Ne aš pirmas sugalvojau, kad viskas Lietuvoje – pernelyg sostinėje koncentruota. Visi tai priima kaip savaime suprantamą duotybę, kad visos ministerijos, valdžios įstaigos, Seimas, Vyriausybė, visokios inspekcijos ir direkcijos – viskas turi būti sostinėje, su visais klerkais, vairuotojais, aptarnaujančiu personalu, kompiuteriais, kopijavimo aparatais ir viskuo, ko reikia valdžiai funkcionuoti.
Andrius Užkalnis
© DELFI / Domantas Pipas

Kitaip niekas nė neįsivaizduoja. Tiesa, buvo nedrąsių šnekų, girdi, Žemės ūkio ministeriją galima iškelti kur nors į Dotnuvą, ten jie bus arčiau prie žemės, bet viskas tomis šnekomis ir baigėsi.

Ir viskas liko kaip buvę: tūkstančiai valstybės tarnautojų gyvena Vilniuje, dejuodami dėl per didelių būsto kainų, dėl mokyklų ir vaikų darželių stygiaus ir užkimšinėdami Geležinio Vilko gatvę automobiliais. Ir niekas nesikeičia, nes juk kas tau norės šituos dalykus daryti savanoriškai.

Tuo tarpu privatus verslas seniai suprato, kad taip nereikia, taip per brangu ir taip yra beprasmiška. Skambučių centrus stato kur nors provincijoje – Jolantų ir Lukų, kurie atsiliepinės telefonais, gali ir Ukmergėje, ir Pakruojyje rasti. Internetas ir elektra visur yra, ačiū Dievui, ne balanos gadynė.

Logistikos centrų irgi niekas miestuose nestato: žemę perki už savus pinigus, ne už valdiškus, todėl pasižiūri, kur labiau apsimoka, ir įsikuri tenai. Kiek reikės į Vilnių nuvažiuoti, tiek privažinėsim. Mažai kas žino, kad net viena pagrindinių studijų, kur filmuojamos tos visos jūsų pokalbių laidos apie nelaimingas meiles, iširusias santuokas ir kur studijoje sėdintys ir penkiais eurais apmokėti pensininkai ploja, kai jiems būna pasakyta, net ir ji yra už Vilniaus ribos, Tarandėje, tarp kažkokių laukų ir šabakštynų.

Ne koncentruoti viską reikia, o kiek galint labiau išskirstyti valdžią po Lietuvą. Niekas iš darbuotojų savanoriškai už tai nebalsuos, kaip kalakutai ir žąsys niekada nebalsuoja už tai, kad greičiau ateitų Kalėdos ir juos paruoštų šventiniam stalui, bet valdininkams galima pateikti pasiūlymą, kurį jie galės apgalvoti.
Andrius Užkalnis

Tuo tarpu ministerijos ir kitokios valdžios įstaigos įsikūrusios geriausiose sostinės vietose, su fantastiškais vaizdais pro langus, kas yra smagu, bet visiškai nebūtina. Maža to, ten dirbantys žmonės dažniausiai nė automobilio neturi kur pasistatyti.

Aš turiu pasiūlymą, ir jis toks radikalus, kad jums gali patikti. Ne koncentruoti viską reikia, o kiek galint labiau išskirstyti valdžią po Lietuvą. Niekas iš darbuotojų savanoriškai už tai nebalsuos, kaip kalakutai ir žąsys niekada nebalsuoja už tai, kad greičiau ateitų Kalėdos ir juos paruoštų šventiniam stalui, bet valdininkams galima pateikti pasiūlymą, kurį jie galės apgalvoti. Tavo darbo vieta išsikelia. Tu gali keliauti į Uteną, Kelmę ar Ariogalą ir dirbti ten, ir gauti tokį patį atlyginimą, butą Vilniuje parduosi ir ten nusipirksi provincijoje dvarą už tuos pinigus (kainos ten kitos, tikrai kitos, patikėkite manimi), arba, jeigu tau tai nepatinka, tai tikrai rasim kažką į tavo vietą. Nepakeičiamų nėra, net jei ir pereinamasis laikotarpis nebus lengvas, ir kažkokių problemų bus.

Neaiškinkit niekam, kad sunku bus važinėti – vis tiek visas Vilnius yra buvusių kaimiečių miestas, ir visi savaitgaliais varo pas tėvukus į Vilkaviškį ir Babtus. Neapsimesk, kad kelis šimtus kilometrų nuvažiuoti per savaitę tau baisi bėda, tu ir taip tatai darai.

Automobilių kelių direkcijai ne vieta Vilniuje, ant J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvės kampo. Juos apgyvendinus Rusnėje, kaip mat to tilto ir kelio klausimas išsispręstų, nebereikėtų žmones plukdyti valtimis.
Andrius Užkalnis

Sakai, reikia rengti daug tarpžinybinių pasitarimų, ir reikės labai daug lakstyti po Lietuvą? Pirmiausia, tam tau ir duotas tarnybinis automobilis, o antra, kaip tik bus gera proga permąstyti, kiek tų tarpžinybinių pasitarimų yra tikrai reikalingi. Turi elektroninį paštą ir internetą, pats laikas išmokti juo naudotis: greičiau reikalus spręsti, o ne pasitarimuose kėdes trinti.

Didžiulis privalumas valdžios darbui bus tai, kad visi ne žodžiais, o darbais atsiras arčiau paprasto žmogaus. Šiuo metu valdžios žmonės važinėja pas žmones kartą per ketverius metus, kai artėja rinkimai, o paskui vėl viską užmiršta, ir mirksta Vilniaus gyvenime, su brangiais restoranais ir dideliais prekybos centrais ir transporto kamščiais, o kaip ten jūs tame savo Kalabybiškyje, tai žinote, laikykitės, kaip išmanote. Mes vėl pas jus atvyksim, kai jūsų balsų reikės. Tie patys Seimo nariai turės progą dažniau į provinciją nuvažiuoti ir viską savo akimis pamatyti nebūtinai savo rinkimų apygardoje, pas savo rinkėjus.

Nėra jokios priežasties, kodėl, tarkim, Valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų būti įsikūrus Marijampolėje. Jie ten, Suvalkijoje, dar ir kietesni iš savęs yra, daugiau į biudžetą surinktų. Kultūros ministerija galėtų būti Varėnoje (vien atėmus iš jų pastatą Vilniaus J. Basanavičiaus gatvėje ir pardavus arba išnuomojus, galima būtų valstybei gražaus pinigo surinkti). Be to, dzūkeliai dvasingi ir gal primintų kultūros valdininkams, kad ir už Vilniaus ribų žmonėms reikia kultūros, renginių ir dvasios peno.

Automobilių kelių direkcijai ne vieta Vilniuje, ant J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvės kampo. Juos apgyvendinus Rusnėje, kaip mat to tilto ir kelio klausimas išsispręstų, nebereikėtų žmones plukdyti valtimis. Daugiau žmonių pamatytų Pamario kraštą. Aš jums garantuoju, kad tas kelias būtų sutvarkytas anksčiau, nei klerkai persikeltų ten su savo šeimomis.

Švietimo ir mokslo ministeriją, žinoma, apgyvendinčiau Pagėgiuose, Mažojoje Lietuvoje, istoriniame knygnešių krašte. Jausdami iš už Nemuno Rusijos kvėpavimą, gal geresnius vadovėlius mokykloms parūpintų. Labiau patriotiškus.
Andrius Užkalnis

Švietimo ir mokslo ministeriją, žinoma, apgyvendinčiau Pagėgiuose, Mažojoje Lietuvoje, istoriniame knygnešių krašte. Jausdami iš už Nemuno Rusijos kvėpavimą, gal geresnius vadovėlius mokykloms parūpintų. Labiau patriotiškus. Sveikatos ministeriją, naudodamasis proga, norėčiau įkelti į gimtąjį Žaliakalnį Kaune, prie Klinikų. Ten ir daktarų aplinkui daug, ir šiaip maloni Kauno dalis.

Užsienio reikalų ministerija, tiek jau to, galėtų likti kur buvusi: pirmiausia, jos pastatas prie Lukiškių aikštės, buvusi LSRS Ministrų taryba, yra tokio baisumo, kad kam tu ją parduosi, antra, visos ambasados vis tiek turės likti sostinėje, kaip ir Seimas – čia jau tokia tradicija.

Aš jau įsivaizduoju Teisingumo ministeriją kur nors Žemaitijoje, pavyzdžiui, Telšiuose. Žmonės ten kalba nedaug, yra kieti, daugiau veikia, ir kaip mat baigtųsi visokie ten dalykai su mobiliųjų telefonų mėtymu per kaliūzių tvoras ir su kalinių skambučiais pensininkams „jūsų sūnus į avariją papuolė“. Žemaičiai reformą padarytų kai mat.

Tas pats galiotų ir visokioms maisto ir veterinarijos priežiūros institucijoms (aš siūlau juos į Kelmę, malonus miestelis, žmonės geri), ir visiems begaliniams valstybės finansuojamiems kromeliams. Tuo pačiu pasitikrintume: jei lygių teisių kontrolieriaus neapsimoka iškelti į Skuodą, gal mums apskritai nereikia tos pareigybės?

Jei jau rimtai šnekant, taip lygiau po šalį pasiskirstytų valstybės pinigai, atgytų provincijos miesteliai, kur dabar dažnai tėra vienas bankas, vienas prekybcentris, penki skudurynai ir darbo birža. Tai gal net tos darbo biržos nebereikėtų. Mokyklos irgi atgytų, nes atsirastų naujų mokinių. Aš nematau, kaip čia galima pralaimėti.

Ir paskutinis pageidavimas: visos komisijos ir institucijos, kurios svarsto skundus prieš žurnalistus, ir kur mums tenka kartais būti, gal galėtų būti iškeltos į Nidą? Aš būčiau nieko prieš. Tikrai žurnalistai noriai susirinktų į svarstymus, kartu ir trumpas atostogas pasidarytume.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (31)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (790)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (23)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (72)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (1)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (31)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (25)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (623)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Nevaldoma kinų kosminė stotis netrukus kris į Žemę (21)

Nevaldoma Kinijos kosminė stotis, kaip teigiama, po mažiau nei vienerių metų sugrįš į Žemės...

Neatsakingas antibiotikų vartojimas sukelia pavojingas infekcijas pražūtingiausia senyvo amžiaus pacientams (2)

Anot medikų, neatsakingas antibiotik ų vartojimas didina pavojingų infekcijų riziką. Jų...