Liberalai gyvena nuolatinėje savieuforinio smagumo būsenoje, konservatoriai – amžino neklystamumo, tvarkiečiai – gilėjančių nuoskaudų. Darbo partija ilgą laiką gyveno viską nusakančioje „Kėdainių“ būsenoje, bet po savivaldos rinkimų buvo iš ten ištrenkta ir dabar blaškosi kaip Hamleto tėvo šmėkla.
O LSDP visada turėjo reitingus. Kaip legendiniame „Kasablankos“ filme Rikas sako Ilzai – „mes visada turėsime Paryžių“, taip Lietuvos socialdemokratai žiūri vieni kitiems į akis, tvirtai spaudžia rankas ir sako – „mes visada turėsime reitingus“.
Ir gali būti Vijūnėlės dvaro reikalai, žento akcijos ir kyšius duodanti ministrė - bet mes turime reitingus.
Reitingai buvo socialdemokratų alfa ir omega, kiekvieno pokalbio pradžia ir jo pabaiga – „bet reitingai nekrenta“. Nuo politinių oponentų dantų griežimo užguldavo ausis, o po kiekvieno trumpo smuktelėjimo politologai suskubdavo trimituoti, kad LSDP populiarumas blėsta, ir po mėnesio dūlindavo nukabinę nosis šonan, kai įvykdavo dar viena reitingų korekcija.
Iki dabar.
2016 vasarį pirmą kartą per dvejus metus socialdemokratų reitingas Spinter tyrimų duomenimis krito žemiau psichologinės 20 proc. ribos ir sudarė 19.6 proc. Ir kritimas be korekcijos vyksta jau tris mėnesius iš eilės. Ilgesnis kritimas buvo tik 2014 balandžio-liepos mėnesiais, kai per keturis mėnesius LSDP reitingas nučiuožė nuo rekordinio 27.5 proc. iki 21.6 proc., ir nuo to laiko negalėjo ilgiau nei du mėnesius išsilaikyti virš 23 proc..
„Jeigu tik tiek, tai vsio zakono“ – gali drąsintis socialdemokratai, bet jeigu ir toliau bus bandoma kumščiais mojuoti prieš Prezidentę ar lygioje vietoje įsėsti į balą pamėginus išjodinėti PVM populizmo žirgą, tai labai realu, kad rudeniop pamatysime naują psichologinę ribą – 15 proc.
Nelinksmos dienos LSDP stovykloje – ir reitingai smunka, ir geidžiamiausias politinis jaunikis pro pirštus praslydo, ir olimpiniams čempionams raudonoji rožė nelabai kvepia.
Nedažnai proga susipažinti – atlikite testą ir sužinokite, kad Rimantas mėgsta valgyti prabangiuose restoranuose ir filmuką „Liūtas karalius“, o dėl religijos tai – kaip kada.
Ir kai pagalvoji, kaip vis dėlto klastingai pasielgė konservatoriai – paaukojo ant viešosios nuomonės laužo tetą Ireną ir gerai apmokamų apžvalgininkų rankomis paspendė “PVM mažinimo“ spąstus socialdemokratams, į kuriuos jie ir įvarvolino, kaip drambliukas į porceliano krautuvėlę.
Tačiau tiek to džiugesio TS-LKD stovykloje. Su visais lozungais ir reklaminiu patosu apie „naująją TS-LKD“ ir neklystančiais lyderiais jie jau metus plūduriuoja 10 proc. reitingų baseine ir pernai kovą IKI lyderio pakeitimo turėti 14.6 proc. dabar atrodo taip, kaip paskui meilužę nubėgusiam ir nagus nusvilusiam vyrui atrodo palikta žmona – labai graži ir vėl norima, bet nebepasiekiama.
Ir kiekvieną kartą, kai aš išgirstu konservatorių odę „mes turime planą ir jį pateiksime“, norisi nusikąsti alkūnes. Iki rinkimų liko šeši mėnesiai, tai ko jūs dar laukiate su savo planu? Jūs nesate nei Samsung, nei Apple, kad iškilmingai atidengtumėte savo planą likus penkioms minutėms iki rinkimų ir tikėtumėtės, kad rinkėjai per naktį rikiuosis į eiles, kad tik spėtų už jus balsuoti.
Užtat liberalams smagu.
Facebook.com nuotrauka
Bet įsiklausai į tą liberalų vieversėlio dainą ir girdi liūdesio gaidas. Taip paskutinę naktį pries kelionę dainuoja mergužėlė, kuri ir tėvams pripasakojo, ir save įtikino, kad Dubajuje dirbs modeliu, blogiausiu atveju konsumatore ir tikrai nieko daugiau, o pinigai tai labai geri ir svajonės pildosi. Bet liūdesys išlieka, nes viduje ji žino, kaip bus iš tikrųjų.
Feisbuko nuotrauka
Žino ir ką politiniai tėvai – liberaliųjų pažiūrų jaunieji rinkėjai apie tai pasakys.
Bet taip norisi dar kartą pavairuoti valstybę. Net ir nuo galinės sėdynės. Net ir jei tik papypinti leis.
Naujas lyderis, regis, nepadeda ir be šiltos Viktoro rankos likusiai bei Kėdainių netekusiai ir nerimo vandenyne dreifuojančiai Darbo partijai. Stabilūs 8 proc. reitingo procentai padės keliems darbiečiams patekti į Seimą, bet vargu ar Pabedinskienę, Pitrėnienę ir Graužinienę Lietuvai padovanojusiai partijai pavyks didesnis žingsnis.
Juolab, kad jų reitingus gali apknaibyti ir vis didėjančios „žaliųjų gandriukų“ ambicijos. 2014 kovą turėjusi vos 2-3% reitingą vieno Ramūno Karbauskio vagą vagojusi partija patyliukais artėja prie 7% reitingo, kuris turėtų dar labiau išaugti, kai prie jų rinkiminės kampanijos prisijungs Politikas, Kuris Yra Populiariausias, Nors Niekas Nesupranta Kodėl – Saulius Skvernelis.
Bet ir socialdemokratų, ir liberalų, ir konservatorių nerimas yra katino ašaros palyginti su tuo, ką savyje išgyvena Žmogus – Nuoskauda ir jo politinių prašalaičių partija. Ar patikėtumėt, kad dar 2014 metų birželį “Tvarkos ir teisingumo” erelių reitingai buvo 14.1 proc., o dabar vos 7.4 proc.?
Partijos kongrese Rolandas Paksas prisiminė savo retorišką prezidentinį klausimą, ką pamatytų Simonas Daukantas, jei dabar ateitų į Vilnių? Pamatytų prezidento priesaiką sulaužiusį ir valstybei gėdą užtraukusį politinį veikėją, apsuptą išverstaskūrių oportunistų, tesugebančių piketuoti prie prokurorų namų ir gąsdinti vaikus ir „šviesiausiais Lietuvos protais“ save tituluojančių bei su kosmosu tiesioginį ryšį palaikančių „visuomenininkų“, kuriems visuomenės interesas rūpi tik tiek, kad duotų bent mažytę viltį prasiveržti „prie valdžios“.
Rolandas Paksas siūlo stoti tautos ir tėvynės sargyboje. Ir čia negaliu nesižavėti širdžių prezidento savikritiškumu ir drąsa. Rolandas Paksas juk žino, kad tautą ir tėvynę reikia labiausiai saugoti nuo Rolando Pakso.
Bet reitingų ir politikų širdžių virpėjimas rodo, kad turėsime nepaprastai įdomią rinkimų kampaniją. Galbūt pirmąją tokią, kurioje aktyvus, išdrąsėjęs klausti ir žinantis, ko nori, rinkėjas gali įvaryti širdies priepuolį aplink jo balsą šokantiems politikams.
Haiku
Reitingai krenta
Juokas Broniaus girdėti
Bus tų lengvatų