Laisvės dieną protestuojančius Minske malšino ir daužė nežiūrėdami, jaunas ar senas, vyras ar moteris. Sekmadienį protestuojančius Maskvoje ir dešimtyse Rusijos miestų taip pat įtikinėjo ne geru žodžiu. Vien Maskvoje sulaikyta virš 800 žmonių. Žiūrint tiesioginę transliaciją labai aiškiai matėsi jėgos struktūrų veikimo metodai – iškeli plakatą ir jau užlaužtomis rankomis esi vedamas į „autozaką“.

Jei dar dvejojote – gal čia mūsų paranoja, gal valstybinė Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaida išties yra objektyvi ir ginanti žodžio laisvę, savaitgalį galėjote liautis abejoję. „Minske viskas ramu“ – skelbė valstybinis portalas „Baltarusija šiandien“ tuo metu, kai gatvėse buvo daužomos moterys ir draskomos vėliavos.

Didieji Rusijos TV kanalai protestų metu tvarkingai transliavo serialus ir koncertus, portalai trumpomis žinutėmis pranešė, kad sulaikytas Aleksejus Navalnas, o vienas pagrindinių Kremliaus ruporų Vladimiras Solovjovas vakare dūsavo: „mes demokratinė valstybė. Ar daug išėjo žmonių į gatves – palyginus su kitais kartais gerokai mažiau. Ir kai aš ruošiau vakaro laidai temas, nusprendžiau, kad reikia palaukti, duoti nusistovėti, kad bus dar laiko tai aptarti“.
Aha. Štai tikroji žurnalistika.
Galbūt tai iš tiesų pabaigos pradžia ir protestai tik augs ir sniego gniūžtė virs lavina, ypač artėjant 2018 metų Rusijos prezidento... tai yra 2018 metų Rusijos prezidento Putino rinkimams. Tačiau tikėtis, kad Rusijos valdžia išsigando ir dabar atsitrauks, naivu.
Andrius Tapinas

Norintiems palyginti su Lietuvos žiniasklaida – priminsiu, kad 2009 metų protestus prie Seimo tiesiogiai transliavo visos didžiosios mūsų priemonės, portalų serveriai užlūžo nuo lankomumo. Ir sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų neleisti Lietuvos žiniasklaidai nušviesti taip, kaip žurnalistai mano esant reikalinga.

Nebent mes patys. Protestai Rusijoje buvo didžiausi per šešerius metus, tai itin svarbus įvykis mūsų kaimyninei valstybei ir tuo pačiu Lietuvai. Ir natūralu, kad sekmadienio naujienos turėtų prasidėti būtent nuo to?

Didžiosioms Lietuvos televizijoms taip neatrodo. LNK žinioms už įvykius Rusijoje svarbiau pasirodė tai, kad galbūt psichiškai nesveikas vyras rėkavo prie Japonijos ambasados, o Kaune prieš parą degė maniežas. TV3 žinios iš pradžių papasakojo apie maniežą, girtą vairuotoją, neskanų vandenį, Japonijos ambasadą, vagonėlyje gyvenančią moterį ir tai, kad Kinijoje sugriuvo namas, o tik po to atkreipė dėmesį į protestus Rusijoje. Vienintelė „Panorama“ savo laidą pradėjo būtent nuo įvykių Rusijoje.

Didieji Lietuvos portalai tai pateikė kaip pagrindinę naujieną, tačiau vienas iš didžiojo trejeto neišlaikė ir Maskvoje OMONui daužant žmones, jo didžiausia naujiena buvo Henriko Daktaro pamąstymai, koks jis didelis patriotas ir kaip jis myli paukščius.
„Šalis yra tualete, bet Putinas šaunuolis“ – taip būnant Sibire man sakė atvažiavęs uždarbiauti Dono kazokas ir tai tik patvirtina skausmingą šizofreniją, kuri tvyro šitos nacijos galvose.
Andrius Tapinas

Rusijos opozicija vertina tai, kaip didelių pokyčių pradžią, kaip lūžio tašką. Jie tikina, kad valdžia nesitikėjo tiek daug žmonių gatvėse ir vos susitvarkė. Kad valdžiai liko tik jėga ir kontroliuojama žiniasklaida. Galbūt. Galbūt tai iš tiesų pabaigos pradžia ir protestai tik augs ir sniego gniūžtė virs lavina, ypač artėjant 2018 metų Rusijos prezidento... tai yra 2018 metų Rusijos prezidento Putino rinkimams. Tačiau tikėtis, kad Rusijos valdžia išsigando ir dabar atsitrauks, naivu. Ant kojų pakeltų žmonių kiekis kol kas yra santykinai mažytis – Maskvoje protestuoti išėjo maždaug 0,1 proc. gyventojų, Sankt Peterburge – mažiau nei 0,1 proc., apskritai per visą Rusiją – 0,06 proc., o Minske – 0,03 proc. gyventojų.

Tai yra maždaug tas pats, jei Vilniuje į protesto mitingą susirinktų apie 200 žmonių.

Galbūt svarbesnis akcentas, kad šiuose protestuose dalyvavo vis daugiau jaunuomenės, netgi moksleivių, kurie pradeda suprasti, jog ateitis kleptokratinėje valstybėje yra labai miglota.
Betgi tai jau buvo – 2011 metais rusai protestavo, 2012 metais protestavo gatvėse ir Maskvos „Carnegie“ centro direktorius kalbėjo apie „negrįžtamų procesų pradžią“, 2014 metais žygiavo protestuodami prieš karą Ukrainoje ir Vakarų žiniasklaida puošėsi antraštėmis „Rusija bunda?“, 2015 metais dešimtys tūkstančių žygiavo smerkdami Boriso Nemcovo nužudymą ir opozicija kalbėjo apie „lūžio tašką“.
Bet kurioje demokratinėje valstybėje tai, ką paskelbė Navalnas apie premjerą Medvedevą savo tyrime „Jis jums ne Dimonas“, būtų išsprogdinę ministrų kabinetą taip, kad tik dulkės būtų likusios.
Andrius Tapinas

Ir ką? Nieko. Prezidento Putino reitingai aukštumoje, niekas neabejoja, kas laimės kitų metų rinkimus. „Šalis yra tualete, bet Putinas šaunuolis“ – taip būnant Sibire man sakė atvažiavęs uždarbiauti Dono kazokas ir tai tik patvirtina skausmingą šizofreniją, kuri tvyro šitos nacijos galvose.

Bet kurioje demokratinėje valstybėje tai, ką paskelbė Navalnas apie premjerą Medvedevą savo tyrime „Jis jums ne Dimonas“, būtų išsprogdinę ministrų kabinetą taip, kad tik dulkės būtų likusios. Lietuvoje pakanka nuslėpti baudą už vairavimą lengvai išgėrus ir tavo politinė karjera baigiasi. Kiek laiko turėtų, kad ir premjeras Saulius Skvernelis, jeigu būtų paviešinta bent penktadalis to, kas buvo paviešinta apie Medvedevą? Turbūt tiek minučių, kiek reikia susidėti daiktus ir išeiti pro galines Vyriausybės duris, nes prie priekinių lauktų minia kamerų ir mikrofonų.

Kremliui tokie tyrimai sukelia tik pašaipią šypseną. Jie net nepasivargina paneigti, tik Medvedevas instagrame „atidraugina“ Navalną talentingai nukreipdamas dėmesį į komunikacinį farsą. Ir tas lengvumas ir atsainumas pribloškia. Kokie jie jaučiasi visagaliai ir nepajudinami.

O tai pažiūrėkit į save, pribaltai – rėkia Kremliaus apologetai. Pažiūrėkite, kaip mušėte žmones 2009 metais, kai šie veržėsi į Seimą. Vienas pagrindinių į Baltiją nutaikytų propagandinių portalų išvadino mūsų kuriamą rusiškąją laidos versiją „Laikykitės ten“ „piktų klounų darbu“ ir ironiškai teiravosi, kodėl gi juokaujame ir kritikuojame Putiną, kodėl nesukuriame satyrinės laidos apie save pačius. Iš tiesų, kodėl.

Kremliaus whataboutismo taktika nesikeičia nuo Šaltojo karo laikų, ją tik papildo tobulesni metodai – nusiųskime banderovcams į Euroviziją neįgalią atlikėją ir žiūrėkim, ką jie darys, arba leiskim „žaliesiems žmogeliukams“ ant pečių atnešti mergaitę, dainuojančią apie „aulinius batelius, kuriais avės ir Londone, ir Paryžiuje“. Taip nutiko Krymui minint trečiąsias aneksijos metines.

Galime daug kuo skųstis, turime kritikuoti daug ką mūsų šalyje, bet vis dėlto savaitgalio įvykiai kaimyninėse valstybėse dar kartą parodė, kiek toli esame nuėję ir einame dar toliau. Ir tik labai prastai regintis ar tyčia užsidengęs akis gali to nematyti, gali negirdėti kerzinių batelių baleto Maskvos, Peterburgo ir Minsko gatvėse.

Haiku

Kremliaus bateliai
Ritmą kerzinį muša
Laikykitės ten