Praėjo metai po rinkimų į Europarlamentą. Ir žvelgdamas į tai, ką nuveikė mūsų šalies atstovai, suprantu, jog šiame glaustame manifeste sudėta visa sermėginė tiesa.

Galvojimas apie Lietuvą. Auksiniai žmonės. Poreikis poilsiui. 

Būtent taip ir galima pamėginti įvertinti mūsų europarlamentarų indėlį. Juk prieš rinkimus visi mušėsi į krūtinę, perplėšę marškinius rodė trispalvę širdį ir tvirtino „Tik dėl Jos ir Jai. Važiuojam dirbti tik dėl Lietuvos“, „paaukosim Lietuvai viską“, „būsim aktyviausi nariai Europarlamente“.
Žodžiu, varysim už Lietuvą, kaip dar niekas nevarė. 

Ir štai baigėsi pirmieji metai. Įvertinkime, kaip atrodo mūsų vienuoliktukas Europos kontekste ir „varymas už Lietuvą“.

1. Gabrielius Landsbergis

Laimingosios L raidės savininkas, kuri suteikė aukštą numerį rinkimų sąraše, žinojo, jog meteorinį skrydį į politikos aukštumas reikia grįsti darbais ir grįsti skubiai, nes būna, kad meteorai krinta, o atsidūrę atmosferoje dargi ir sudega. Juolab, kad konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė euforijos pagauta viešai „juokavo“, kad tikrų politikų pavardės prasideda tik L raide (nota bene – kai reikia geros citatos, konservatoriai niekada nenuvilia). Nieko naujo, juk dar „The Beatles“ dainavo – „all you is need is L, L is all you need“.

L raidė gali sverti nemažai, bet drįstu teigti, kad užsiėmęs labai aiškią ir tvirtą poziciją G. Landsbergis Europarlamente pasirodė kol kas ryškiausiai iš mūsų šalies atstovų ir nuveikė daugiausiai X šalies labui. Gaila, kad X šalis ne Lietuva, o Ukraina, tačiau galbūt jai pagalbos Europarlamente reikia labiau. Nuo ES-Rusijos santykių ataskaitos iki paramos Ukrainos ar palengvintų prekybos santykių Ukrainos produkcijai – dėliojama tiksliai, komunikuojama aiškiai. Reikia pripažinti, kad ir rinkimų kampanijos metu jis turbūt labiausiai kalbėjo apie užsienio politiką ir mažiau apie varymą už Lietuvą. 

Iki kovo 16 dienos būčiau sakęs, kad jis turi visas galimybes tapti geriausiu Lietuvos europarlamentaru, per kadenciją nuveikusiu kažką konkretaus ir apčiuopiamo. Sprendimas imti vadovauti partijai, pergalė pirmininko rinkimuose ir gyvybiškai svarbus poreikis laimėti 2016 metų Seimo rinkimuose darbą Europarlamente ir galvojimą apie Lietuvą iš europarlamentaro pozicijų apgaubia nežinios ūkais, nes tikrai ne tas bus galvoje per artimiausius pusantrų metų. 

Galvoja apie Lietuvą: 6/10
Galvoja apie Ukrainą: 10/10

2 – 3. Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmas Balčytis

Gal kažką nustebins, tačiau abu socialdemokratai yra aktyviausi lietuviai Europarlamente. Pagal bendrą aktyvumo reitingą jie tvirtai pirmauja tarp Lietuvoje, o ir visame Europarlamente patenka į trisdešimtuką. Nuo Lietuvos vežėjų problemų iki Norvegijos veiksmų Lietuvos vaikų atžvilgiu – jiedu aktyviai dalyvauja ir skatina diskusijas. 

Jie irgi tiksliai išsidėlioję darbo prioritetus – Vilija Blinkevičiūtė akcentuoja nedarbą, skurdo mažinimą ir smurtą prieš moteris. 

Europarlamentarui Zigmui Balčyčiui koją kiša bendra visų Lietuvos socdemų bėda – „senoji komunikacijos mokykla“ ir nesugebėjimas pasiekti auditorijos. Vilija Blinkevičiūtė dirba profesionaliau, nors irgi neišvengia save giriančių straipsnių pleškinimo nuosavoje svetainėje, kurios niekas neskaito. Dirbtiniai interviu su sacharininiais klausimais „Kaip Jums taip pavyksta? Kokia sėkmės paslaptis?” irgi nėra gera komunikacija. 

Abu socialdemokratai iš dalies sugeba transformuoti Briuselyje svarstomus klausimus į Lietuvos plotmę, bet vis dėlto jiems iki galo nepavyksta išaiškinti to Lietuvos žmonėms. 

Galvoja apie Lietuvą: 7/10
Tyliai galvoja apie Lietuvą: 8/10

4. Antanas Guoga

Į Lietuvos politiką viesulu įsiveržęs verslininkas ir filantropas ir toliau veikia it vidutinio dydžio taifūnas. Prisišlieja tai prie Sabonio ir Lietuvos krepšinio, tai prie Lietuvos kariuomenės, tai prie Lietuvos biochemikų, duodamas suprasti, kad galbūt faktiškai realiai be jo viso šito nebūtų. Vakar jis pradeda vesti „Google“ į Lietuvą, šiandien galbūt faktiškai realiai „Google“ jau Lietuvoje.
Dvidešimt septyni padėjėjai padeda išlaikyti ryšį su Lietuva (viešai buvo pažadėta gegužę pateikti jų profesinę patirtį ir atlyginimus, bet gal nusimetė kažkur tas pažadas). Nors ir pats europarlamentaras siaučia po Lietuvą, keisdamas apdarus kaip steroidus vartojanti manekenė – nuo tautinių drabužių Lietuvos televizijoje iki kimono liberalų pergalės naktį ar šansoniško skrybėliuko apsikabinus vienvaldį Druskininkų merą. 
Vienas pusdienį badavo ir važinėjo po parlamentą vežimėlyje, o po to Rusijos žiniasklaidai stūgavo, kokia baisi institucija tas Europarlamentas, kitas kasdien pasiima po pamazgų kibirėlį, kurias šliūkštelėja ant Lietuvos ir viešai Europai paisto nesąmones apie persekiojamas ir represuojamas tautines frakcijas Lietuvoje, trečio frakcijos bičiuliai, kaip rodė vaizdo įrašai, dėliojo europarlamentarams į dėžutes Lietuvos vadovę niekinančios knygos kopijas, o jis pats drąsiai teigia stovintis šalia ksenofobo ir politikos paraštininko Farage‘o ir į Kremliaus lovą sušokusių Marie le Pen ir Viktoro Orbano.
Andrius Tapinas

Taip, kartais tas srautingas energijos domkratas atsisuka ir kita puse. Antano Guogos visur pilna, tik realiai nuveiktų darbų kol kas nelabai matosi. Kita vertus, jis tikslingai veikia dvejomis kryptimis – kalbėdamas ir dirbdamas IT srityje, kurią gerai išmano, bei kariaudamas su dviem savo generaliniais priešais – Viktoru ir Rolandu. Tokį galvojimą apie Lietuvą galima užskaityti. Dar – įgyvendino pažadą europarlamentaro algą skirti labdarai.

Galvoja apie Lietuvą: 6/10
Galvoja apie Antaną Guogą: 12/10 

5-7 Bronis Ropė, Petras Auštrevičius, Valentinas Mazuronis

Europarlamentarų peletonas. Gražiai komunikuoja (atsiverskite Lietuvos europarlamentaro puikia tarptautine pavarde interneto puslapį www.rope.lt ir liksite nustebę), kažką veikia, organizuoja labdaros aukcionus, rūpinasi gyvūnų gerove, mezga ryšius su Afganistanu, kovoja dėl žmogaus teisių Alžyre, kalba apie tai, ką supranta. Nepersistengia, nes veržtis iš peletono yra sudėtinga, reikalauja daug energijos ir neaišku, ar po to dar nepargriūsi kur. 

8-10 Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskich ir Valdemar Tomaševski

Ši trijulė, suformavusi sėkmingai veikiantį gastroliuojantį kabaretą „Padaryk gėdą Lietuvai prieš Europą“, atlieka labai prasmingą funkciją. Jie aiškiai parodo, kaip svarbu yra atsakingai balsuoti ir suprasti, kokią įtaką tavo balsas turės tavo valstybei. Tikrai vertinga šviečiamoji funkcija. Daugiau kaip ir nieko... 

Pagal aktyvumą jie priešpaskutinėje eilėje (gal ir gerai, antra vertus). Vienas pusdienį badavo ir važinėjo po parlamentą vežimėlyje, o po to Rusijos žiniasklaidai stūgavo, kokia baisi institucija tas Europarlamentas, kitas kasdien pasiima po pamazgų kibirėlį, kurias šliūkštelėja ant Lietuvos ir viešai Europai paisto nesąmones apie persekiojamas ir represuojamas tautines frakcijas Lietuvoje, trečio frakcijos bičiuliai, kaip rodė vaizdo įrašai, dėliojo europarlamentarams į dėžutes Lietuvos vadovę niekinančios knygos kopijas, o jis pats drąsiai teigia stovintis šalia ksenofobo ir politikos paraštininko Farage‘o ir į Kremliaus lovą sušokusių Marie le Pen ir Viktoro Orbano.
Bet vėlgi reikia pabrėžti jų indėlį ir pasiryžimą asmeniniais pavyzdžiais šviesti Lietuvos rinkėjus. Auksiniai žmonės.

Galvojimas apie Lietuvą: -14/10
Gėdos faktorius: išmušinėja kamščius. 

11. Algirdas Saudargas

Pradėjus nuo konservatorių europarlamentaro, tos pačios partijos atstovu ir baigsime. Ausyse skamba Freddie Mercury „I am the invisible man. Incredible how you can“. Iš tiesų neįtikėtina, kaip Algirdas Saudargas per šiuos metus sugebėjo atlikti... nieko. Absoliučiai nieko. Pagal pateiktus klausimus – 757 vieta (paskutinė, nes nė vieno klausimo nepateikta per metus), pasiūlymai - 714 vieta (nė vieno), kalbos – 752 vieta (viena kalba), nuomonės nepateikta nė vienos.
Interneto puslapis miręs, paskutinis europarlamentaro straipsnis ar interviu su juo – metų senumo, darbotvarkė tuščia. Įrašai socialiniuose tinkluose – mėnesio senumo ir matosi, kad padėjėjų komandos išvargti. „Twitteris“ nudžiugina įrašu apie susitikimą Gargžduose, tiesa, jis šešerių metų senumo. Neformaliai kalbinti partijos nariai, tik išgirdę klausimą, iš karto suko pokalbį į šoną – „nelieskime šitos temos“. Amžius, sveikata, nuovargis? Bet didžiojoje politikoje tokios priežastys negroja. Jei nebegali ar nebenori – pasitrauk iškelta galva, užleisk kelią kitiems. Turime Lietuvos politikoje tokių pavyzdžių. Nedaug, bet turime. 

Negalima nuvertinti Algirdo Saudargo nuopelnų Lietuvos valstybingumui, tačiau toks atstovavimas savo šaliai Europos akivaizdoje yra tiesiog parodija. 

Galvojimas apie Lietuvą: tyla...

Lietuvos europarlamentarų rinkinys margas, ne be juodų avių, bet energija ir vykdomi darbai jaučiasi. Tik jie šiek tiek skiriasi nuo to, kas buvo žadėta rinkėjams. Ir abejotina, ar artimiausioje ateityje susipinant rinkiminiams, partiniams ar asmeniniams interesams, viešasis interesas vis dar išliks aktualus. 

O norėtųsi matyti tokį europarlamentarą, kuris aiškiai ir sąžiningai deklaruotų savo rinkėjams, ką ir kodėl jis veiks Europoje ir sugebėtų transformuoti savo energiją į konkrečius, kad ir nedidelius darbus Lietuvai. Be klyksmų ir tautinių sermėgų draskymo.

Haiku 

Sėkmės paslaptis
Galvoti apie Lietuvą
Žūtų ji kitaip