Ta proga šios dienos straipsnio meniu – trumpas ekskursas į praeitį, kelios detalės apie LUMPenų partiją ir „Ajajai Seimo narius“ bei epilogas.
Praeitis. Premjero prašymu Prezidentė vetuoja Miškų įstatymo pataisas, įtvirtinančias 42 urėdijas. Prieš Seimo sprendimą prie parlamento organizuotai atvažiuoja keli šimtai miškininkų protestuoti. Seimas susitelkia ir atmeta valstybės vadovės veto. Toks lengvas déjà vu iš 2015 metų.
Koks neįtikėtinas vieningumas.
Razma+Bradauskas+Gražulis = Karšta Meilė Urėdams
Ir balsuodami taip pat vieningai 103 Seimo nariai mūru stojo ginti urėdų. Kai žiūri į pavardes aplanko toks lengvas siurrealumo jausmas.
Rima Baškienė, Povilas Urbšys, Valerijus Simulik. Dabartiniai urėdijų reformatoriai, kurie prieš dvejus metus atmetė reformą skatinantį Prezidentės veto ir sušoko krakoviaką pagal žilvitinę urėdų dūdelę.
Jurgis Razma, Paulius Saudargas, Irena Degutienė, Audronius Ažubalius ir kiti konservatoriai. Iš viso 21 frakcijos narys parėmė urėdus nelengvoje jų kovoje prieš Prezidentę ir reformą. Dabar gi Gabrielius Landsbergis teigia, kad naujojo Seimo konservatorių frakcija palaiko reformą.
Grįžtam į 2017-uosius ir matome, kad niekas nepasikeitė. LUMP (Lietuvos urėdų ir medžiotojų partija) veikia tvirtai, nuosekliai ir gal dar įžūliau, savo voratinklyje apraizgiusi visų parlamentinių partijų narius. O po to mes žiūrim į visuomenės pasitikėjimą tradicinėmis partijomis, kuris šiuo metu yra mažesnis už linksmojo trio (Basčio, Pūko, Skardžiaus) šansus likti Seime, ir kalbam „ajajai, kaip čia taip nutiko“.
„Ajajai“ – sako gerasis Viktoras (gal pamenate, legendiniame „Bentski šou“ buvo toks personažas Viktoras, kuris dainuodavo „Esu gerasis Viktoras, aš nebaisus visai“. Tai čia panašiai) Pranckietis – „ajajai, Bacvinka neplanuoja tolimesnės politinės karjeros ir tikisi grįžti į savo urėdiją, tai čia galimas interesas“.
Rimtai, Šerlokai? Jeigu savo frakcijoje turi žmogų, kuris nuo 1994 metų dirbo Dubravos eksperimentinėje mokomojoje urėdijoje, tai nesistebėk, kad atėjus laikui jis balsuos „pagal sąžinę“ ir LUMPenų nurodymus.
O kaip gi penktadienį ryte įregistruotų pataisų autoriai – opozicijos nariai Paulius Saudargas ir Simonas Gentvilas?
„Ajajai“ – sako konservatoriškasis sparnas – „ajajai, kaip gi čia dabar Paulius Saudargas netyčia prieš frakciją nuėjo ir už urėdus bei LUMPenus balsą užmetė?“
Marijampolės konservatoriai bando gelbėti savąjį prekės ženklą ezoteriškai aiškindami, kad Saudargas joks ne konservatorius, o krikdemas, ir tai yra tiesiog dualiai veikiančios, bet labai skirtingos partijos, na ir kas, kad frakcija Seime viena.
Bet pažvelgus šiek tiek giliau tampa aišku, kad Paulius Saudargas iš tiesų nei konservatorius, nei krikdemas, o pats tikriausias LUMPenas.
Paulius yra žmogus, kuris nenuvils urėdų.
„Ajajai“ – sako liberalusis sparnas – „ajajai, kaip čia taip Simonas Gentvilas įregistravo pataisas, kurios netyčia vos ne identiškos socdemų pataisoms ir labai patiktų LUMPenams?“
Koks įdomus netikėtumas – trečiadienį pas Simoną Gentvilą lankėsi urėdai. Nuo 12 iki 17 valandos.
Penkios valandos pokalbio apie gyvenimą ir LUMP jau turi naują narį. Ir tokį uolų, kad ketvirtadienį sugieda „tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės“, o penktadienį ryte jau dorai registruoja urėdams ir socdemams palankias pataisas.
Dar juokingiau, kad trečiadienį lobistinio susitikimo su urėdais metu Simonas Gentvilas dar randa laiko parašyti feisbuke dvasingą įrašą apie politiką, kurioje nėra vietos vertybėms ir politikais čia tampa taktikai, o ne idealistai.
Tad apie kokias partines ideologijas ar vertybes galime kalbėti, kai vienas iš „Ajajai“ herojų iki ausų paniręs urėdų interesuose, o kitą urėdų lobistai kaip darželinuką suvysto taip greitai, kad jis paknopstomis puola registruoti urėdams ir raudonosios rožės kavalieriams palankių pataisų. Iš Barboros gatvės būstinės sklinda homeriškas ir labai teisingas juokas – konservatoriaus, liberalo ir Bacvinkos rankomis pasidarėme taip, kaip mums reikėjo. Ir Bastys su Skardžium į antrą planą pasislinko – vieni pliusai.
Vieniems mūsų jaunos respublikos piliečiams gali nepatikti, kad Seime daugumą turi valstiečiai, kitiems gali atrodyti atvirkščiai – jog tai šansas parlamentarizmo atsinaujinimui. Bet niekam neturėtų patikti, kad muziką mūsų valstybės širdyje užsakinėja LUMPenai – didelės, įtakingos ir niekam neatskaitingos jėgos pakalikai.
Epilogas
Urėdijų reforma užėmė kone visą informacinį lauką. Vyriausybės likimas gali priklausyti nuo jos sėkmės ar nesėkmės. Jeigu pavyks, premjeras galės dėtis superherojaus apsiaustą ir iškėlęs kumštį kaip Supermenas skrieti šaukdamas „Štai jos! Štai didžiosios permainos ir reformos!” O jeigu nepavyks, jeigu nugalės LUMPenai, mio mano mio, šalis nugrims į chaosą, tamsą ir jau niekas mūsų tada neišgelbės.
Et, kokia tai paprasta, graži ir abiejų pusių kovotojų dailiai supakuota nesąmonė.
Laimės urėdai – niekas nepasikeis. Laimės „reformatoriai“ – na, taip, galbūt atsiras šiek tiek daugiau skaidrumo, galbūt efektyviau bus valdomi miškai ir sutaupoma/uždirbama keliolika milijonų eurų.
Ir tikrai viskas būtų tvarkoj, jeigu nedegtų žemė po kojomis, jeigu tai būtų kertinė mūsų problema. Bet žemė dega ir jai degant urėdijos yra net ne trečiame, o tryliktame plane. Bakstelk pirštu į bet kurią vietą ir visur degėsiai – švietimo reforma įstrigusi nuo apačios iki viršaus, emigracijos skaičiai toliau auga, o apie ją iš viso jau nebekalbama, regioninė atskirtis auga, norinčių iš karto po mokslų išvykti iš Lietuvos mokinių skaičius auga, gimstamumo problema aštrėja.
Bet mes visą dėmesį sutelkim į urėdijas. Pergalė arba mirtis.
Ir paskutinis skaičius – per pirmąjį ketvirtį Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva įsisavino nepilnus 5 procentus jai šiemet skirtų ES lėšų. Per tris mėnesius – 5 procentai. Jeigu išdalintume lėšas tolygiai per ketvirčius, tai reikštų, kad dėl mūsų ministerijų neveiklumo palikome ant žemės 200 milijonų eurų. Per tris mėnesius. Šauniosios Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos iš viso sugebėjo pasiimti tik po 1 proc. lėšų.
Bet mes visą dėmesį sutelkim į urėdijas.
Nes tikrai tai yra ta reforma, kurios Lietuvai reikėjo kaip oro.
Haiku
Užbūrė miškas
Politiką ne vieną
Šypsos urėdai