Tarptautinis EBPO PISA tyrimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos penkiolikmečiai moksleiviai, nėra vien tik matematikos ar gamtos mokslų raštingumo testas, bet ir mokinių apklausa apie jų ateities planus bei savijautą mokykloje. 2015 m. PISA tyrimo anketoje moksleivių klausta:
• Mokykloje jaučiuosi kaip pašalinis (arba atstumtasis).
• Mokykloje jaučiuosi nejaukiai ir ne savo vietoje.
• Mokykloje jaučiuosi vienišas.
Moksleivis mokykloje praleidžia daug laiko, tačiau ką daryti, jei jam mokykloje nemiela, jei čia jaučiasi vienišas ir atstumtas? Gal reikėtų pamąstyti ne tik apie tokio moksleivio akademinius rezultatus, bet ir apie jo bendrą savijautą ir psichologinę būseną? Tačiau šie dalykai gerokai sunkiau pastebimi ir dar sunkiau pamatuojami, nors dabar ir daug kalbama apie galimas problemiškos vaiko būsenos priežastis – patyčias, skriaudas ir kt. Šiuo požiūriu PISA tyrimas yra labai naudingas, nes rodo problemos mastą bei rimtumą ir leidžia ją pamatyti tarptautiniame kontekste, nes tyrime dalyvavo daugiau kaip 60 šalių.
Jau pirminė 2015 m. PISA tyrimo duomenų analizė labai nustebino – Lietuvos statistiniai rodikliai taip aiškiai išsiskiria iš kaimyninių šalių, kad pasitikrindami keletą kartų perskaičiavome rezultatus – nesinorėjo patikėti tuo, ką rodė statistinė analizė. Tad šį kartą nėra gražių ir spalvingų grafikų ar diagramų – tik trys lentelės, kuriose pateikiama labai paprasta statistika: kuri šalies penkiolikmečių moksleivių dalis (procentais) pritarė ar nepritarė anketos teiginiams apie savijautą mokykloje.
Kurioje iš tyrimo šalių daugiausia nelaimingų 15-mečių?1 lentelė rodo, kuri dalis moksleivių visiškai ar iš dalies sutinka su teiginiais „mokykloje aš jaučiuosi pašalinis, atstumtasis, vienišas, nejaukiai ir ne vietoje“?
Lietuva pagal visus tris klausimus yra viena iš paskutinių. Kelia nerim ne Lietuvos vieta sąraše, bet beveik trečdalio mūsų moksleivių negatyvi savijauta mokykloje. Be Bulgarijos, į kurios švietimo sistemą lygiuotis neturėtume, kitų Europos Sąjungos šalių, įskaitant mūsų kaimynes Latviją ir Estiją, rodikliai gerokai pozityvesni.
Jei atmesime rezultatus tų moksleivių, kurie nurodė atsakymą „iš dalies sutinku“ ir paliksime tik atsakymus „visiškai sutinka“, tai matysime dar liūdnesnius rezultatus (2 lentelė): Lietuvos moksleiviai mokykloje jaučiasi labiausiai pašaliniai, atstumti, vieniši ir ne savo vietoje.
1 lentelė. Šalies 15-mečių moksleivių dalis, pasirinkusių atsakymą VISIŠKAI SUTINKU arba IŠ DALIES SUTINKU su teiginiu apie savijautą mokykloje.
2 lentelė. Šalies 15-mečių moksleivių dalis, pasirinkusių atsakymą VISIŠKAI SUTINKU su teiginiu apie savijautą mokykloje.
Gal tokia moksleivių nuotaika tik laikina, gal jie labai išgyveno, pamatę sunkius PISA tyrimo matematikos ar skaitymo supratimo testus ir atsakinėjo į anketos klausimus labai nuliūdę?
Bandydami rasti paaiškinimą, moksleivius suskirstykime į dvi grupes: silpnesniuosius ir stipresniuosius. Grupes apibrėžkime atsižvelgdami į šalies rezultatus: stipresnieji yra tie, kurių visų trijų (gamtos mokslų ir matematikos raštingumo bei skaitymo gebėjimų) testų rezultatai yra aukštesni už šalies vidurkį, o silpnesnieji – tie, kurių šių trijų testų rezultatai nesiekia šalies vidurkio. Tačiau ir šiuo atveju mokykloje pašaliniai jaučiasi ir silpnesnieji, ir stipresnieji. Tiesa, tarp silpnųjų tokių yra daugiau – net 37,3 proc
Įdomu pastebėti, kad šiame stipresniųjų grupės sąraše pasikeičia Lietuvos kaimynai – daug tokių gerai mokančių bet atstumtų moksleivių yra JAV ir Honkonge, kurio moksleivių akademiniai rezultatai yra vieni geriausių PISA tyrime.
3 lentelė. Šalies 15-mečių moksleivių dalis (stipresniųjų ir silpnesniųjų grupėse), pasirinkusių atsakymą VISIŠKAI SUTINKU arba IŠ DALIES SUTINKU su teiginiu apie savijautą mokykloje: „Mokykloje jaučiuosi kaip pašalinis (arba atstumtasis)“.
Kokios išvados ar siūlymai galimi po šių lentelių peržiūros? Problema lyg ir aiški, daugelį kartų apkalbėta, gal tik skaičiukai šį kartą akis bado. O gal šie rezultatai galėtų padėti atsirinkti pačias skaudžiausias Lietuvos švietimo sistemos problemas ir švietimo reformos pirmenybes. Nesunku suprasti, kad moksleivių savijauta Lietuvos mokyklose nepagerės, jei visų bėdų priežastimi laikysime ilgas moksleivių vasaros atostogas: ar verta dar ilgiau laikyti vaikus mokykloje, kurioje jie nėra laimingi?
EPBO PISA tyrimas tik dar kartą patvirtino žinomą tiesą – diskusijai visada reikia objektyvių statistinių duomenų. Gal pamačius Lietuvos švietimo situaciją tarptautinio PISA tyrimo veidrodyje švietimo specialistų ir politikų pokalbis bus racionalesnis? Gal...
Vilniaus politikos analizės institutas yra neformalus įvairių sričių politikos ekspertų sambūris