Šitą straipsnį man sunku rašyti, ir ne tik todėl, kad sumušta ranka (buvau avarijoje), bet ir todėl, kad, jausdamasis antrą kartą gimęs, noriu nors trumpam išmesti viešąjį pokalbį iš tos nevasariškos nuotaikos, kuri visur, kur tik pasisuksi.
Andrius Užkalnis
© DELFI / Domantas Pipas

Net tie dalykai, kurie turėtų džiuginti, rodos, liūdina. Šilta, galima leisti laiką lauke, bet visi kalba apie tai, kaip galima bus sėdėti ir kokiu atstumu nuo kavinės durų ir ką galima bus laikyti rankoje (turiu omenyje taurę, bet visi bijome, kad teks sugriebti ką nors kito). Visi galvoja apie tai, kaip vasaros šventės bus suskirstytos į aptvarus, arba gardus, ir vis daugiau mūsų gyvenime bus saugumo ir dokumentų patikros. Gal metalo ir melo detektorius pastatys ir Seimo salėje, ir po tris apsauginius prie kiekvieno parlamentaro, kad prižiūrėtų, kas kieno kortelėmis balsuoja. Arba gal tiesiog ištatuiruos brūkšninį kodą kiekvienam ant riešo, ir tą kodą skenuos kaip parduotuvėje prie kasos. Keista, muziejuose ir renginiuose sugeba susitvarkyti taip, kad su tuo pačiu bilietu antrą kartą nepraeitum, bet Seime tai nesigauna. Gal reikia Seimo balsavimo sistemą laikinai išnuomoti kokiai „Tiketos“ ar „Bilietų pasaulio“ bendrovei (kas be ko, gal jie tuo pačiu ir įdomesnių atlikėjų atveš į Seimo rūmus). Visa tai labai liūdni juokai, jaučiate?

Ne dėl žmonių kaltės, arba tik iš dalies dėl jų kaltės (juk čia jie naiviai elgėsi per rinkimus, tačiau ar pirmą kartą?) valdžioje yra žmonės, kurie neša supriešinimą, agresiją ir depresiją – tokią, kokios nematėme nuo Rolando Pakso apkaltos laikų. Išsisukinėjantys, nemokantys komunikuoti (geriau kalbantys su kanopiniais, negu su savo rinkėjais), meluojantys, apsimetinėjantys ir erzinantys. Vienintelis sumanymas, kuris galėjo būti gražus (nors ir ne visiems patiko), tautinių drabužėlių dovana vaikams, ir tas nugaišo kaip arkliukas, kurį pamiršo arklidėse, nedavė nei vandens, nei avižų, ir po kelių savaičių rado negyvą ir nutūptą zvimbiančių musių. Senovės karalius Midas viską, ką paliesdavo, paversdavo auksu; šitie žmonės viską, prie ko prisiliečia, paverčia suplėkusio šieno smarve.

Ne dėl žmonių kaltės, arba tik dalinai dėl jų kaltės (juk čia jie naiviai elgėsi per rinkimus, tačiau ar pirmą kartą?) valdžioje yra žmonės, kurie neša supriešinimą, agresiją ir depresiją – tokią, kokios nematėme nuo Rolando Pakso apkaltos laikų.
Andrius Užkalnis

O, atrodytų, atėjo vasara. Žydi medžiai, bet žiedadulkės daugeliui kelia alergiją ir, susimaišiusios su šiltu vasaros lietumi, paverčia asfaltą muilinu paviršiumi, kaip man papasakojo atvykęs į mano eismo įvykio vietą policininkas iš Prienų. Pabraukė uniforminiu batu per kelią, sako, žiūrėkit, kaip slysta. Įsivaizduokit, sako, kas būna su padangomis. Nežinojau ir neįtariau, su visa vairavimo patirtimi (daugiau nei dvidešimt metų), o galėjau žinoti. Gyveni ir mokaisi. Džiaugiuosi, kad skaudi avarija nesibaigė nepalyginamai skaudžiau. Čia ne atgailos straipsnis, nors, jei norite, galite jį laikyti ir tokiu. Nukentėjo kažkas, kas buvo niekuo dėtas, tik atsidūrė tame pačiame kelyje ir važiavo priešais mane savo eismo juosta, į kurią nuslydo mano automobilis, ir aš jo atsiprašau ir dar atsiprašysiu, kiek reikės. Tik viešo mušimosi į krūtinę ar barstymosi pelenais nebus: nei jo kam reikia, nei jis ką palengvintų. Padarysiu, ką galėsiu ir kas man priklausys pagal įstatymą ir pagal padorumą.

Visus dalykus, kuriuos norės ir galės žinoti visuomenė, ji sužinos, kaip sužinojo ir apie patį eismo įvykį. Nė nuo vieno žurnalisto nesislėpiau ir į visus skambučius atsiliepiau. Manęs niekas neužtarinėjo ir komisarams, prokurorams ar ministrams dėl manęs niekas neskambino ir neprašė ką nors padaryti. Prienų ligoninėje man niekas specialaus švirkšto ar mėgintuvėlio nenešė, ir apžiūrėjo bei kraują paėmė tos medikės, kurios ten buvo tą valandą, kai mane atvežė policijos ekipažas. Tos, kurioms tada pagal grafiką priklausė būti Prienų ligoninėje (ar kada žinojote, kad ji yra nuostabaus grožio pušyne, ir atrodo kaip sanatorija arba Spa?).

Kaip man baigsis? Kaip priklausys pagal įstatymą, nes Lietuva vis dar tokia valstybė, kurioje žmonės gyvena pagal įstatymus, ir pažeidimų pasekmes nusprendžia įstatymai ir pareigūnai, kurie veikia pagal juos.

Tikroji Lietuva yra tie pakelės sodybos gyventojai, kurie nusivedė veidą susitrenkusį vairuotoją pas save, pasodino ant suoliuko ir davė vandens ir rankšluostį apsiplauti. Ir leido sudaužytą savo automobilį įvilkti į savo kiemą, kad ant kelio grėsmės nekeltų.
Andrius Užkalnis

Tačiau niūrus juodas debesis, po kuriuo gyvenau praėjusią savaitę, jis turi ir kitą, šviesiąją pusę. Pamačiau, kad mūsų visų barama, niekinama, bauginama emigracija ir apsipirkimais Lenkijoje, koneveikiama, pašiepiama Lietuva veikia, gyvena, kvėpuoja geriau ir sąžiningiau, nei mes drįstame pagalvoti.

Mes, žodžių ir vaizdų manipuliatoriai, viešieji kalbėtojai, nuomonių lyderiai ir formuotojai, pasinėrę visa galva į drumzlinus, bjaurius, juodus purslus sostinės Gedimino prospekte, tarp Seimo, Vyriausybės, nevykėlio mero netikusiai valdomo, apleisto, apteplioto, išdaužytais šaligatviais ir duobėtomis gatvėmis miesto su griūvančiomis statybinėmis tvoromis ir kaproniniais skudurais ant balkonų vietoje remonto, pamirštame, kad tai dar ne visa Lietuva. Tai net ne Lietuva: tai jos pūliuojanti, ligota, išopėjusi, labai negraži storoji žarna.

Tikroji Lietuva yra kita. Tikroji Lietuva yra tie pakelės sodybos gyventojai, kurie nusivedė veidą susitrenkusį vairuotoją pas save, pasodino ant suoliuko ir davė vandens ir rankšluostį apsiplauti. Ir leido sudaužytą savo automobilį įvilkti į savo kiemą, kad ant kelio grėsmės nekeltų.

Tikroji Lietuva yra tas pro šalį važiavęs savo automobiliu neuniformuotas kariškis, kurio nei vardo nežinau, sustojęs, išlipęs ir paklausęs, ar nereikia pirmosios pagalbos ar dar ko nors nukentėjusiems.

Tikroji Lietuva yra tas pakelės sodybos gyventojas, kuris pagal išgales stengėsi visiems padėti ir pažiūrėti, kad bent jau įspėjamieji trikampiai stovėtų ant kelio, kaip pridera. Tai buvo ne jo darbas, tiesiog žmogus elgėsi, kaip turėjo elgtis.

Tikroji Lietuva buvo tie pareigūnai, kurie ramiai dirbo savo darbą, kantriai fotografavo, braižė schemas, ir ugniagesiai, lupę suniokotų automobilių dalis, kad įsitikintų, jog nėra užsiliepsnojimo pavojaus, paskui valė nuolaužas nuo kelio ir rūpestingai jį plovė, lyg ten būtų ne vieškelis tarp Prienų ir Rokų, o jų asmeninių namų kiemas.

Ir čia kalba ne tik ir ne tiek apie tai, kas atsitiko man.

Nepaisant tų juodų debesų, piktų kalbų ir valdžios niekšelių keliamo pykčio ir pagiežos, už kurį bausmes skirsime ne mes (ir ne mes juos nubausime už tą šunybę, kad saujelė fanatikų sugebėjo sugadinti ir sudirbti visiems laikams dorą žodį „valstietis“, jau nekalbant apie „žaliasis“ – šiandien daugelis mieliau prisipažins esąs veganas, nei ištars apie save tą žodį iš „ž“ raidės), Lietuva gyvena sąžiningai ir darbščiai, ir dorai, ir žmonės dirba savo darbus, kaip sugebėdami, ir stengiasi kuo geriau. Ir nesijaučia savo valstybės priešais, nors kartais pabamba (na, gerai, dažnokai pabamba), kad pinigų mažai ir kainos didelės, bet jie neša savo naštą, kad galėtų vakare atsikvėpę pagalvoti, kad dar vieną dieną nugyvenau ir nuveikiau taip, kad ne gėda prisiminti. Ir jie net patys nežino, kokie jie geri yra.

Dievas mato, aš turiu iš ko mokytis ir ką sau laikyti pavyzdžiu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (103)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (186)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (278)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (559)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (54)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (193)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...