Lietuvoje Seimo rinkimus laimėjo dešinieji. Konservatoriai kartu su liberalais ir rezurekcininkais dalinasi valdžią, o ministrų postai atiduodami tokioms asmenybėms kaip teistumą turinčiam abonentui bei „didį populiarumą“ visuomenėje nusipelniusiam laisvarinkininkui Remigijui Šimašiui.
Taip, kaip tik tokios politikos nusipelnė ekonominės krizės sukaustyta Lietuva – mokytojų, vaikus auginančių motinų ir socialinių darbuotojų diržų suveržimo! Konservatorių prasitarimas, kad bus sumažintos pašalpos vaikus auginantiems tėvams bei koalicijos partnerių sapalionės apie streikais iškovotų mokytojų atlyginimų mažinimą (arba bent jau tai, kad jos neturėjo būti padidintos) atspindi dominuojančią Lietuvos dešiniųjų ekonominę politiką. Kaip teisingai pastebi Romas Lazutka, pirmieji Lietuvos ekonomikos gelbėtojų eilėje stovi vaikai ir mažiausias pajamas gaunantys piliečiai. Tikriausiai tai baškienių ir degutienių šeimos koncepcijoje buvo numatyta iš pat pradžių.
Be to, kaip tik Obama, o ne McCainas ar juo labiau Bushas, pasisakė už tai, kad pritars bankų gelbėjimo planui tik tuo atveju, jei ši 700 milijardai dolerių suma bus ne tik grąžinta mokesčių mokėtojams, bet bus įsipareigojama padėti žmonėms, patyrusiems finansinius sunkumus dėl nekilnojamo turto paskolų krizės.
Didžiulės ekonominės krizės akistatoje Obama įsipareigojo jokiais būdais nemažinti socialinių išlaidų sveikatos apsaugai bei švietimui. Šiandien, kai JAV biudžeto deficitas siekia beveik pusė trilijono dolerių, toks griežtas ir vienareikšmis įsipareigojimas kelia pagarbą. Pagarbą, nes tai byloja principinį įsitikinimą, jog švietimo ir sveikatos apsaugos srityse jokių kompromisų būti negali.
Ekonominės krizės metu reikia taupyti ne silpniausiųjų visuomenės narių sąskaita, o tų, kurie per paskutinius 30 neoliberalizmo dominavimo metų lobizmo bei mokesčių lengvatų dėka susikrovė didžiausius turtus. Puikiai žinoma, kad pajamų nelygybė per pastaruosius 25 metus kaip niekada ženkliai išaugo, kas galų gale tapo atgrasu ir daugumai individualistiškai mąstančių amerikiečių.
Tad pagaliau tapo akivaizdu, kad kazino tipo kapitalizmas ne tik nuskurdino sunkiai dirbančius vidurinės klasės žmones, bet ir įstūmė JAV į finansų krizę. Tai aiškiai artikuliavęs, B. Obama didžiule persvara laimėjo rinkimus.
Labai gaila, bet Lietuvoje vyksta priešingas procesas. Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūloma pertvarkyti į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją (suprask, darbo santykius reikia ne reguliuoti, o dereguliuoti), stambiojo kapitalo funkcionierius ir lobistas tampa Teisingumo ministru (juk teisinga, jei turtingieji toliau turtėja, o skurdžiai ir toliau skursta!), Aplinkos apsaugos ministerijos postas žadamas skandalingai pagarsėjusiam Arūnui Burkšui, siekusiam neleistinai įteisinti statybas Kuršių Nerijos kopose.
Štai kodėl beviltiškai klysta tie, kurie mano, kad Baracko Obamos pergalė susilpnins Lietuvos poziciją pasaulyje. Mūsų kraštą sustiprinti gali tik valdžia, kuri angažuojasi socialiniam teisingumui bei yra pasiryžimui padėti didžiajai daliai žmonių, kurie sąžiningu bei sunkiu darbu kuria savo ir visos visuomenės ateitį.
Obamos pergalė reikšminga, nes patvirtina, kad net labiausiai individualistiškai nusiteikusioje Amerikos visuomenėje žmonės suprato, kad politika turi tarnauti ne keliems privilegijuotiems saiko neturintiems baltaodžių turtuoliams, bet visai įvairialypei ir daugiarasei Amerikai. Tikėkimės, kad tai ims keisti ir mūsų sustabarėjusį mąstymą, kuriam taip sėkmingai iki šiol dirigavo laisvosios rinkos fundamentalistai bei įvairiausio plauko reakcionieriai.