Neabejotinai protingas ir turbūt gerų norų vedinas profesorius nešė ir neša vėliavą to mąstymo, kuris nuodija Lietuvą iš vidaus savo atlaidumu blogiui. Kalbu apie toleranciją viskam, nes „visi mes lygūs, nors ir skirtingi“, kalbu apie nenorą smerkti, nes „neteisk, ir nebūsi teisiamas“, kalbu apie nenorą skirstyti į juodą ir baltą, nes pilna ir spalvų, ir pilkų atspalvių, ir kalbu apie vengimą žmones skirstyti į gerus ir blogus, į piktą ir gerą darančius, nes „visokių yra, visokių reikia“.
Žinote, kokie yra šito rezultatai? Rezultatas yra automobilis BMW, kuris, pilotuojamas nebaidyto idioto, įvažiuoja į troleibusų stotelę ir joje traiško žmones.
Maža to, kai vienos markės automobiliai (ne todėl, kad blogi, o todėl, kad neproporcingai traukia silpnapročius) kas savaitę susidoroja su kokiais nors atsitiktinai pasitaikiusiais eismo dalyviais, tai žymiai daugiau susirūpinimo kai kam sukelia tai, kodėl antraštėse yra minima automobilio markė. „Kuo kaltas automobilis?“ – šiaip jau, niekuo nekaltas. Tiesiog tie, kas važinėja Korėjos gamybos mašinytėmis nemadingais pavadinimais, dažniausiai žvėriukų nežadina (arba žadina ne tuos) ir prieš mergas pasirodyti tuose automobiliuose nebando. Todėl jie dažniau atvyksta iki tikslo.
Suprantate, ką sakau? Idiotas prie automobilio vairo traiško žmones, tačiau kai kam labiau rūpi, kad nenukentėtų geras automobilio vardas.
Taip pat ir BMW vairuotojai ne visi tokie, kaip vairuojantys į stoteles. Aš pats daug metų vairavau BMW ir buvau pavyzdingas vairuotojas (išskyrus tai, kad mėgdavau atsidaręs langus važinėti po Londono priemiesčius ir garsiai leisti „Dinamikos“ atliekamas dainas, kaip apie mane pasakoja žinantys). Praleisdavau sukančius iš šalutinio į pagrindinį, prie pėsčiųjų perėjos neburzgindavau variklio ir senučių nebauginau ir neraginau greičiau judėti. Bet kai man pasako, kad tarp BMW vairuotojų yra daug debilų, aš nesijausdavau įžeistas, nes nemaniau, kad čia man taikyta.
„Neskubėkime smerkti, supraskime priežastis, kaltinti lengviausia“, užgroja gerai uždrožta tolerantiškų intelektualų plokštelė, kai tik kas nors bando apie ką nors neigiamo pakalbėti. Neteiskime vagies – gal jis sunkiai gyvena ir neturi pinigų nusipirkti. Pirma pasistenkime jį suprasti. Kontrabandininkai gabenasi cigaretes, benziną ir rusiškus psichotropinius vaistus. „Ne iš gero gyvenimo“, nebauskime jo, bauskime valdžią, kuri mus nuvarė į pederastų Europos Sąjungos kalėjimą. Apskritai, niekas nekaltas. Nesmerkime žagintojo, kol nežinome, kokia buvo jo vaikystė. Gal jam stigo šilumos, atjautos, supratimo. Nekalbėkime blogai apie žudiką, nes gal jis norėjo kažką pasakyti savo desperatiškais veiksmais.
Dabar niekas nebesijuokia. Dabar, tiesą sakant, net iš acto garintojų nesijuokia. Net į berniuko Gabrieliaus vadavimo karnavalą žiūrima rimtai. Šiais laikais tai gyvenimo taisyklė: už nieką neatsakyti ir pasekmių neturėti. Kvailų ir blogai besimokančių mokinių nebebūna, yra tik neteisingi egzaminai. Girtų prie vairo nebėra, yra policijos patruliai neteisingose vietose ir ko jie čia išvis su tais matuokliais. Nebūna motinų, kurios kelia pavojų sau ir aplinkiniams – yra tik neteisinga Norvegijos vaikų teisių sistema.
Beje, dėl Norvegijos. O atsimenate, kad Lietuvos nepriklausomybę buvo pripažinusios tik Islandija ir Danija, o visos kitos šalys – ne? Bet tada mums nebuvo problemos patikėti, kad galbūt tik šios dvi šalys yra teisios. O ką, jeigu visi neteisūs, o teisi Norvegija su savo taisyklėmis? Įsivaizduokite minutei.
Labiausiai erzina posakis, paimtas iš vienos senos knygos: „Neteiskite, ir nebūsite teisiami“. O ar pagalvojote kada, kad teisimo bijo tie, kas yra kažką blogo padaręs, ir ką yra už ką teisti? Aš, pavyzdžiui, nesiruošiu liautis teisęs kitų. Jūs galite prie manęs jungtis ir teisti kartu: kol gatvėse yra automobiliai BMW, kuriuos vairuoja besmegeniai spuogai, bus ką smerkti mums visiems.
Kai namie užsiveisia tarakonai, juos reikia nuodyti, o ne suprasti. Kai drabužiai išsipurvina, reikia juos skalbti, o nesistengti pamilti jų nešvaros. Kai kaimynas šiukšlina laiptinėje, reikia išvalyti laiptinę (nes kaimynas tikrai to nepadarys), ir kaimyną apstaugti ir įbauginti taip, kad jis bijotų iš namų nosį kišti ir žinotų, kad nauji laikai atėjo. Lygiai taip pat, kai yra kažkas smerktino, reikia smerkti ir bausti. Ne vien riestainiu, bet ir bizūnu padarysime Lietuvą geresnę.