Aš kalbu apie naująjį kodeksą, kuris reguliuos žurnalistų ir visų kalbančių veiklą. „Visuomenės informavimo etikos kodeksas“, kurį priėmė kolegos (daugiausia tie, kam nelabai sekasi rašyti, ir kas todėl eina posėdžiauti, bet čia nieko tokio, kažkam reikia užsiimti ir svarstymais), galioja mums visiems – žurnalistams, ne žurnalistams, nesvarbu. „Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams“.

Vienu žodžiu, jūs visi, kas rašote: apžvalgininkai, tinklaraštininkai, humoristai, satyrikai, apžvalgininkai, kritikai, aukštuomenės paskalų ir kronikų meistrai, pašaipūnai, parodistai – visiems jums, kuriuos kas nors skaito, galios taisyklės. Pateisėjaus, kaip visada, tie, kurie arba nebeparašo, arba kurių jau nebeskaito.

Skundžiančių – bus pakankamai. Bedarbių, asocialių, nuskriaustų, nepritapusių arba šiaip atšipusius kirvius galandančių. Lietuvoje nuo seno geriausi okupantų, stribų ir baudėjų bendradarbiai buvo kaimų nevykėliai: jie ir laiko daug turi, ir pykčio prikaupę, ir prarasti nelabai turi ką.
Lietuvoje nuo seno geriausi okupantų, stribų ir baudėjų bendradarbiai buvo kaimų nevykėliai: jie ir laiko daug turi, ir pykčio prikaupę, ir prarasti nelabai turi ką.
Andrius Užkalnis

„Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių“, sako vienas iš kodekso straipsnių. Nepadorių ir užgaulių. Kas pasakys, kas yra nepadoru ar užgaulu? Aišku, kas. Nepadorumo lygį nustatys davatkos ir tie, kas vis dar nežino, ar galima vaikus įleisti į knygų mugę, nes ten yra knygų apie seksą, tualetus ar gandrus, kurie atneša kopūstus. Palaukit, gandrai atneša vaikus ar kopūstus? Ar kopūstus atneša, o vaikus mėto į šulinius?

Jūsų neužgavo šis juokas? Jei užgavo, galite rašyti skundą jau dabar. Užgaulu yra viskas, nuo ko kas nors įsižeidžia ar užsigauna. Kadangi yra žmonių, kurie užsigauna nuo bet ko pasaulyje, tai Lietuvoje nuo šiol beveik viskas yra draustina.

Netikite? Paskaičiuokime, nuo ko yra užsigavę pastaruoju metu mano skaitytojai. Nuo šaipymosi iš Palangos, jos auksadančių lankytojų, čeburėkų paplūdimyje, smirdančių avalyne ir poilsiautojų plastikinių tapkių, smirdančių čeburekais – vienas. Nuo žodžių čikenfektori, juokų apie vištų galvų sukiojimą ir silkių pažastų skutimą – du (nejuokauju, apie tai skundas jau buvo anais metais). Nuo juokavimo apie „Duokim garo“ ir senoles, kurioms tas šou patinka – trys. Nes labai daug kas užsigavo. Kiekvieną penktadienį mano recenzija apie rusiškus filmus kažką įžeidžia. Keturi, penki, šeši. Sekmadieniais skaitytojai užsigauna, perskaitę apie tai, ką Užkalnis valgė ir ko jie negavo.
„Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių“, sako vienas iš kodekso straipsnių. Nepadorių ir užgaulių. Kas pasakys, kas yra nepadoru ar užgaulu? Aišku, kas.
Andrius Užkalnis

Taip sukasi pragaro ratas. Ir aš ne vienas toks. Nuo kiekvieno apžvalgininko ar komentatoriaus, komentatoriaus ar kritiko, surenkančio daugiau nei penkiasdešimt skaitytojų, kiekvieno straipsnio kas nors įsižeidžia. Nuo Audriaus Bačiulio iki Algio Ramanausko, nuo Rimvydo Valatkos iki Vladimiro Laučiaus, nuo Nidos Vasiliauskaitės iki Liudo Dapkaus, nuo Romo Sadausko-Kvietkevičiaus iki Pauliaus Gritėno, nuo Agnės Jagelavičiūtės iki Beatos Tiškevič, visi laikas nuo laiko, rečiau ar dažniau, vis ką nors įžeidžia. Net ant Beatos Nicholson yra įsižeidžiančių.
Skųsti galima visus, ir visi bus skundžiami. Neklausk, kam skamba varpai ir kieno adresu ateina svarstymo šaukimai – jie jau eina ir tau. Nepadės, jei kartais apsimetinėjai šventuoju ir moralizuodamas stūmei ant kolegų.

Kol kas niekas dar neprisikasė iki knygų – laiko klausimas. Knygas kažkaip pamiršo, nes jų internete nėra, susirasti ne taip lengva, bet ir tą „viešąją informaciją“ atėjus laikui pareguliuos, ir reikės kitame leidime spausdinti paneigimus. Arba, kaip sovietiniais laikais, iš enciklopedijų puslapius lieps pjaustyti ir atsiųs pakaitinius puslapius įklijavimui. Juokiatės? Juokitės. Nerijos Putinaitės darbą jau paskelbė „antilietuvišku“ ir „antivalstybiniu“. Daugelis kitų autorių dar laukia savo eilės.
Skųsti galima visus, ir visi bus skundžiami. Neklausk, kam skamba varpai ir kieno adresu ateina svarstymo šaukimai – jie jau eina ir tau. Nepadės, jei kartais apsimetinėjai šventuoju ir moralizuodamas stūmei ant kolegų.
Andrius Užkalnis

Kažkada niekas nemanė, kad feisbuką ir tinklaraščius kas nors imsis reguliuoti. Ką dabar galvojate? Jūsų žodžio laisvė, nuomonės laisvė ir Dievo jums duota teisė laisva valia pačiam reguliuoti savo žodžius yra užtikrinama tik vienu atveju: jei jūs esate anoniminis komentatorius ir absoliučiai niekam neįdomus. Jei jūsų niekas neskaito, galite rašyti, ką tik norite.

Naujojo ledynmečio mes nesulauksim, bet Naujieji Viduramžiai jau ateina. Tie iš jūsų, kas šiek tiek kažko mokėsi, galite vadinti tai XXI amžiaus obskurantizmu, šėtoniška tamsybės ir melo ideologija. Visiems likusiems – tiesiog gražus lietuviškas žodis, Tamsymetis.
Naujojo ledynmečio mes nesulauksim, bet Naujieji Viduramžiai jau ateina. Tie iš jūsų, kas šiek tiek kažko mokėsi, galite vadinti tai XXI amžiaus obskurantizmu, šėtoniška tamsybės ir melo ideologija. Visiems likusiems – tiesiog gražus lietuviškas žodis, Tamsymetis.
Andrius Užkalnis

Prieš laisvę ir humorą susibūrė ir įdomiu būdu susivienijo tie, ko niekada nepagalvotum galint susivienyti: čia ir acto garintojai, ir skiepų priešininkai, ir violetinis patvorys, ir vaikų, grobiamų „Akropoliuose“, tėveliai, ir „stop Barnevernet“, čia ir Kremliaus išskalauti vatnikai, ir skustom galvom ir ištiesintais smegenų vingiais alkai, sarmatai ir kiti tautinininkai, čia ir agresyvieji anti-amerikiečiai, anti-europiečiai ir anti-ukrainiečiai, tualetinio popieriaus vyniotojai, agurkiniai, kurortų pirtininkai ir zadanijų skirstytojai. Tai tikroji vaivorykštinė raganų ir velnių koalicija, su ragais, kanopom ir uodegom, alsuojanti ugniniu vandeniu iš uždarytų skalūninių dujų verslovių, smirdinti siera dėl nepastatytos atominės elektrinės, paišinais veidais ir Užgavėnių kaukių dantim.

Vienoje pusėje – moderni, vakarietiška, laisva ir optimistiška Lietuva, kuri tiki savimi, kitoje – zombių ir vurdalakų, giltinių ir gyvųjų paskenduolių sambūris.

Palaukite, ne viskas taip blogai. Nuo skundu pirmiausia uždus po popierių lavina patys skundų nagrinėtojai, nespės nuosprendžių rašyti.

O kad raganos ir velniai visi dabar vienoje krūvoje, irgi gerai. Bus lengviau tvora aptverti.