A. Zabulionis. Penkiolikmečiai Lietuvos mokyklose - vieni nelaimingiausių

 (35)
- Vytuk, ar nori būti laimingas?
-Taaaip!
- O ar mokykloje tave moko būti laimingą?
- Neee...
- Tai ko į tą mokyklą eini?
(nugirstas pokalbis)
© Shutterstock

Tarptautinis EBPO PISA tyrimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos penkiolikmečiai moksleiviai, nėra vien tik matematikos ar gamtos mokslų raštingumo testas, bet ir mokinių apklausa apie jų ateities planus bei savijautą mokykloje. 2015 m. PISA tyrimo anketoje moksleivių klausta:

• Mokykloje jaučiuosi kaip pašalinis (arba atstumtasis).
• Mokykloje jaučiuosi nejaukiai ir ne savo vietoje.
• Mokykloje jaučiuosi vienišas.

Moksleivis mokykloje praleidžia daug laiko, tačiau ką daryti, jei jam mokykloje nemiela, jei čia jaučiasi vienišas ir atstumtas? Gal reikėtų pamąstyti ne tik apie tokio moksleivio akademinius rezultatus, bet ir apie jo bendrą savijautą ir psichologinę būseną? Tačiau šie dalykai gerokai sunkiau pastebimi ir dar sunkiau pamatuojami, nors dabar ir daug kalbama apie galimas problemiškos vaiko būsenos priežastis – patyčias, skriaudas ir kt. Šiuo požiūriu PISA tyrimas yra labai naudingas, nes rodo problemos mastą bei rimtumą ir leidžia ją pamatyti tarptautiniame kontekste, nes tyrime dalyvavo daugiau kaip 60 šalių.

Jau pirminė 2015 m. PISA tyrimo duomenų analizė labai nustebino – Lietuvos statistiniai rodikliai taip aiškiai išsiskiria iš kaimyninių šalių, kad pasitikrindami keletą kartų perskaičiavome rezultatus – nesinorėjo patikėti tuo, ką rodė statistinė analizė. Tad šį kartą nėra gražių ir spalvingų grafikų ar diagramų – tik trys lentelės, kuriose pateikiama labai paprasta statistika: kuri šalies penkiolikmečių moksleivių dalis (procentais) pritarė ar nepritarė anketos teiginiams apie savijautą mokykloje.

Kurioje iš tyrimo šalių daugiausia nelaimingų 15-mečių?1 lentelė rodo, kuri dalis moksleivių visiškai ar iš dalies sutinka su teiginiais „mokykloje aš jaučiuosi pašalinis, atstumtasis, vienišas, nejaukiai ir ne vietoje“?

Lietuva pagal visus tris klausimus yra viena iš paskutinių. Kelia nerim ne Lietuvos vieta sąraše, bet beveik trečdalio mūsų moksleivių negatyvi savijauta mokykloje. Be Bulgarijos, į kurios švietimo sistemą lygiuotis neturėtume, kitų Europos Sąjungos šalių, įskaitant mūsų kaimynes Latviją ir Estiją, rodikliai gerokai pozityvesni.

Jei atmesime rezultatus tų moksleivių, kurie nurodė atsakymą „iš dalies sutinku“ ir paliksime tik atsakymus „visiškai sutinka“, tai matysime dar liūdnesnius rezultatus (2 lentelė): Lietuvos moksleiviai mokykloje jaučiasi labiausiai pašaliniai, atstumti, vieniši ir ne savo vietoje. 

1 lentelė. Šalies 15-mečių moksleivių dalis, pasirinkusių atsakymą VISIŠKAI SUTINKU arba IŠ DALIES SUTINKU su teiginiu apie savijautą mokykloje.

 

Mokykloje jaučiuosi kaip pašalinis (arba atstumtasis)

Mokykloje jaučiuosi vienišas.

Mokykloje jaučiuosi nejaukiai ir ne vietoje.

 

Šalis

proc.

Šalis

proc.

Šalis

proc.

1

Dominikos Respublika

39,6%

Turkija

35,0%

Turkija

37,3%

2

Turkija

35,7%

LIETUVA

31,0%

Tunisas

37,0%

3

LIETUVA

30,7%

Dominikos Respublika

30,9%

Dominikos Respublika

34,9%

4

Bulgarija

29,7%

Alžyras

28,6%

Alžyras

34,5%

5

Kolumbija

28,9%

Kolumbija

25,1%

LIETUVA

33,8%

6

Alžyras

27,7%

Bulgarija

24,9%

Tailandas

32,4%

7

Kosta Rika

26,8%

Kosta Rika

22,6%

Bulgarija

28,0%

8

Libanas

25,1%

Rusija

20,9%

Rusija

27,1%

9

Meksika

24,8%

Meksika

20,7%

Kolumbija

27,1%

10

Honkongas

24,7%

Urugvajus

20,6%

Kosta Rika

25,3%

11

Kataras

24,4%

Lenkija

20,2%

JAE

24,7%

12

JAV

23,8%

Makao

20,0%

Libanas

24,6%

13

Urugvajus

23,8%

Brazilija

19,9%

Latvija

24,4%

14

Singapūras

23,5%

Kataras

19,5%

Jordanija

24,3%

15

Australija

23,5%

Slovakija

19,4%

Portugalija

24,2%

16

Prancūzija

23,2%

Honkongas

19,3%

Peru

24,0%

17

Jordanija

23,2%

Švedija

19,0%

Kataras

23,9%

18

Slovakija

22,7%

Kanada

18,4%

Meksika

23,9%

19

Kanada

22,5%

Tailandas

18,3%

Kanada

23,7%

20

N. Zelandija

22,3%

JAV

18,2%

Singapūras

23,5%

21

Lenkija

21,5%

Čekija

18,1%

JAV

23,0%

22

JAE

21,3%

Singapūras

17,9%

Lenkija

23,0%

23

Brazilija

20,8%

Peru

17,5%

Slovakija

22,5%

24

Makao

20,7%

JAE

17,4%

Makao

22,3%

25

Švedija

20,6%

Latvija

17,2%

N. Zelandija

22,1%

26

Peru

20,6%

Čilė

16,9%

Australija

21,9%

27

Malta

20,4%

N. Zelandija

16,9%

Honkongas

21,0%

28

Tailandas

20,3%

Australija

16,5%

Urugvajus

20,7%

29

Čekija

20,2%

Islandija

16,4%

Švedija

20,4%

30

Čilė

20,1%

Austrija

15,4%

Liuksemburgas

20,0%

31

Jungtinė Karalystė

20,1%

Libanas

15,3%

Čilė

20,0%

32

Tunisas

19,9%

Tunisas

15,0%

Jungtinė Karalystė

19,9%

33

Rusija

19,6%

Liuksemburgas

14,9%

Islandija

19,5%

34

Trinidadas ir Tobagas

18,1%

Estija

14,7%

Japonija

19,5%

35

Vengrija

17,9%

Slovėnija

14,6%

Čekija

18,7%

36

Slovėnija

17,6%

Vengrija

14,5%

Brazilija

18,1%

37

Juodkalnija

17,2%

Norvegija

14,4%

Trinidadas ir Tobagas

17,9%

38

Islandija

17,1%

Trinidadas ir Tobagas

14,2%

Malta

17,7%

39

Liuksemburgas

16,8%

Rumunija

14,1%

Vokietija

17,6%

40

Airija

16,7%

Juodkalnija

13,7%

Vengrija

17,5%

41

Latvija

15,8%

Jungtinė Karalystė

13,6%

Juodkalnija

17,5%

42

Graikija

15,6%

Jordanija

13,0%

Slovėnija

17,5%

43

Vokietija

14,5%

Danija

12,9%

Norvegija

17,4%

44

Kroatija

14,0%

Vokietija

12,7%

Suomija

17,4%

45

Austrija

13,9%

Kroatija

12,4%

Airija

17,3%

46

Kosovas

13,2%

Taivanas

12,3%

Vietnamas

17,3%

47

Portugalija

12,9%

Airija

12,2%

Austrija

17,2%

48

Belgija

12,9%

Graikija

12,0%

Taivanas

17,0%

49

Estija

12,8%

Suomija

11,8%

Estija

16,6%

50

Danija

12,4%

Japonija

11,5%

Prancūzija

16,3%

51

Suomija

12,3%

Moldavija

11,5%

Indonezija

15,9%

52

Rumunija

12,2%

Malta

11,3%

Belgija

15,8%

53

Makedonija

12,1%

Portugalija

11,2%

Rumunija

15,6%

54

Norvegija

12,1%

Italija

10,5%

Graikija

15,5%

55

Japonija

11,9%

Šveicarija

9,9%

Danija

15,2%

56

Šveicarija

11,7%

Belgija

9,5%

Kroatija

15,0%

57

Taivanas

11,3%

Prancūzija

9,4%

Šveicarija

14,9%

58

Italija

11,1%

Ispanija

9,3%

Kosovas

14,6%

59

Ispanija

10,1%

P. Korėja

8,3%

Ispanija

14,0%

60

Olandija

9,0%

Makedonija

7,6%

Italija

13,7%

61

Moldavija

8,9%

Olandija

7,6%

Makedonija

11,2%

62

P. Korėja

8,7%

Vietnamas

7,5%

Olandija

11,2%

63

Gruzija

4,9%

Kosovas

7,1%

Moldavija

10,7%

64

Vietnamas

4,7%

Indonezija

6,0%

P. Korėja

10,1%

65

Indonezija

3,7%

Gruzija

5,0%

Gruzija

5,7%

2 lentelė. Šalies 15-mečių moksleivių dalis, pasirinkusių atsakymą VISIŠKAI SUTINKU su teiginiu apie savijautą mokykloje.

Mokykloje jaučiuosi kaip pašalinis (arba atstumtasis).

Mokykloje jaučiuosi vienišas.

Mokykloje jaučiuosi nejaukiai ir ne vietoje.

Šalis

proc.

 

Šalis

proc.

 

Šalis

proc.

 

LIETUVA

20,9%

1

LIETUVA

20,1%

1

LIETUVA

19,3%

 

Turkija

20,3%

2

Turkija

18,4%

2

Turkija

18,7%

 

Dominikos Respublika

18,3%

3

Dominikos Respublika

17,9%

3

Dominikos Respublika

17,1%

 

Bulgarija

16,7%

4

Alžyras

16,0%

4

Bulgarija

14,6%

 

Kosta Rika

14,3%

5

Bulgarija

14,8%

5

Kosta Rika

13,3%

 

Kolumbija

14,1%

6

Kosta Rika

14,2%

6

Alžyras

12,1%

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Latvija

6,7%

24

Latvija

6,8%

26

Latvija

6,9%

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Estija

3,8%

43

Estija

4,6%

58

Estija

4,1%

 

Gal tokia moksleivių nuotaika tik laikina, gal jie labai išgyveno, pamatę sunkius PISA tyrimo matematikos ar skaitymo supratimo testus ir atsakinėjo į anketos klausimus labai nuliūdę?

Bandydami rasti paaiškinimą, moksleivius suskirstykime į dvi grupes: silpnesniuosius ir stipresniuosius. Grupes apibrėžkime atsižvelgdami į šalies rezultatus: stipresnieji yra tie, kurių visų trijų (gamtos mokslų ir matematikos raštingumo bei skaitymo gebėjimų) testų rezultatai yra aukštesni už šalies vidurkį, o silpnesnieji – tie, kurių šių trijų testų rezultatai nesiekia šalies vidurkio. Tačiau ir šiuo atveju mokykloje pašaliniai jaučiasi ir silpnesnieji, ir stipresnieji. Tiesa, tarp silpnųjų tokių yra daugiau – net 37,3 proc

Įdomu pastebėti, kad šiame stipresniųjų grupės sąraše pasikeičia Lietuvos kaimynai – daug tokių gerai mokančių bet atstumtų moksleivių yra JAV ir Honkonge, kurio moksleivių akademiniai rezultatai yra vieni geriausių PISA tyrime.

3 lentelė. Šalies 15-mečių moksleivių dalis (stipresniųjų ir silpnesniųjų grupėse), pasirinkusių atsakymą VISIŠKAI SUTINKU arba IŠ DALIES SUTINKU su teiginiu apie savijautą mokykloje: „Mokykloje jaučiuosi kaip pašalinis (arba atstumtasis)“.

 

Stipriausieji

 

Silpniausieji

 

Šalis

proc.

 

Šalis

proc.

1

Turkija

29,4%

1

Dominikos Respublika

52,5%

2

Dominikos Respublika

27,6%

2

Libanas

43,3%

3

LIETUVA

25,5%

3

Turkija

42,9%

4

JAV

24,1%

4

Bulgarija

40,8%

5

Kosta Rika

22,9%

5

Jordanija

38,4%

6

Honkongas

22,4%

6

LIETUVA

37,3%

...

...

...

...

...

...

36

Latvija

12,9%

42

Latvija

19,6%

...

...

...

...

...

...

49

Estija

8,9%

44

Estija

17,8%

Kokios išvados ar siūlymai galimi po šių lentelių peržiūros? Problema lyg ir aiški, daugelį kartų apkalbėta, gal tik skaičiukai šį kartą akis bado. O gal šie rezultatai galėtų padėti atsirinkti pačias skaudžiausias Lietuvos švietimo sistemos problemas ir švietimo reformos pirmenybes. Nesunku suprasti, kad moksleivių savijauta Lietuvos mokyklose nepagerės, jei visų bėdų priežastimi laikysime ilgas moksleivių vasaros atostogas: ar verta dar ilgiau laikyti vaikus mokykloje, kurioje jie nėra laimingi?

EPBO PISA tyrimas tik dar kartą patvirtino žinomą tiesą – diskusijai visada reikia objektyvių statistinių duomenų. Gal pamačius Lietuvos švietimo situaciją tarptautinio PISA tyrimo veidrodyje švietimo specialistų ir politikų pokalbis bus racionalesnis? Gal...

Vilniaus politikos analizės institutas yra neformalus įvairių sričių politikos ekspertų sambūris

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

A. Milašius. Kai spaudi ašarą, o išspaudi milijonus (36)

Kai reikia pakovoti dėl milijonų eurų, geros visos priemonės, ne tik banknotais užpildytos alkoholio dėžutės ar pokiliminės kabinetinės kovos.

I. Makaraitytė. Akmenėlis Gretos bate – prekė naivuoliams (517)

Vasara už lango, žmonės atsipalaidavę, ilsina kūnus ir protus. Ir du skandalai lygioje vietoje.

A. Užkalnis. Ir kaip jums vasara Lietuvoje? (325)

Aš kažkada esu sakęs, kad, skirtingai nuo kitų, kurie tirpsta ir lydosi nuo vasarų, jų visiškai nelaukiu. Visai.

R. Vainienė. Kaip atsakyti į klausimą: kvalifikuotas aš ar ne? (119)

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui.

E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Lenkija imasi Aukščiausiojo Teismo valymo (52)

Demokratijai Lenkijoje iškilo dar didesnė grėsmė. Naujuoju Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimu gali būti naikinamas valdžių atskyrimo principas ir teismų nepriklausomumas.