (5,2 proc.), Bulgariją (5,7proc.), Latvij (7,7proc.) ir Vengriją (7,7proc.). Tai argi neteisi buvo Europos Komisija užvėrusi vartus Lietuvai į euro erdvę 2006m., nurodydama, kad infliacijos tvarumas neatitiko užsibrėžtų tikslų pagrinde dėl per aukšto vartojimo ir besaikio išlaidavimo.

Daugelis Lenkijos analitikų aiškindami žemus infliacijos rodiklius mano, kad aukšta vartojimo paklausa atsiradusi dėl išaugusių atlyginimų šiuo metu ne taip sparčiai skatina kainų augimą. Tokia situacija jų galva tai globalizacijos pasekmė, kuomet lengviau importuoti pigesnes prekes, nei kelti jų kainas.

Tačiau klausimas ar infliacijos presas sustojo ilgesniam laikui, ar po kurio laiko įsijungs su dar didesne jėga vis vien išlieka, nes ir importuojamos prekės gali brangti. Štai Kinijoje infliacija dabar siekia 6 proc. ir tai gali atsiliepti daugeliui šalių. Apie tai perspėja ir Alanas Greenspanas - buvęs Amerikos centrinio banko vadovas, samprotaudamas apie tai, kaip turi elgtis centrinis bankas, norėdamas išlaikyti žemą infliacijos lygį. Jo manymu Kinijos ir postkomunistinių šalių įsiliejimas į globalinį ūkį praeito amžiaus 90metų pradžioje sąlygojo žemą infliaciją.

Silpnai išvystytos šalys įsiliejo su pigia darbo jėga ir paaštrino pasaulinę konkurenciją .Tai tesėsi keliolika metų. Tačiau laikui bėgant taip vadinamos „pigios“ šalys pačios pradėjo generuoti didesnę paklausą ir jų buvimas globaliniame ūkyje jau nebemažina infliacijos lygį. Todėl valstybės išlaidų didinimas, augantis biudžeto deficitas turėtų būti dar griežčiau kontroliuojamas, tame tarpe ir centrinio banko.

Žinoma viso to negali padaryti mūsų centrinis bankas, nes šio instrumento pasirinkime jo rankos supančiotos. Belieka tik valdžiai ir mums, piliečiams, apriboti savo apetitus skolintis ir išlaidauti, jei norime pasiekti užsibrėžtų tikslų t.y. gerokai sumažinti infliaciją ir bent 2012m. įsivesti eurą. Pavyzdžiui vien 2007 metų kovo ir balandžio mėnesiais Lietuvoje namų ūkiams buvo suteikta naujų paskolų atitinkamai 1, 17 mlrd. Lt. ir 1,0 mlrd. Lt. O kur dar įsipareigojimai iki 2010 metų 2,3 karto padidinti akcizą tabakui , o iki 2011metų 25,1 proc. benzinui? Kaip tai atsilieps infliacijai?

Estija (kaip anksčiau Slovėnija) pastaruoju metu nusprendė pasielgti protingiau nei elgėmės mes. Vietoj to, kad infliacijos uodegą pjaustyti gabalėliais, ji vaizdžiai tariant paėmė kirvį ir nutarė ją nukirsti 2008 metais, kad iki 2010 metų infliacija atitiktų Mastrichto kriterijaus reikalavimus. Bet užtat kitais metais per du kartus ruošiasi padidinti visus akcizo mokesčius iki ES reikalaujamo lygio.

O ką gi siūlo mūsų finansų ministras, pristatinėdamas Seime Fiskalinės drausmės įstatymo projektą? Ogi ragina daugiau domėtis gyvąja gamta ir imtis voveraičių taktikos, nes Lietuvos ekonomikoje baigiasi vasara ir ateina žiema. Taigi siūlo riešutus, uogas ir dar kažką neštis į savo drevę. Įdomūs pasiūlymai, savo originalumu nei kiek nenusileidžiantys Čilės prezidentės Michelle Bachelet mintims. Ji dienraščiui „Financial Times“ pareiškė , kad nemėgsta infliacijos, bet dalis problemų išsispręs kai ateis šiltesni orai, nors Čilės centrinis bankas jau trečią kartą per pastaruosius mėnesius didina skolinimosi palūkanas dėl toliau tebešuoliuojančios infliacijos.

Taigi laukime ateinančios šiltos vasaros ir Lietuvos ekonomikoje bei iš drevių išlendančių voveraičių, kurios kažką sugriauš, o gal ir infliaciją Lietuvoje?

www.DELFI.lt
 
38
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvos pjūvis

K. Jovaišas. Lietuvos rusai: šalies patriotai ar penktoji Putino kolona? (764)

2014 balandžio mėn. 22 d. 14:44
Krymo okupendumas, iki neregėtų aukštumų pakėlęs Vladimiro Putino populiarumo kreivę, įtikinamai rodo, kad Rusijos ekspansijai pritaria ne tik politinis elitas, bet ir paprasti rusai. Pritarimo okupendumui prasme svarbu ne tai, kad rusai pagrįstai laikomi gerais, šiltais, atvirais ir nuoširdžiais žmonėmis, o tai, kad pasąmonės lygmeniu jiems organiškai būdingas imperinis mąstymas.

S. Jurkevičius. Nuolaidžiavimas mokiniams ugdo ištižėlių kartą (866)

2014 balandžio mėn. 22 d. 07:00
Pasisakymą apie padėtį švietimo sistemoje būtų galima pradėti citata iš „Lietuvos ryto“ Laiko ženklų skilties: „Lietuvos švietimo problemos žinomos jau ne vienerius metus: drausmės mokyklose stoka, neaukšti mokymosi ir elgesio standartai, geriausiu atveju nukreipti į vidutinį lygį, išplitusi pedagogų apatija, formalus požiūris į mokinius, menkas mokytojo profesijos prestižas.“ Akivaizdu, kad esama padėtis švietimo sistemoje kelia visuomenės rūpestį ir nerimą.

V. Vingrienė. Po Vilniaus centrą dviračiais važinėji - dar ne žaliasis (39)

2014 balandžio mėn. 22 d. 07:00
Virginija Vingrienė
Asmeninio archyvo nuotr.
Žalieji dažnai asocijuojami tik su vienos – ekologinės problemos sprendimu.Bet jų veikla šiandien daug platesnė, yra ir skirtingų žaliųjų krypčių.Viena kryptis koncentruojasi tik ties siaurai suprastais gamtosaugos aspektais. Kiti atstovauja liberalizmui – iškelia individualizmą ir esą visas problemas išspręsiantį žaliąjį verslą.

Č. Iškauskas. Perversmai Baltijos šalyse: šiandien jo reikia mūsų galvose (78)

2014 balandžio mėn. 21 d. 09:03
Č. Iškauskas. Perversmai Baltijos šalyse: šiandien jo reikia mūsų galvose
"Panevezio balsas"
Perversmas – staigus ko nors virsmas, pasikeitimas ar pakeitimas, jeigu tai ne gamtos, mokslo ar šiaip gyvenimo permaina, – suprantamas dažniausiai su ideologiniu atspalviu. Žinynai apibrėžia santvarkos, revoliucinius, karinius, valstybės perversmus, kai valdžia pereina iš rankų į rankas, keičiasi lyderiai, diktatoriai, imperatoriai. Dažniausiai jie nepaliečia gyventojų daugumos, o vyksta tarsi paviršiniuose visuomeniniuose vandenyse.

Pažaislyje palaidotas K. Pacas prieš mirtį sudegino vienuolyno statybos sąskaitas vienuolyne rengiamas paskaitų ciklas (102)

2014 balandžio mėn. 20 d. 10:00
Saugodamas istoriją, vienuolių kamaldulių palikimą, svetingumo komplekso „Monte Pacis”, įkurto Pažaislio vienuolyne, kolektyvas kartu su vienuolyne gyvenančiomis ir juo besirūpinančiomis seserimis kazimierietėmis inicijuoja ilgalaikį renginių ciklą.