A.Atas. Apie vaikų globą, arba kaip nepriklausoma Lietuva stato komunizmą

 (134)
Andrius Atas
Andrius Atas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Jeigu norėtumėte užsieniečiams ar sovietmečio nepažinusiems jaunuoliams gyvai parodyti, kaip mūsų šalis atrodė brežnevizmo laikais, supažindinkite juos su šiandienine vaikų globos sistema Lietuvoje. Šioje srityje laisva ir nepriklausoma valstybė mokesčių mokėtojų pinigais toliau stato komunizmą. Šie žodžiai atrodytų ironiški, jeigu neatitiktų tikrovės.

Didžioji dalis vaikų, likusių be tėvų, kaip anais laikais patalpinami valdiškose įstaigose, kurie pritaikyti nebent suaugusiems kareiviams, bet ne vaikui, kuris visavertiškai gali susiformuoti tik nuolatiniame mylinčiame suaugusio žmogaus žvilgsnyje – šeimoje. Ir tai nėra globos namų darbuotojų, bet – sistemos problema. Žmonės, įdedantys širdies į darbą su vaikais, gali tiek pat pagerinti situaciją, kiek šaukštas medaus – statinę deguto. Laimingai susiklostęs globos namų auklėtinio likimas yra labiau išimtis nei taisyklė. 

Globos institucijose į „šviesų rytojų“ kasmet žengia virš puspenkto tūkstančio vaikų, dalis kurių išeina į savarankišką gyvenimą nežinodami, kad arbata saldi ne savaime, bet kad ten dedamas cukrus. Tokia realybė.

Paradoksas – valstybė siūlo savo piliečiams visuomeniniais pagrindais imtis sunkaus darbo (vaiko globos šeimoje), su kuriuo pati valstybė nesusitvarko, kasmet paleisdama į visuomenę armiją gyvenimui nepasirengusių jaunuolių. Kodėl tų pačių 1700 Lt neatidavus globėjų atlyginimui?
Andrius Atas
Nuo 50 iki 75 proc. jų neįgyja išsilavinimo, 50 – 80 proc. tampa bedarbiais, 38 proc. patenka į kalėjimą, 30 proc. tampa benamiais (A. Bilson, 2000). Čia dar ne viskas. Tokia „komunizmo statyba“ mokesčių mokėtojams kainuoja iki 3500 Lt/mėn., kai vaikas yra iki 3 metų, ir apie 1700 Lt/mėn. (priklausomai nuo įstaigos), 4 iki 18 metų vaikams. Vakaruose tokio neefektyvaus lėšų švaistymo atsisakyta jau prieš kelis dešimtmečius. Kad geriausia vieta vaikui tinkamai užaugti yra šeima perdaug niekas nebesiginčija, nebent kas neįsigilinęs arba suinteresuotas finansiškai. Ir daugumą globos įstaigose augančių vaikų būtų galima globoti šeimoje, išskyrus nebent turinčius sunkią negalią ar rimtų elgesio problemų, kuriems reikalinga specializuota priežiūra. 

Tačiau globa šeimoje yra palikta savanoriams entuziastams, negaunantiems jokio atlyginimo, tik - 520 Lt per mėnesį vaiko poreikiams. Paradoksas – valstybė siūlo savo piliečiams visuomeniniais pagrindais imtis sunkaus darbo (vaiko globos šeimoje), su kuriuo pati valstybė nesusitvarko, kasmet paleisdama į visuomenę armiją gyvenimui nepasirengusių jaunuolių. Kodėl tų pačių 1700 Lt neatidavus globėjų atlyginimui? 

Suprasdamos, jog alternatyvaus kelio didinti globos kokybę bei taupyti lėšas nėra, tam tikras išmokas globėjams ėmė mokėti Vilniaus, Kauno bei Elektrėnų savivaldybės. Globą pripažinus paslauga valstybei (kas ji faktiškai ir yra), už kurią kaip už darbą būtų mokamas atlyginimas su socialinėmis garantijomis, pagausėtų apsisprendusių tapti globėjais asmenų. Pavyzdžiui, viena moteris, užauginusi 4 vaikus ir dirbanti valdišką darbą, pasakė, jog nesusimąstydama imtųsi to, ką moka geriausiai – rūpintis vaikais. Tokiõs globos galėtų imtis ir nemaža dalis dabartinių globos įstaigų darbuotojų. 

Tai galėtų daryti ir tie, kurie, nerasdami pragyvenimo šaltinio Lietuvoje, yra priversti rūpintis žmonėmis svečioje šalyje. Ir globėjų pagausėtų pirmiausia ne dėl pačių pinigų, ne todėl, kad lietuviai būtų kažkokie dideli materialistai. Paklauskite savęs, ar norėtumėte dirbti darbą, kurio niekam, išskyrus jus patį, nereikia ir dar būti laikomas tam tikru keistuoliu? Nelabai? Būtent toks valstybės požiūris į globą išsilaikė nuo „brandaus socializmo“ laikų. 

Mokamas atlyginimas parodytų, jog valstybė pripažįsta globėjo darbo vertę ir sugrąžintų pelnytą orumą šią svarbią misiją atliekantiems piliečiams. Skeptikas pasakys, kad dalis žmonių imsis globoti dėl pinigų, neketindami tinkamai rūpintis vaiku. Į tai turime nuraminantį atsakymą: nuo 2008 m. visoje Lietuvoje veikia globėjų ir įtėvių rengimo programa, pagal kurią nuodugniai įvertinami kandidato gebėjimai ir motyvacija tapti globėju bei, prasidėjus globai šeimoje, rengiami tęstiniai mokymai, teikiamos konsultacijos bei organizuojamos globėjų savipagalbos grupės. 

Visa problema lieka „tik“ politinė valia. Tad pabaigai norisi valdžios vyrams užduoti viename sovietiniame filme vaikams nuskambantį klausimą: „Dėl ko kovojate, vaikinai?“ Nes atsakymą sunku nuspėti. Už „šviesų rytojų“?

www.DELFI.lt
 
134
Registruoti (0) Anonimiški (134)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvos pjūvis

G. Mažeikis. Kas įkvepia sąžiningus idiotus? (71)

2015 sausio mėn. 28 d. 15:00
Separatistų patyčios
Stopkadras
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ne kartą pasižymėjo tuo, kad arba abejojo humanitarinių ir socialinių mokslų svarba, arba manė, kad jie neturėtų lenkti technologijos mokslų. Vienas jo saikingesnių vertinimų skamba: „Socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos, ko gero, nėra rožinės, nes Europos suklestėjimo pagrindas tikrai bus technologiniai mokslai, inovacijos, nauja gamyba, nauja inovatyvi pramonė“.

A. Lašas. Svetimas skausmas būna (atsakymas prof. V. Landsbergiui) (195)

2015 sausio mėn. 28 d. 10:57
A. Lašas. Svetimas skausmas būna (atsakymas prof. V. Landsbergiui)
AP/Scanpix
Po išpuolių prieš „Charlie Hebdo“ redakciją milijonai europiečių spontaniškai išėjo į gatves pareikšti savo užuojautos nekaltoms aukoms ir pasmerkti žudikus. Po Maskvos remiamų kovotojų išpuolių prieš nekaltus Mariupolio miesto gyventojus Vakarų Europoje masinių solidarumo akcijų nebuvo. Kodėl?

R. Lopata. Krizė pagal V. Ušacką ar karas pagal Lietuvą? (147)

2015 sausio mėn. 27 d. 12:57
Mylėtume Vytautą Landsbergį, ar nemylėtume jo, turime pripažinti – ypač santykiuose su Rusija reikia kalbėti žodžiais, nevyniojant juos į vatą. Ką matome šiandien profesoriaus konservatorių partijoje, Tėvynės Sąjungoje?

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Pensijų kompensacijas Ukrainai paaukojusios senolės parodė pavyzdį (64)

2015 sausio mėn. 26 d. 13:54
Mariupolis
AP/Scanpix
Mano knygų lentynoje, tarp pageltusių XX a. šeštajame dešimtmetyje išleistos Šolom Aleichemo apsakymų knygelės lapų, aptikau JAV dolerio banknotą. Pirkau jį tada, kai ką tik įvestas litas buvo pririštas prie dolerio. Sumokėjau už tą vis dar pagarbą keliantį žalią banknotą 4 litus ir pasakiau sau, kad iškeisiu tik tada, kai jo kursas vėl bus ne mažesnis.

L. Dumbliauskaitė. Ant savo žlugusios Tėvynės kapo mes spjaudėmės ir šokom... (247)

2015 sausio mėn. 25 d. 17:14
Dainų šventė
Organizatorių nuotr.
Neseniai dienos šviesą išvydo vertinga knyga „Lietuvos dainų švenčių tradicija, 1924–2014“, dedikuota Lietuvos dainų švenčių 90-mečio jubiliejui, ją išleido Lietuvos liaudies kultūros centras. Šis solidus leidinys, anot leidėjų, skiriamas „žmonėms, kurie sunkiais laikais sergėjo lietuvių kalbą, skleidė spausdintą žodį, budino sąmonę, kurie klojo ir tvirtino šios tradicijos pamatus“.