Atskira pastaba tiems, kas mokosi Šiaulių universitete. Labai mėgstu Šiaulius, ir jaučiu jų gyventojams visokią pagarbą, bet, žinokit, jei jūs nusprendėte savo miesto universitete krimsti aukštąjį mokslą, su jumis kažkas labai negerai. Labai, labai negerai. Greičiausiai jūs gimnaziją baigėte net neišmokę skaityti, ir todėl nežinote, ką apie jūsų universitetą rašo internetas. Žinote, kas yra „internetas“? Taip ir maniau. Jūs išgirdote apie universiteto reklamą per laidinį radiją. (Pastaba Šiaulių universitetui – nesupykite, tik šiaip apie jus rašau visokius dalykus, nes nieko apie jus nežinau, mat dar neteko sutikti žmogaus, kuris būtų jūsų aukštąją mokyklą baigęs ir viešai apie tai pasakotų.)
Visi kiti, gerbiamieji studentai, turbūt galvojate apie tai, kas gi jums bus baigus mokslus, kuriuos taip rūpestingai pasirinkote. Toliau yra nedidelis vadovas, kuriame galite susirasti savo specialybę ir sužinoti, kokia karjera jūsų laukia: svajonių darbas ar paukščių fabrikas.
1. Ekonomika. Paskutinė karta, kuri stojo mokytis ekonomikos dar sovietmečio pabaigoje, yra tie asmenys, kurių valdomose įmonėse dabar dirbsite, jei jus ten priims. Tie žmonės dabar turi Lietuvą sau ir su jumis nesidalins. Jie išmoko kaip veikia pasaulis labai paprastu būdu: studijuodami sovietinę ekonomiką iš sovietinių dėstytojų ir vadovėlių, jie labai gerai pamatė, kuriuo būdu tikrai eiti negalima, jei nenori praleisti gyvenimo planavimo komitete, skaičiuodamas vagonus su anglimi, ir nusprendė, kad vietoje to geriau turėti savo vagonus, savo anglį ir savo viską. Ta galimybė buvo prieš ketvirtį amžiaus. Bėda yra ta, kad naujų savininkų nebereikia, viskas išsidalinta. Jūs skaičiuosite ne vagonus su anglimi, o jūrinius konteinerius, prikrautus planšetinių kompiuterių, tik jie bus ne jūsų.
2. Teisė. Dauguma stojančiųjų į teisę svajoja turėti savo garsią teisinę firmą, kurią paskui sulies su dar garsesne užsienio juridine kontora, ir ims honorarus po dešimt tūkstančių per valandą, arba bent jau dirbti kūrybinį darbą, kaip kiti garsūs teisininkai (Arūnas Valinskas irgi baigė teisę). Jei jums pasiseks, gal ir turėsite su teise susijusį darbą, o šiaip visos vietos jau užimtos, o agitbrigadų laikai praėjo. Didžiausia perprodukcija šalyje yra teisės specialistų srityje. Įsivaizduokite didelę turgavietę, kur yra daug pardavėjų su slovikais voveraičių, ir tik du pirkėjai, ir abu voveraičių jau nusipirkę. Tie pardavėjai būsite jūs.
3. Žurnalistika. Greičiausiai svajojate tapti visuomenės numylėtiniais, kaip Edmundas Jakilaitis, Andrius Tapinas arba Rūta Janutienė. Jei labai pasiseks, pateksite į viešųjų ryšių agentūrą ir rašysite pranešimus spaudai apie atsidarančią naują dešraininę, bet prieš tai turėsite trejus metus praleisti tikrindami pagal sąrašus ateinančius į renginius ir duodami jiems pakabinamas vardines korteles ant juostelės.
4. Viešieji ryšiai ir kitokia komunikacija. Negaliu patikėti, kad ten nuėjote mokytis. Pakaktų paimti dešimt sėkmingiausių viešųjų ryšių specialistų šalyje ir pamatyti, ką jie mokėsi. Viską, ką tik nori – mediciną, režisūrą, teisę, tik ne viešuosius ryšius. Taip yra todėl, kad viešųjų ryšių dėstymas aukštojoje mokykloje yra toks pat nesusipratimas, kaip poetų rengimas Vilkaviškio S. Nėries vardo literatūros, dizaino ir technologijų kolegijoje. Tačiau keli laimingieji galės dėstyti viešuosius ryšius kitiems lengvatikiams.
5. Meno vadyba. Tikriausiai svajojate ateityje organizuoti subrendusio Justino Bieberio koncertus Lietuvoje arba išsukinėti lietuviškas žvaigždes iki Milano teatro „La Scala“ arba koncertų salės „Madison Square Garden“, nekalbant jau apie didžiuosius JAV ir Europos stadionus. Jūs turbūt juokaujate. Meno vadybininkų Lietuvai reikia lygiai penkių, ir jei jums būtų tėvai žmoniškai patarę, būtumėte dar prieš stodami pakalbėję bent su pora jų ir žinotumėte, ką jie galvoja apie perspektyvas įsidarbinti pagal šią specialybę. Geriausia, ką galėsite pasiekti, tai administruoti kokio nors pradedančio atlikėjo Feisbuko paskyrą. Turėsite užduotį gauti jam šimtą sekėjų. Šiuo metu jis turi keturiolika: savo gimines, jus ir jūsų mamą, kuri šiemet pradėjo naudotis feisbuku.
6. Scenografija. Šitas yra tikra komedija. Lietuvai reikia trijų scenografų per dešimtmetį. Jų jau yra turbūt arti trijų šimtų, taigi, skaičiuojant kalkuliatoriumi, jei ne ligos, nelaimingi atsitikimai ir natūrali žmogaus gyvenimo progresija iki laidotuvių, Lietuva turėtų būti aprūpinta scenografais dar tūkstantmečiui. Ir juos vis dar rengia.
7. Režisūra, teatro ir kino. Žr. "Scenografija".
8. Kino kritika. Nežinau, ar dar kažkas Lietuvoje ruošia profesionalius kino kritikus (maisto kritikų tikrai neruošia nė viena šalies aukštoji mokykla, už tai ir turite mane ir mano „Laukines žąsis“), bet jei kas nors stoja Lietuvoje studijuoti kino kritikos, tai norisi jums sušukti: „Žmonės, atsipeikėkite!“
9. Medicina. Jei įstojote studijuoti medicinos, turbūt jums per anksti šnekėti apie darbą, nes jūsų mokslai tiesiog labai ilgai trunka, kol jums suteiks licenciją operuoti gyvus žmones arba išrašinėti kompensuojamuosius vaistus. Geroji dalis yra ta, kad medicina yra rimta profesija, ir visada galėsite lengvai susirasti gerai apmokamą darbą ir ligoninę pagal savo skonį. Galėsite rinktis iš Britanijos, Švedijos ir Norvegijos.
10. Psichologija. Kalbama, kad besirenkantys psichologiją ir psichiatriją renkasi tas profesijas visų pirma tam, kad išspręstų nuosavas problemas, bet tai yra netiesa, kaip ir tai, kad mane skriaudė vaikystėje ir dabar aš tapau piktu ir kandžiu rašytoju, kad visiems atkeršyčiau. Psichologai Lietuvoje dažniausiai gali steigti kokią nors visuomeninę organizaciją, numelžti fondus ir paskui reketuoti aplinką, kabinėdamiesi prie įvairių organizacijų: pavyzdžiui, reikalaudami, kad jau įkimokyklinėse įstaigose būtų mažųjų veganų rengimo programos.
11. Maratonų vadyba. Tokios specialybės nėra, tačiau skaičiuojant pagal maratonų, pusmaratonių, velomaratonų ir kitokių miesto eismo uždarymo rungčių gausą, drąsiai galima būtų atidarinėti atskirą Maratonistikos fakultetą prie Lietuvos sporto universiteto.
12. Skandinavistika. Šitas vienas geresnių: kažkada čia ėjo mokytis tie, kieno tėvai tikėjosi, kad vaikas išmoks danų arba švedų kalbą ir galės išvažiuoti į atitinkamas šalis dirbti, arba bent jau galės dirbti Vilniuje užsienio kapitalo įmonėje biuro administratoriumi „pas švedus firmoje“. Taip ir gavosi, Jolanta tebedirba biuro administratore pas švedus firmoje, ir jai dar liko dvidešimt metų iki pensijos. Jums gi norvegų kalbos studijos pravers gaunant brigadininko pareigas žuvies fabrike Bergene: užuot skutę silkes, galėsite registruoti susirinkusius į pamainą ir būti atsakingi už darbuotojų aprangą ir žvynų skutiklių aštrumą.
13. Tarptautiniai santykiai. Šis velnio tuzino numeris yra tryliktas, paskutinis, ir išvadas darykitės patys. Dažniausiai ten stojama todėl, kad studijas besirenkantieji įsivaizduoja, kad galės įgyvendinti mamos svajonę ir gauti pareigas su žodžiu „konsulas“, arba įgyvendinti savo svajonę ir būti Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Brazilijoje, kuris turi rezidenciją didelėje viloje su baseinu ir organizuoja ten vakarėlius milijardieriams ir jų draugėms su bikiniais. Informacijos apie diplomatinę tarnybą jūs sėmėtės iš filmų apie Džeimsą Bondą. Po kelių metų tarnybos Užsienio reikalų ministerijoje (jeigu pasiseks), galėsite vykti į Lietuvos ambasadą Londone šeštuoju konsuliniu padėjėju ir važinėti į policijos areštines pas gyvus Lietuvos piliečius ir į lavonines (atpažinimui) pas tuos, kam pasisekė mažiau. Taip, tai įeina į diplomato pareigas, kaip ir keliaujančių Seimo narių vairavimas nuo vieno Londono oro uosto iki kito, nes jie per mažai susigaudo ir moka angliškai, kad galėtų patys rasti kelią. Ačiū Dievui, kad šie žmonės mums priiminėja įstatymus, galvosite jūs, sukiodami ambasados automobilio vairą, ir ačiū likimui, kad pasirinkau šią specialybę.