A. Žigaitytė. Kas kūrė G. Kėvišo mitą?

 (375)
Muzikos pasaulyje visi žinome, kam savo karjera ir tarptautiniais ryšiais turėjo būti dėkingas „geriausias“ Lietuvos vadybininkas Gintautas Kėvišas. Maestro Saulius Sondeckis (1928–2016) dosniai dalinosi savo patirtimi. Ir ne tik menine. Daugelis vadiname save jo mokiniais.
Gintautas Kėvišas
© DELFI / Andrius Ufartas

Gintautas Kėvišas, 1988 metais pradėjęs vadovauti Lietuvos nacionalinei filharmonijai (vadovavo iki 2000 metų) tapo išskirtiniu Sauliaus Sondeckio patikėtiniu: pažintys, kontaktai, tarptautinės veiklos galimybės... Maestro visuomet pabrėždavo p. Kėvišo gabumus ir talentą, greitą reakciją ir gebėjimą pasinaudoti kiekviena situacija.

Gaila tik, kad tie gebėjimai netruko naudos daugiau jam pačiam teikti nei Lietuvos muzikai ir muzikams. Verslo dėsniai labai greitai nurungė meninius prioritetus.

Tarpininkai gastrolėms organizuoti, kaip kad paskutinį skandalą sukėlusi G. Kėvišo sūnaus Martyno vadovaujama „Riverside music LTD“, buvo ir anksčiau. Buvo netgi konkrečiais adresais užsienyje registruotos koncertinės agentūros, kurių niekas nurodytu adresu taip ir nerado.

Tarp pirmųjų tai pastebėjusių garsiai buvo ir Saulius Sondeckis.

Išties geri vadybininkai gali didžiuotis anksti pastebėtais ir į muzikos aukštumas palydėtais talentais. Kiek jų laiku pastebėjo ir pagelbėjo Saulius Sondeckis – nė nesuskaičiuotume. Ir Lietuvoje, ir užsienyje. O kiek gi muzikų į tarptautines sales išvedė Gintautas Kėvišas?
Audronė Žigaitytė

2004 metų balandyje tapome ilgo proceso pabaigos liudininkais: vienas iškiliausių Lietuvos muzikų Saulius Sondeckis buvo eliminuotas iš Lietuvos muzikinio gyvenimo.

Audronė Žigaitytė
Audronė Žigaitytė
© DELFI / Domantas Pipas

Išties geri vadybininkai gali didžiuotis anksti pastebėtais ir į muzikos aukštumas palydėtais talentais. Kiek jų laiku pastebėjo ir pagelbėjo Saulius Sondeckis – nė nesuskaičiuotume. Ir Lietuvoje, ir užsienyje. O kiek gi muzikų į tarptautines sales išvedė Gintautas Kėvišas?

Labai svarbi valstybės muzikinio gyvenimo dalis – gastrolieriai. Turime žinoti, pažinti, išgirsti, kas ir kaip pasaulyje vyksta.

Kas kita – kiek, už kiek ir kaip, kieno sąskaita.

Talentingas vadybininkas, juo labiau šitiek metų vadovavęs pagrindinėms Lietuvos kultūros įstaigoms, tikrai ne beviltiškų pastatų rekonstrukcija rūpintųsi, o seniai jau būtų sutelkęs visas pajėgas, kad Vilniuje pagaliau būtų geros akustikos salė.
Audronė Žigaitytė

Visuose linksniuojamuose koncertuose buvau. Ir su apmaudu stebėjau elitinę publiką, gebėjusią įsigyti brangiausius bilietus į tuos renginius. Ir jiems, ir man buvo nuobodu. Skirtumas tik tas, kad aš žinau, kodėl man buvo nuobodu ir einu ne tik į atvykstančių orkestrų koncertus. Tuo tarpu prašmatniausioji publikos dalis – neabejoju – patyrusi nuobodulį išgirtų gastrolierių koncerte, į savųjų atlikėjų koncertus tikrai neis. Ir kaip gi jiems paaiškinti, kad ne klausytojai kalti, kad nuobodžiavo, nes negirdėjo V. Gergijevo lauke atliekamos išskirtinio garso subtilybių reikalaujančios G. Mahlerio simfonijos... Ar nuobodžiavo, nes priversti buvo klausytis net ir ne kiekvienam muzikui profesionalui įdomių retai atliekamų kūrinių, nežinia kodėl siūlomų dar ir prastos akustikos, netinkančios orkestro muzikai skambėti LNOBT salėje.

Talentingas vadybininkas, juo labiau šitiek metų vadovavęs pagrindinėms Lietuvos kultūros įstaigoms, tikrai ne beviltiškų pastatų rekonstrukcija rūpintųsi, o seniai jau būtų sutelkęs visas pajėgas, kad Vilniuje pagaliau būtų geros akustikos salė.

Arba naujoji LNOBT scenos įranga. Visi kalbame apie pinigus, kiek ji kainavo. Bet pažiūrėkime, kaip ji naudojama.

Kitapus gatvės Vilniaus kongresų rūmuose visiškai nepritaikytose operai patalpose Dalia Ibelhauptaitė iš kailio neriasi, kad suteiktų pastatymui vizualumą, nuolat kintantį reginį! Juk operoje ne mažiau svarbus nei muzika ar jos atlikimas – reginys. Ir jo dinamika gimė kartu su pačiu žanru – ko verta barokinio teatro mašinerija jau pirmosiose C. Monteverdi operose!

LNOBT pastatymuose reginys ne tik veiksmo metu nekinta – kartais sugebama net ir visą spektaklį nepajudinti nei vieno scenografijos segmento... Ir tai jau ne tik statytojų, bet ir užsakovo (taigi, LNOBT vadovo) – keliančio arba ne – reikalavimus statytojams problema.

Daug visuomenėje sukėlė abejonių 2002 metais bene pirmasis ryžtingas naujojo LNOBT generalinio direktoriaus veiksmas – nutraukti 82 metus gyvavusią unikalią Lietuvos tradiciją gruodžio 31 dienos vakarą klausytis G. Verdi operos „Traviata“. G. Kėvišui pasirodė dėmesio nevertas faktas, kad būtent taip dešimtmečiais buvo švenčiamas Lietuvos profesionaliosios operos gimtadienis. Ir kaip šampanas nepabosta savąjį gimtadienį švenčiant, taip prosenelių, senelių ir tėvų puoselėta Naujametė „Traviata“ dar niekam nebuvo pabodusi. Juo labiau, kad ir profesionaliosios operos gimimo dieną, ir jos šventimo tradiciją turėjome tik mes, lietuviai. Niekur kitur pasaulyje tokio fakto nesurasite.

Ką gi, kur pinigai svarbiausia, ten sentimentai nereikalingi.

O gal su sentimentais išmetama lauk ir moralė?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

L. Andriulis. Kaip išvengti š… startuolio likimo (65)

Esu Liudvikas Andriulis. Mano darbas yra pardavinėti mobiliųjų telekomunikacijų sprendimus ir konsultuoti klientus visame pasaulyje. Aš gyvenu Lietuvoje, dirbu Belgijoje. Kokią turiu teisę sakyti, kad „Š… tas tavo startuolis?“ Turiu teisę, nes pats dirbu š… startuolyje.

R. Bogdanas. Alkoholio draudimai, arba kaip žemaičiai iš katinų naminę varė (94)

Kaip man yra pasakoję vietiniai, Sovietų Sąjungos saulėlydžio laikais aplink Plungę buvo smarkiai sumažėję kačių ir tapo žinomas naujas gėrimas „katininis samagonas“. Michailas Gorbačiovas taip kovojo su alkoholio vartojimu, kad net mielių raugimui nusipirkti negalėjai.

D. Katkus. Leninas draudė, Stalinas draudė, Kastro draudė, Putinas ir „valstiečiai “ dar draudžia (647)

Kaip yra sprendžiama apie žmogaus protavimo lygį? Vieni mato tik kokio reiškinio paviršių(dar gerai, jei mato), gi kiti – mato reiškinį ir jo gilumą ir, svarbiausia, ieško to reiškinio priežasčių. Tad kaip reikia spręsti apie mūsų „valstiečių“ valdžios mąstymo kokybę, kai jie iš visų mūsų valstybę kamuojančių blogybių atsirenka kažkokius atsitiktinius, gal ir svarbius reiškinius, bet jų taisymus pradeda atvirkščiai, ne nuo priežasčių ieškojimo, bet nuo to jiems matomo reiškinio paviršiaus?

A. Užkalnis. Pavydas jus visus suvalgys (414)

Pradėkime nuo to, kad jūs neturite ko man asmeniškai pavydėti. Tai straipsnis ne apie mane, Andrių Užkalnį. Aš neturiu daugelio tų dalykų, kurie verčia dažną lietuvį šurmuliuoti ir pavydėti. Atvirkščiai.

N. Vasiliauskaitė. Partnerystė visiems? Ne, liberalai prieš laisvę (73)

„Mes norime įtvirtinti visų lygybę prieš įstatymą, tiek skirtingų lyčių poros, tiek tos pačios lyties poros turi turėti galimybę įvertinti partnerystę“, – pirmadienį Seimo spaudos konferencijoje opozicinio liberalų sąjūdžio iniciatyvą pranešė Aušrinė Armonaitė http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/liberalai-siulo-iteisinti-tiek-vyro-ir-moters-tiek-homoseksualiu-poru-partneryste.d?id=74708556. Mano socialiniai tinklai sutvisko džiaugsmu: kaip nuostabu, pagaliau! Ilgai lauktas partnerystės įstatymas galbūt taps tikrove.