A.K.Leščinskas: Ar voveraitės sugrauš infliaciją Lietuvoje?

 (38)
Euras, valiuta, dešra, sumuštinis, maistas
© Corbis/Scanpix

Gretimų šalių Lietuvos ir Lenkijos statistikos žinybų paskelbti duomenys apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2007 metų rugpjūčio mėnesį gerokai nustebino ne tik abiejų šalių analitikus bet ir, manau, politikus.

Mat jei pirmojoje valstybėje vartojimo prekių ir paslaugų kainos palyginus su praeitų metų rugpjūčio mėnesiu išaugo 5,5 procentų, o palyginus su liepos mėnesiu 0,3 procento, tai antrojoje visiškai priešingai. Kainos čia teišaugo 1,5 procento, nors buvo laukiama, kad jos augs 2,3 procento, o palyginus su liepos mėn. netgi sumažėjo 0,4 procento. Lenkų ekspertus labiausiai nustebino tai, kad palyginus su liepos mėn. labai krito ryšių ir poilsio bei paslaugų kainos, atitinkamai 1,9 proc. ir 2,1 proc. Tai pirmuoju atveju buvo didžiausias kainų kritimas nuo 2001m., o antruoju net nuo 1997 metų. Tam įtakos turėjo labai padidėjusi konkurencija telekomunikacijų ir garso, vaizdo, fotografijos, bei duomenų apdorojimo įrenginių rinkose. Ryšiai pigo daugiausiai dėl to, kad mažėjo interneto paslaugų kainos. Atpigo drabužiai ir avalynė (1,2%), bei degalai ir kas įdomiausia maisto produktai.

Tuo tarpu Lietuvoje maisto produktų kainos padidėjo 0,3 proc. Mėsa ir jos produktai pabrango 1,5 proc., o pienas ir jo produktai net 4,4 proc. Lietuvos pieno gamintojai mano, jog tokį kainų šuolį sąlygojo pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Latvijoje nueita dar toliau ir pieno produktų kainų augimas aiškinamas tuo kad kinai pradėjo gerti daugiau pieno. Čia jo poreikis auga po 25 proc. per metus, o Kinijos gyventojai išgeria apie 30 proc. viso pasaulyje pagaminamo pieno.

Tačiau konkretus Lenkijos pavyzdys paneigia šias prielaidas, o Lietuvos žemės ūkio ministerijos sudaryta speciali komisija manau išsiaiškins ar kainos kilo pagrįstai. Tai padaryti būtina kuo skubiau, nes Statistikos departamentas prognozuoja , kad šių metų rugsėjį vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugs beveik 1,2 proc. Tokių mėnesinių infliacijos pokyčių Lietuvoje nebuvo jau gerą dešimtmetį. Pvz. šių metų birželį šis pokytis apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) tesudarė 0,3 proc., o rugpjūtį 0,4 proc. Savo ankstesnes infliacijos iki 2010m. prognozes pakoregavo ir SEB Vilniaus banko ekspertai , gerokai jas padidindami.

O ką gi siūlo mūsų finansų ministras, pristatinėdamas Seime Fiskalinės drausmės įstatymo projektą? Ogi ragina daugiau domėtis gyvąja gamta ir imtis voveraičių taktikos, nes Lietuvos ekonomikoje baigiasi vasara ir ateina žiema. Taigi siūlo riešutus, uogas ir dar kažką neštis į savo drevę.
Arvydas Kostas Leščinskas:
Lietuva dar taip neseniai pretendavusi į lyderius įsivesti eurą, jau 2007m. rugpjūtį tapo autsaideriu ir pagal vidutinį metinį infliacijos lygį gerokai pralenkė ES vidurkį (2,1proc.) ir užėmė tik 22 vietą su 4,6 proc. rodikliu, tepralenkdama Estiją (5,2 proc.), Bulgariją (5,7proc.), Latvij (7,7proc.) ir Vengriją (7,7proc.). Tai argi neteisi buvo Europos Komisija užvėrusi vartus Lietuvai į euro erdvę 2006m., nurodydama, kad infliacijos tvarumas neatitiko užsibrėžtų tikslų pagrinde dėl per aukšto vartojimo ir besaikio išlaidavimo.

Daugelis Lenkijos analitikų aiškindami žemus infliacijos rodiklius mano, kad aukšta vartojimo paklausa atsiradusi dėl išaugusių atlyginimų šiuo metu ne taip sparčiai skatina kainų augimą. Tokia situacija jų galva tai globalizacijos pasekmė, kuomet lengviau importuoti pigesnes prekes, nei kelti jų kainas.

Tačiau klausimas ar infliacijos presas sustojo ilgesniam laikui, ar po kurio laiko įsijungs su dar didesne jėga vis vien išlieka, nes ir importuojamos prekės gali brangti. Štai Kinijoje infliacija dabar siekia 6 proc. ir tai gali atsiliepti daugeliui šalių. Apie tai perspėja ir Alanas Greenspanas - buvęs Amerikos centrinio banko vadovas, samprotaudamas apie tai, kaip turi elgtis centrinis bankas, norėdamas išlaikyti žemą infliacijos lygį. Jo manymu Kinijos ir postkomunistinių šalių įsiliejimas į globalinį ūkį praeito amžiaus 90metų pradžioje sąlygojo žemą infliaciją.

Silpnai išvystytos šalys įsiliejo su pigia darbo jėga ir paaštrino pasaulinę konkurenciją .Tai tesėsi keliolika metų. Tačiau laikui bėgant taip vadinamos „pigios“ šalys pačios pradėjo generuoti didesnę paklausą ir jų buvimas globaliniame ūkyje jau nebemažina infliacijos lygį. Todėl valstybės išlaidų didinimas, augantis biudžeto deficitas turėtų būti dar griežčiau kontroliuojamas, tame tarpe ir centrinio banko.

Žinoma viso to negali padaryti mūsų centrinis bankas, nes šio instrumento pasirinkime jo rankos supančiotos. Belieka tik valdžiai ir mums, piliečiams, apriboti savo apetitus skolintis ir išlaidauti, jei norime pasiekti užsibrėžtų tikslų t.y. gerokai sumažinti infliaciją ir bent 2012m. įsivesti eurą. Pavyzdžiui vien 2007 metų kovo ir balandžio mėnesiais Lietuvoje namų ūkiams buvo suteikta naujų paskolų atitinkamai 1, 17 mlrd. Lt. ir 1,0 mlrd. Lt. O kur dar įsipareigojimai iki 2010 metų 2,3 karto padidinti akcizą tabakui , o iki 2011metų 25,1 proc. benzinui? Kaip tai atsilieps infliacijai?

Estija (kaip anksčiau Slovėnija) pastaruoju metu nusprendė pasielgti protingiau nei elgėmės mes. Vietoj to, kad infliacijos uodegą pjaustyti gabalėliais, ji vaizdžiai tariant paėmė kirvį ir nutarė ją nukirsti 2008 metais, kad iki 2010 metų infliacija atitiktų Mastrichto kriterijaus reikalavimus. Bet užtat kitais metais per du kartus ruošiasi padidinti visus akcizo mokesčius iki ES reikalaujamo lygio.

O ką gi siūlo mūsų finansų ministras, pristatinėdamas Seime Fiskalinės drausmės įstatymo projektą? Ogi ragina daugiau domėtis gyvąja gamta ir imtis voveraičių taktikos, nes Lietuvos ekonomikoje baigiasi vasara ir ateina žiema. Taigi siūlo riešutus, uogas ir dar kažką neštis į savo drevę. Įdomūs pasiūlymai, savo originalumu nei kiek nenusileidžiantys Čilės prezidentės Michelle Bachelet mintims. Ji dienraščiui „Financial Times“ pareiškė , kad nemėgsta infliacijos, bet dalis problemų išsispręs kai ateis šiltesni orai, nors Čilės centrinis bankas jau trečią kartą per pastaruosius mėnesius didina skolinimosi palūkanas dėl toliau tebešuoliuojančios infliacijos.

Taigi laukime ateinančios šiltos vasaros ir Lietuvos ekonomikoje bei iš drevių išlendančių voveraičių, kurios kažką sugriauš, o gal ir infliaciją Lietuvoje?

www.DELFI.lt
 
38
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvos pjūvis

K. Jovaišas. Kodėl lietuvis ilgisi jį išprievartavusio sovietmečio? (519)

2014 lapkričio mėn. 28 d. 11:47
Maždaug kas penktas tautietis jaučia nostalgiją bolševizmui, kuris nužmogino žmogų ir pavergė jį. Tautos atgauta laisvė nepadarė laisvais tų, kurie savo dvasia išliko pavergtais. Kaip galima įvardyti baudžiauninko psichinę būseną, kai niekieno neverčiamas, jis šlovina baudžiavą? Manau, terminu Bolševizmo sindromas, kuriam garsusis Stokholmo sindromas tiktų nebent tik į puspadžius.

J. Jurgelis. Ar jau išvijome velnią iš ministerijos? (58)

2014 lapkričio mėn. 28 d. 09:54
J. Jurgelis. Ar jau išvijome velnią iš ministerijos?
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip valstybines institucijas apsėda velnias. Pradėsiu nuo Vidaus reikalų ministerijos (toliau VRM).

A. Jokubaitis. Universitetas be dvasios, bet su vadyba (155)

2014 lapkričio mėn. 27 d. 12:05
Dabartiniai rinkimai į Vilniaus universiteto tarybą yra tik dar vienas universitetų nesavarankiškumo įrodymas. Naują universiteto tarybos formavimo tvarką mums primetė politikai, norintys įrodyti, kad universiteto autonomija baigėsi. Laikantis jų taktikos, dabar reikia steigti tarybos tarybą, nes išrinktoji taryba gali būti per mažai svetima universitetui. Filosofai ir eiliniai žmonės kritikuoja susvetimėjimą. Lietuvos universitetuose jis tampa norma. Kuo daugiau susvetimėjimo, tuo geresnis universitetas.

A. Bačiulis: Be Lenkijos mes neapsiginsim (394)

2014 lapkričio mėn. 25 d. 19:32
Apie šauktinių tarnybą, karinį rengimą, visuomenės apsiginklavimą, destruktyvią LDDP įtaką krašto apsaugai, kariuomenės vystymosi kryptis bei Lenkijos vaidmenį Baltijos šalių apginamuno kontekste su karo ekspertu Audriumi Bačiuliu kalbėjosi Algirdas Kazlauskas.

N. Putinaitė. Aukštosios mokyklos pereis prie keturbalės sistemos? (68)

2014 lapkričio mėn. 25 d. 18:33
Prieš savaitę Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, jog šiuo metu galiojanti vadinamoji studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai. Šiandien ypač akivaizdu, kaip labai į ankstesnius nutarimus atsirėmęs sprendimas prasilenkia su egzistuojančia praktika ir visuomenės patirtimi.