Mane jie jaučia per kilometrą ir nepriims niekada, nors dažnai aptarinėja (kiekviename forume yra nelabai patenkintų narių, kurie medžiagą kopijuoja ir siunčia man). Bet šiaip jie aršūs, kerštingi ir budrūs.
Pavyzdžiui, interneto veikėjas „Igor Shishkin“ (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai nėra žinomi) neseniai buvo išmestas iš vegetarų diskusijų grupės vien dėl to, kad pasidomėjo, kuo geriau pakeisti jautienos kepsnį: kiaulienos sprandine ar ėrienos šonkauliukais.
Mamyčių forumai ir puslapiai buvo gana gera medžiaga pasakojimui, nors ir vienpusė. Įsivaizduokite plaukimo baseiną, kurio viena pusė yra sekli, o kita gili, ir prie sekliosios pusės pastatyti tramplinai, ir lankytojai šokinėja iš dešimties metrų aukščio, galva žemyn į tą baseino galą, kur vandens iki juosmens. Manau, žiūrovų atsirastų, ir kokį pusvalandį būtų linksma visiems.
Paskui buvo „Pūko radijas“. Aš apie jį dar kada nors parašysiu, ir apie savo mėgstamą „Radijo turgelį“, kuris yra nepaaiškinama laida, kurią veda vos lietuviškai pašnekanti mergina, pagal intelektą galinti drąsiai dirbti Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinete, o jai į studiją skambina žmonės iš provincijos.
O paskui aš atradau veganų forumus. Tai buvo jausmas, kad šalia tavęs gyvena pasaulis, kurio neįtarei esant. Kelias valandas paskaičius, ką rašo veganai, jūs nebesistebėsite absoliučiai niekuo. Net rinkimų šou jums atrodys prasmingi. Net tos atvėsintų kulšelių reklamos prekybos centruose, skambančios per pastato garsiakalbius, jūsų nebeerzins.
Po velnių, jeigu šiandien Lukiškių aikštėje nusileistų skraidanti lėkštė ir iš jos pradėtų lipti marsiečiai, nenustebčiau, nes manęs nebenustebinsi. Mat jau esu skaitęs diskusijas apie tai, kad veganas augina šunį, šuo nenori ėsti veganiško maisto ir jau tuoj nustips, bet principai yra principai: jei Kristus mirė už mūsų nuodėmes, tai kodėl Reksas arba Rudis negali atiduoti Dievui dūšios už mūsų beprotybę? Kai šitai paskaitai, jau niekas nebegali priblokšti. Tiesiog žiūrite į pasaulį stiklinėmis akimis ir linkčiojate kaip daržovė.
Aš šiandien taip žiūrėjau sporto klubo drabužinėje į vyriškį, kuris plaukų džiovintuvu pūtė karštą orą į savo plastmasines šlepetes, kurios sušlapo duše. Matyt, žmona liepė šlapių šlepečių į namus nenešti. Žiūrėjau į jį ir galvojau, kad štai kiek metų gyvenu, o vis yra keistų, nepatirtų dalykų.
Esu tikras, tarp mūsų yra ir gerų veganų, kurie yra malonūs žmonės (nors ir gana pilkos veido spalvos). Net ir tarp komunistų yra gerų žmonių. Aš žinau, kad net ir savo draugų rate turiu tokių, ir nieko neturiu prieš juos, tačiau didžioji dalis veganų yra visai nei malonūs, nei geranoriški. Jie labai nekenčia visų neveganų (taip, forumuose jie rašo apie savo sapnus, kur svajoja apie kerštą mėsavalgiams, ir parduotuvėse stengiasi pakenkti kitiems pirkėjams, kuriuos pastebi vežimėlin prisikrovus mėsos), bet labai myli gyvūnus – išskyrus, žinoma, tą šunelį, kuris paliegęs vis nenori ėsti brokolių ir daigintų grūdų. Kai kurie jų valgo medų, bet labai pasimeta, kai paklausi, kodėl jie taip daro, juk bitė turi širdį ir akis.
Kai perskaičiau žinią, kad Lietuvos kariuomenėje bus vegetariški valgiaraščiai nevalgantiems mėsos, aš supratau, kad mano didžiausi nuogąstavimai dėl mano šalies virtimo į patį blogiausią Skandinavijos variantą jau pildosi ir netrukus kariuomenėje bus daliniai tų, kas yra prieš prievartą ir šaunamuosius ginklus, ir juos apginkluos pliušiniais meškučiais ir Mildos Dargužaitės portretais.
Kas čia dar apie tuos veganus? Aš nelabai suprantu, kodėl jie visą laiką bando iš daržovių padaryti mėsą, kepsnį, kotletą ir dešreles. Jie gi nemėgsta mėsos, nekenčia jos, kodėl jie visą laiką bando apsimesti, kad ją valgo? Taigi pamirškite tas dešras, net ir formą jų pamirškite, valgykite brokolius ir nesvaikite.
Jeigu kažkas aiškina, kad nekenčia moterų ir negali į jų pusę net žiūrėti, bet kas vakarą mylisi su pripučiama moteriškos lyties lėle, tai galima įtarti, kad tas žmogus nėra visiškai nuoširdus. „Čia visai kaip mėsa, neatskirsi.“ Tai tada jums reikėtų tiesiog valgyti mėsą, patikėkit manim.
Žinote, kodėl taip yra? Aš jums pasakysiu, kodėl taip yra. Mes pernelyg gerai gyvename. Angliškai tokios bėdos vadinamos „Pirmojo Pasaulio problemomis“ – tai reiškia, kad kai žmonės turi tikrų vargų ir skausmų, jie negalvoja apie tai, kaip iš sojos masės pasidarius sprandinės imitaciją, kad primintų sprandinę, kurios jie nepakenčia.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas.
Taip, čia ne aš sugalvojau: esu girdėjęs svarstymų, kokios jogos salės Vilniuje netinkamos, nes oras jose pernelyg nutolęs nuo gamtos. Į tas jogos sales – ir geras, ir blogas – renkasi išblyškę asmenys, suvažiuojantys automobiliais iš plieno ir plastmasės, varomais vidaus degimo varikliais, kuriuose deginami naftos produktai. Jie visi tuo nėra labai patenkinti, mieliau važiuotų dviračiais, bet dviračiu niekaip nespėsi į visus veganiškus turgelius ir daigintų sėklų nusipirkti.
Mes per gerai gyvename. Mes visko per daug turime. Jei prieš ketvirtį amžiaus žmonės, kurie stovėjo Baltijos kelyje, būtų žinoję, kad savo naująją laisvę mes panaudosime kankindami šunelius, kuriems šeriamas veganų ėdalas, jie būtų apsiverkę ir kūkčiodami išsiskirstytų.