A.Atas. Apie vaikų globą, arba kaip nepriklausoma Lietuva stato komunizmą

 (134)
Jeigu norėtumėte užsieniečiams ar sovietmečio nepažinusiems jaunuoliams gyvai parodyti, kaip mūsų šalis atrodė brežnevizmo laikais, supažindinkite juos su šiandienine vaikų globos sistema Lietuvoje. Šioje srityje laisva ir nepriklausoma valstybė mokesčių mokėtojų pinigais toliau stato komunizmą. Šie žodžiai atrodytų ironiški, jeigu neatitiktų tikrovės.
Andrius Atas
Andrius Atas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Didžioji dalis vaikų, likusių be tėvų, kaip anais laikais patalpinami valdiškose įstaigose, kurie pritaikyti nebent suaugusiems kareiviams, bet ne vaikui, kuris visavertiškai gali susiformuoti tik nuolatiniame mylinčiame suaugusio žmogaus žvilgsnyje – šeimoje. Ir tai nėra globos namų darbuotojų, bet – sistemos problema. Žmonės, įdedantys širdies į darbą su vaikais, gali tiek pat pagerinti situaciją, kiek šaukštas medaus – statinę deguto. Laimingai susiklostęs globos namų auklėtinio likimas yra labiau išimtis nei taisyklė. 

Globos institucijose į „šviesų rytojų“ kasmet žengia virš puspenkto tūkstančio vaikų, dalis kurių išeina į savarankišką gyvenimą nežinodami, kad arbata saldi ne savaime, bet kad ten dedamas cukrus. Tokia realybė.

Paradoksas – valstybė siūlo savo piliečiams visuomeniniais pagrindais imtis sunkaus darbo (vaiko globos šeimoje), su kuriuo pati valstybė nesusitvarko, kasmet paleisdama į visuomenę armiją gyvenimui nepasirengusių jaunuolių. Kodėl tų pačių 1700 Lt neatidavus globėjų atlyginimui?
Andrius Atas

Nuo 50 iki 75 proc. jų neįgyja išsilavinimo, 50 – 80 proc. tampa bedarbiais, 38 proc. patenka į kalėjimą, 30 proc. tampa benamiais (A. Bilson, 2000). Čia dar ne viskas. Tokia „komunizmo statyba“ mokesčių mokėtojams kainuoja iki 3500 Lt/mėn., kai vaikas yra iki 3 metų, ir apie 1700 Lt/mėn. (priklausomai nuo įstaigos), 4 iki 18 metų vaikams. Vakaruose tokio neefektyvaus lėšų švaistymo atsisakyta jau prieš kelis dešimtmečius. Kad geriausia vieta vaikui tinkamai užaugti yra šeima perdaug niekas nebesiginčija, nebent kas neįsigilinęs arba suinteresuotas finansiškai. Ir daugumą globos įstaigose augančių vaikų būtų galima globoti šeimoje, išskyrus nebent turinčius sunkią negalią ar rimtų elgesio problemų, kuriems reikalinga specializuota priežiūra. 

Tačiau globa šeimoje yra palikta savanoriams entuziastams, negaunantiems jokio atlyginimo, tik - 520 Lt per mėnesį vaiko poreikiams. Paradoksas – valstybė siūlo savo piliečiams visuomeniniais pagrindais imtis sunkaus darbo (vaiko globos šeimoje), su kuriuo pati valstybė nesusitvarko, kasmet paleisdama į visuomenę armiją gyvenimui nepasirengusių jaunuolių. Kodėl tų pačių 1700 Lt neatidavus globėjų atlyginimui? 

Suprasdamos, jog alternatyvaus kelio didinti globos kokybę bei taupyti lėšas nėra, tam tikras išmokas globėjams ėmė mokėti Vilniaus, Kauno bei Elektrėnų savivaldybės. Globą pripažinus paslauga valstybei (kas ji faktiškai ir yra), už kurią kaip už darbą būtų mokamas atlyginimas su socialinėmis garantijomis, pagausėtų apsisprendusių tapti globėjais asmenų. Pavyzdžiui, viena moteris, užauginusi 4 vaikus ir dirbanti valdišką darbą, pasakė, jog nesusimąstydama imtųsi to, ką moka geriausiai – rūpintis vaikais. Tokiõs globos galėtų imtis ir nemaža dalis dabartinių globos įstaigų darbuotojų. 

Tai galėtų daryti ir tie, kurie, nerasdami pragyvenimo šaltinio Lietuvoje, yra priversti rūpintis žmonėmis svečioje šalyje. Ir globėjų pagausėtų pirmiausia ne dėl pačių pinigų, ne todėl, kad lietuviai būtų kažkokie dideli materialistai. Paklauskite savęs, ar norėtumėte dirbti darbą, kurio niekam, išskyrus jus patį, nereikia ir dar būti laikomas tam tikru keistuoliu? Nelabai? Būtent toks valstybės požiūris į globą išsilaikė nuo „brandaus socializmo“ laikų. 

Mokamas atlyginimas parodytų, jog valstybė pripažįsta globėjo darbo vertę ir sugrąžintų pelnytą orumą šią svarbią misiją atliekantiems piliečiams. Skeptikas pasakys, kad dalis žmonių imsis globoti dėl pinigų, neketindami tinkamai rūpintis vaiku. Į tai turime nuraminantį atsakymą: nuo 2008 m. visoje Lietuvoje veikia globėjų ir įtėvių rengimo programa, pagal kurią nuodugniai įvertinami kandidato gebėjimai ir motyvacija tapti globėju bei, prasidėjus globai šeimoje, rengiami tęstiniai mokymai, teikiamos konsultacijos bei organizuojamos globėjų savipagalbos grupės. 

Visa problema lieka „tik“ politinė valia. Tad pabaigai norisi valdžios vyrams užduoti viename sovietiniame filme vaikams nuskambantį klausimą: „Dėl ko kovojate, vaikinai?“ Nes atsakymą sunku nuspėti. Už „šviesų rytojų“?

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (134)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvos pjūvis

G. Mažeikis. Rusijos Generalinė prokuratūra kviečia Lietuvą prie ešafoto (159)

Sekant Rusijos Generalinės prokuratūros ir ilgamete SSRS kaltinimų ir bausmių logika galima teigti: kiekvienas žmogus, grupė, tauta ir net valstybė gali būti apkaltinta ir nubausta būtuoju laiku. Niekas negali išvengti šios bausmės, nes praeitis yra negrąžinama, tačiau jos politinė ir teisinė prasmės yra nuolatos atnaujinamos.

N. Putinaitė. Balas „7“: situacija be išeities (23)

LR Seimas svarsto Mokslo ir studijų įstatymo pataisas dėl rotacijos. Pateiktas pasiūlymas, kuris gali būti priimtas dar šioje sesijoje. Svarstomos pataisos nebalansuoja ant praktinio absurdo ir prieštaravimo Konstitucijai ribos: Konstitucijai veikiausiai prieštaraujanti nuostata pridengia Konstitucijai atitinkančios nuostatos absurdą.

A. Tapinas. Lietuva – f**k you! Ai, ir dar eik na***! (555)

Kraupi antraštė? Man kraupi. Ir mano kompiuteriui kraupi, nes tik parašius tokius žodžius jis pakibo ir reikėjo tris kartus perkrauti. Ir daugumai Lietuvą mylinčių žmonių ji kraupi. Tai bet nieko tokio. Pratinkitės.

R. Bogdanas. Skydas Lietuvai - kad nebaigtumėm kaip gruzinai (227)

Nuo pat mūsų įstojimo į NATO 2004 m. buvo vengiama kalbėti apie bet kokius realius gynybos veiksmus. Net pats mūsų priėmimas turėjo pakankamai skeptikų, kurie pagaliau nusileido dėl mūsų narystės, bet daugiau – nė žingsnio. Penktas straipsnis dėl kolektyvinės gynybos yra, ir to užtenka.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Referendume dėl pilietybės galėtumėm balsuoti ir dėl vienalyčių santuokų (457)

Interneto socialiniuose tinkluose sparčiai plintanti akcija puošti savo profilio nuotraukas vaivorykštės spalvomis taip sveikinant JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą įteisinti vienalytes santuokas visose 50 valstijų. Nuo pat savo atsiradimo laisvės kelrode engiamoms pasaulio tautoms buvusi šalis dar kartą parodė lyderystę žmogaus teisių srityje, o Lietuvos politikai – savo nesugebėjimą išsivaduoti iš posovietinės informacinės erdvės, kupinos neapykantos ir baimės mitų.