A. Vaišnys. Ar išėjo... neatsakingai?

 (51)
Iš darbotvarkės:
„09.02 - Prezidentė duos startą pilietinei iniciatyvai „Balsuok atsakingai
(Valstybės pažinimo centras, Totorių g. 28, Vilnius)“.
Andrius Vaišnys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Akcija atvedė naujų veidų. Galerija – tik studijuok.

Bet dabar tie, kurie buvo akcijos dalininkai, stebisi: juk tai esą žmonės, kurių NIEKAS nepažįsta!

Taip, tai tie, kurie nesėdėdavo Dėmesio centre, nedalyvavo Baltųjų pirštinių akcijose, pan.

Šachmatų partija, pradėta po svarbiausiu valstybės stogu, davė proporcingai priešingą rezultatą nepaisant įžymių šou vedėjų. Ir šiandien jau nežinia, kokia yra vertybinė konservatorių partijos pozicija: sprendžiant iš veiksmų, sąžiningiausia ten būtų jungtis su liberalais, ir bendra jėga nemokamai turės rinkos tyrimų institutą prognozėms pranešti. Mat tas, kuris atvedė krikdemus pas konservatorius, jau liko užribyje – ten, kur jam kadaise sakiau, kad atsidurs, susijungęs.

Kadangi p. Degutienė – „neprakeiktoji tarp prakeiktųjų“ – neįtiko į partijos pirmininkus, dabar daug ką yra galima versti už pralaimėjimą jaunajam veidui. Čia jam pačiam pasirodo proga pamatyti, kuris yra koks (kaltinant – ir šioks toks bendrosios nesėkmės atpirkimas). Nes, nenuėjus į koaliciją, atsiveria bendroji Nežinia. Mat nepatekusieji – kur jaunesni – kažkur gali vertybiškai pakrypti... Jauni žmonės juk nori, kad būtų pergalė greita. O štai svajotos ministrų kėdės išslysta.

Kadangi p. Degutienė – „neprakeiktoji tarp prakeiktųjų“ – neįtiko į partijos pirmininkus, dabar daug ką yra galima versti už pralaimėjimą jaunajam veidui. Čia jam pačiam pasirodo proga pamatyti, kuris yra koks (kaltinant – ir šioks toks bendrosios nesėkmės atpirkimas). Nes, nenuėjus į koaliciją, atsiveria bendroji Nežinia. Mat nepatekusieji – kur jaunesni – kažkur gali vertybiškai pakrypti... Jauni žmonės juk nori, kad būtų pergalė greita. O štai svajotos ministrų kėdės išslysta.
Prof. Andrius Vaišnys

Na, X tikriausia ne toks didelis kaip socialdemokratams, kuriems, taip niekad per ketvirtį amžiaus ir nebuvus kairiaisiais, atsivėrė grėsmė išnykti – čia jau rezultatas ne „ant durniaus" (cituojant tūlą Bronių, kuris taip savo vaidmenį rinkimuose sako planavęs). Nebent... nebent imtų ir pagaliau pasistvertų samdomo žmogaus gynimo idėjos. Tačiau tai labai brangu visomis prasmėmis.

Dėl paprasto žmogaus, net dėl paprasto vaiko Lietuvos viešojoje erdvėje įmanoma tik pliurpti – nieko daugiau. Na, žinoma, labdaros koncertų pertraukose.

Apskritai visa, kas sureikšminta viešojoje erdvėje – mokslo, švietimo, korupcijos bei kitos temos – tai dėl akių, ant bangos. (Debatuose to klausinėjama, todėl su viešaisiais ryšiais, rektoriais bei ekonomistais galima pasitarti ir teisingai atsakyti).

Ar tikrai norime teigti, kad profesionali politika – tai ta, kuri N šio amžiaus metų yra iki šiol? Jeigu jos aukštasis principas – panieka partinei sistemai...

Bet vis tiek sakoma ironiškai – „gelbėtojai“ atėjo: kas jie čia tokie?? ELITAS jų nepripažins...

O kas klausia?

Tikrai: ar tik nesinori manyti, kad elitas – tai „Mes“, kurie norėjome, kad viskas vyktų atsakingai. „Mes“, kurie esą jau susikonstravome viešąją erdvę ir manome, kad lemiame? Įsitikinę, kad „mūsų“ klauso, paiso, nes darome įtaką.

Per plauką Naujoji Vilnia būtų po 25 m. tyčia išrinkusi deklaravusįjį, kad savi Sausį šaudė savus. Ko gero, kaip tam tikrą protestą, nes sostinėje, kaip ir už jos yra tokių neprestižinių rajonų, kur net vandentiekio komunikacijos ne visur pasiekia. Kaip man sakė vienas ten gyvenęs a.a. TV kritikas, „kam ji rūpi“.

Miestą tvarkyti galima rodyklėles statant, o galima šaligatvius tiesiant. Bet negana to – rinkimų naktį nuskambėjo pastaba, kad nugalėtojai esą skleidžia nacionalsocialistinę ideologiją. Na, tik užsieniams beliktų pasigauti! Jei nepagavo, tada imti ir jiems parašyti...

Namie įdomiausia tai, kad „žalieji valstiečiai“ (?) pristatomi kaip žmonės nuo žagrės nuėję. Jų lyderiai va tokie... ne tokie turėjo būti. Pažiūrėkite į veidrodžius – o kas jau ten turite ant sienų šeimos herbus? O jei ir yra – tai juk tik įdomybė, retai Lietuvos politikoje pravarti. Bet budintieji politologijos drugeliai, nuolat mušą sparneliais į politikos langą, kad tie ne tie, kaip ir vienos tiesos apžvalgininkai, turėtų matyti, jog nė viena jėga čia senokai neturi vedlio, stulpo, kolonos – tik sostus. O juose – tik žmonės, turtingesni nei rinkėjas, ir tiek.
Prof. Andrius Vaišnys

O čia jau prasidėtų Lenkijos formatas, kadangi mūsų ELITAS irgi šnypščia, kokia ta Lenkijos vyriausybė ir anokia, imdamas už tikrą pinigą tuos baltus dramblius, kuriuos Briuselyje pripučia patys Lenkijos liberalai, būdami opozicijoje. Na, ir tiek to: ar pirma čia šio amžiaus valdžia su kaimynine šalimi nesusikalba.

Namie įdomiausia tai, kad „žalieji valstiečiai“ (?) pristatomi kaip žmonės nuo žagrės nuėję. Jų lyderiai va tokie... ne tokie turėjo būti. Pažiūrėkite į veidrodžius – o kas jau ten turite ant sienų šeimos herbus? O jei ir yra – tai juk tik įdomybė, retai Lietuvos politikoje pravarti.

Bet budintieji politologijos drugeliai, nuolat mušą sparneliais į politikos langą, kad tie ne tie, kaip ir vienos tiesos apžvalgininkai, turėtų matyti, jog nė viena jėga čia senokai neturi vedlio, stulpo, kolonos – tik sostus. O juose – tik žmonės, turtingesni nei rinkėjas, ir tiek.

Todėl neskandinkime bent žodžiais vardan tos TOS, nes demokratijos taisyklės neužtikrina nuolatinio paveldėjimo sėdėti lordų rūmuose. Kažkada atrodė žymiai, žymiai baisiau: eteris buvo pripildytas p. Agurkich, žiniasklaida visai pakančiai už adekvačius pinigus elgėsi. Ir „nieko“.
Dabar juk visa atrodo... skaidriau.
Kaip pamoka.

„Susitars – nesusitars“ – tai jau antrasis jos etapas. Trečiasis turi du variantus: būti arba rinkti iš naujo.

Platono „Valstybėje“ buvo ir vis tiek liks toks atsakymas: „Argi galėtumėte įtikinti tuos, kurie visai nenori jūsų klausyti?“. Neskaitėt?

Tuomet priimkit didelę ačių, kad perskaitėt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

A. Užkalnis. Mums reikia daugiau ginklų, ne mažiau (111)

Tragedijos pasipylė Lietuvoje viena po kitos, kaip blogos televizijos laidos, kurios dauginasi ir veisiasi prodiuserinėse kompanijose, kaip negražūs triušiai.

S. Jurkevičius. Trys pagrindinės Lietuvos švietimo sistemos problemos (153)

Šiandieniniame Lietuvos švietime būtų galima išskirti tris pagrindines problemas, kurios išreiškia visos sistemos būklę. Pirmoji problema, kuri vis labiau tampa grėsminga šalies ateičiai, yra blogėjanti mokymo(si) kokybė.

K. Jovaišas. „Swedbank“: šiame žodyje nėra raidės „w“? (205)

Kodėl „Swedbank“ ciniškai ignoruoja Lietuvos įstatymus, viešai rašydamas savo pavadinime tą nelemtą raidę, kuri šalyje yra paskelbta už įstatymo ribų? Kodėl aš priverstas kęsti agresyvią svetimybių invaziją, skaitydamas „Apie demokratiją Amerikoje“ – knygą, kurios viršelyje nurodytas jos autorius Alexis de Tocqueville? Argi čia nėra „X“ ir „Q“ – dviejų svetimos abėcėlės raidžių, kurios begėdiškai laužo lietuvių kalbos skaistybės įžadus?

E. Lucasas: padėtis Baltarusijoje kaista (177)

Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. Po nepriklausomybės paskelbimo šis valstybė beveik visą laiką stagnavo, vykdė represinę politiką ir palaikė neskaidrius, pataikūniškus santykius su Rusija, retkarčiais paįvairinamus menkai įtikinamo flirto su Vakarais. Vis dėlto dabar padėtis kaista, o NATO ir kiti kaimynai pradeda nerimauti.

R. Bogdanas. Laiškas, kuris pradės „Brexit“ (22)

Didžiosios Britanijos premjerės šeštadienį nebuvo Kapitolijaus rūmuose, kur susirinkę 27 ES valstybių vadovai paminėjo Europos ekonominę bendriją įsteigusios Romos sutarties 60-metį. Trečiadienį Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas gaus oficialų trumpą laišką iš Londono, kad Jungtinė karalystė traukiasi iš ES.