Mane mokė močiutė Kaune, ir aš jau tada supratau, kad šituos dalykus žinoti apsimoka, net ir todėl, kad paskui turėsiu pakankamai žinių, kad galėčiau aplinkinius žmones aprašinėti, klijuoti jiems etiketes, skirstyti į lentynėles ir kitaip naudoti juos meninės kūrybos procese.
Lietuviai yra Dievo išrinktoji tauta (mes paskutiniai tapome krikščionimis, ir taip ilgai spardėmės ir atsikalbinėjome, kad Dievas mus gerai įsiminė, kaip rūpesčio ir dėmesio reikalaujančius), ir todėl mes turime tik vieną mirtinąją nuodėmę, mirtiną tiesiogine ir perkeltine prasme, ir ta nuodėmė yra vairavimas.
Į vairavimą mes sutalpiname viską, kas mumyse yra blogo ir negražaus, ir automobilis yra kiekvieno asmeninė bažnytėlė, kur mes nesimeldžiame Viešpačiui, bet garbiname save pačius. Būtent todėl moterys sankryžose prie šviesoforų taip įdėmiai žiūri į save pagalbiniame kosmetiniame veidrodėlyje: jos meldžiasi sau ir atlieka savęs garbinimo ritualą. Į galinio vaizdo veidrodėlį, o juo labiau į šoninius, vairuotojos nesidairo, nes ten jų nerodo: tie nusukti į šoną, rodo kelią ir kažkokius kitus automobilius, ką ten spoksosi.
Kai nežiūrime į savo atvaizdą kosmetiniame veidrodėlyje (vyrai irgi žiūri: ar nekyšo iš nosies nenormaliai ilgas plaukas, ar nėra tarp dantų špinatų liekanų), tada vairuodami garbiname save išmaniajame telefone: vienas procentas laiko ten praleidžiamas įkeliant savo atvaizdus, katukus ir kitas nesąmones, o likę 99 procentai – tikrinant, kas ką apie mus ten pasakė, pakomentavo ir paspaudė „patinka“ prie mūsų nuotraukos.
Ten mes sužinome, ar mus pakankamai garbina, ir to dalyko negalima atidėlioti nė valandai: turime žinoti apie savo puikumą viską čia ir dabar, ir čia pat bausti tuos, kurie prieš mus nusideda (blokuoti) ir skatinti tuos, kas mus šlovina („vau kas čia ta gražuolė?“ – „ačiū, ačiū, iš tokios girdžiu“). Jei iki šiol galvojote, kad Dievas turbūt yra abejingas mūsų maldoms ir geriems žodžiams, tai jūs klydote: kiekviena mūsų malda yra jam kaip paspaudimas „patinka“. Jis tikrina ir savo sekėjų skaičių.
Septynios mirtinosios nuodėmės telpa į vairavimą, ir visi mūsų nusidėjėliai grupės telpa į septynias atitinkamas grupes.
GODUMAS. Goduliai prie vairo yra tie, ką jūs kasdien matote aikštelėse. Nubrėžtos linijos ant žemės yra skirtos ne jiems, jie pasistatys per dvi vietas arba taip, kad jūs turėsite į savo automobilį lipti per bagažinę. Manote, jie taip pasistatė automobilį, nes nepastebėjo, kad jūs negalėsite atidaryti durelių? Ne, jis pastebėjo, bet visa aikštelė yra jo.
Tie patys žmonės užstato jums išvažiavimą ir numeta automobilį požeminio parkingo viduryje, kol eina susimokėti už bilietuką, o už bilietuką jie mokės ilgai, nes smulkių neturi (nepagalvojo), banknotai per stambūs, o kortelės neaptarnauja. Blogiausios, žinoma, yra savo snargliuotas vadas transportuojančios į mokslo ir ikimokyklinio lavinimo įstaigas mamytės, kurios visada ir visur vėluoja, nes bandė, kaip visad, penkių valandų darbus sukišti į trisdešimt minučių. Ir todėl dabar pasaulis turi sustoti.
APSIRIJIMAS. Beveik visas nesveikas maistas Lietuvoje yra suvartojamas dėl automobilių kaltės ir automobiliuose. Ne tik nesveikiausi produktai degalinių lentynose: kur dar maistas, čiaumojamas net neišlipus ir nusipirktas pro langelį, taip pat valgymas tiesiai iš parduotuvių krepšių, vairuojant į namus. Tu turėjai galimybę išlipti, įeiti pro duris, paskui grįžti, ir tokiu būdu sudeginti penkias kalorijas. Bet ne. Tu turėjai greitmaistį sukrauti į saloną ir prišiukšlinti viduje, ir tos šiukšlės ir praėjusio mėnesio bulvyčių liekanos prie stabdžio pedalo galėjo būti priminimas tau apie tavo blogą mitybą; tačiau jos tik paskatino važiuoti ir nusipirkti dar daugiau šiukšlių, paskui užsigerti viską saldžia atvėsusia kava ir stiklinėmis akimis šlamšti saldainius ir traškučius iš dviejų maišelių tuo pačiu metu.
PAVYDAS. Matote automobilius, kurie savininkams visiškai nereikalingi, nes per brangūs? Automobilius, kurių dėka jų savininkų šeimos nebegali sau leisti atostogų? Tuos automobilius savininkai nusipirko, nes pavydėjo kitiems automobilių savininkams. Dar prisidėjo ir žmonos, kurios negalėjo užsičiaupti apie kitų šeimų automobilius, kuriuos jos matė giminių susirinkime, ir tas zyzimas padėjo pardavimui žymiai geriau, nei apsnūdusio pardavėjo salone vangūs įgūdžiai. Daug dalykų perkama iš pavydo, dar daugiau dalykų perkama tam, kad žmonos užsičiauptų, ir automobiliai yra tų dalykų piramidės viršuje.
GEISMAS. Kai nėra kito budo padaryti įspūdžio jaunoms patelėms (per užimamą vietą visuomenėje, darbo rinkoje, autoritetą ar kaip nors dar), patinas įgyja automobilį, kuris tikrai padaro įspūdį pačioms kvailiausioms patelėms, gyvenime daugiausia reaguojančioms į šampano kamščio pokštelėjimus. Ne šampano, žinoma, pigaus putojančio vyno. Tada kvaila patelė ir kvailas patinas, to automobilio dėka, susiporuoja ir atsiveda kvailų vaikų, kurie gali po penkiolikos metų pradėti daužyti tėvo automobilį.
TINGUMAS. Taip, automobilis yra įrenginys, kuris kiekviename mūsų padeda rasti vidinį tinginį. Visi tie žmonės, kurie gali sukti penkis ratus aplink stovėjimo aikštelę ir nuvažiuoti du kilometrus vienpusio eismo gatvėmis, kad nereikėtų eiti pėsčiomis trisdešimties metrų – jie turėjo širdyje blogio sėklą, o automobilis ją išaugino. Jie sugalvoja milijoną priežasčių, kodėl jie negali pasijudinti ir turi būtinai vairuoti, kad apsunkintų visus, degintų kurą, kad gautų įsivaizduojamą palengvinimą savo gyvenime, kuris net nėra palengvinimas, o tik taip atrodo. Net atvažiavę į sporto klubą, žmonės ieško vietos kuo arčiau prie durų, nes negalima pervargti paėjus šimtą žingsnių.
Dabar bent jau žinote, kad ne jūs patys kalti dėl savo silpnybių: kaltas yra tik automobilis. Galite pasidaryti geresni žmonės, jei tiesiog šiandien pasirinksite nevairuoti.