A. Repečka. Priežastis – ne alkoholis

 (208)
Sakoma, galva yra organas, kuriuo žmogus galvoja..., kad galvoja. Tikrų tikriausia tiesa. Mat žmogaus smegenys, nors sudaro tik penkiasdešimtą kūno masės dalį, yra nepaprastai imlios energijai, kurią gauna iš oro, vandens ir maisto. Miegant smegenys suvartoja 10 proc. , o įtemptai mąstant – net 30 proc. visos gaunamos energijos.
Alvydas Repečka
© Asmeninio albumo nuotr.

Todėl, kai tik įmanoma negalvoti, žmogus būtinai negalvos. Nuomonę turėti pigiau. Gerai, jei teisingą – logišką. Bet būna ir neteisinga – absurdiška. Kadaise žmonės šventai tikėjo, kad Žemė plokščia, ir neabejojo, kad Saulė sukasi aplink Žemę. Pasaulyje vyrauja klaidinga nuomonė, kad alkoholis yra girtavimo priežastis.

Štai gatvėse matau reklaminį skydą, kuriame žinomas krepšininkas rūsčiu veidu žvelgia į rankoje laikomą butelį, o ant marškinėlių užrašas „Netapk alkoholio vergu“. Neretai girdime išsakant nuomonę, jei ne alkoholis – nebūtų suirusi šeima. Nebūtų girtas prie vairo – nebūtų užsimušęs ar kito užmušęs. Būtų negėręs – neprarastų darbo. Viskas per tą nelemtą alkoholį. Tokių nuomonių visuma tampa kietu argumentu – nepajudinama visuotine nuomone.

Žmonės šaukia, žiniasklaida mirga, kad toliau taip negalima, būtina kažką daryti.... Tie, kurie formuoja nuomonę, ir tie, kurie sprendžia, daro... kažką. Kovoja su girtavimu, alkoholį laikydami visų blogybių priežastimi. Jie tik žmonės, turintys nuomonę, o juo labiau ta nuomonė – visuotinė – geležinė. Rezultato kaip nėra, taip nėra. Kitaip ir negali būti. Nelogiška nuomonė lemia ne tik atskiro žmogaus absurdiškus veiksmus, bet ir nelogiškus valstybės sprendimus. Nenuostabu, kad Lietuva pagal girtumo rodiklius metai po metų vis ES uodegoj.

Ne kirvis – priežastis, o žmogaus elgesys su kirviu, ne automobilis – avarijos priežastis, o žmogaus elgesio kelyje kultūra. Ir ne alkoholis yra priežastis – o jo vartojimo kultūra. Kirvis, automobilis ar alkoholis viso labo yra tik instrumentai.
Alvydas Repečka

2006 m. Lietuvos keliuose žuvo 760, sužeisti 8334 žmonės. Dabar beveik trigubai mažiau žuvusių ir beveik dvigubai mažiau sužalotų. Nepaisant akivaizdaus pagerėjimo, esam vis dar tarp ES blogiausių.

Ar galite įsivaizduoti, kad mažinant avaringumą, prie kiekvienos degalinės stovėtų reklaminis skydas, kuriame koks garsus žmogus smerkiančia povyza rodytų į šalia stovintį automobilį, o užrašas skelbtų: “Netapk automobilio vergu“. Turėtume suprasti, kad dėl avarijų kaltas ne žmogus, pėsčias ar važiuotas, nesilaikantis saugaus eismo taisyklių, o automobilis.

Ar įvyktų persilaužimas, paskelbus karą keliuose, jei priimantieji įstatymus, lemiančius mūsų bendrabūvio tvarką, avarijų kaltininku laikytų automobilį? Jei taip absurdiškai galvotų, tada sutartinai pakeltų kuro kainą, uždraustų automobilių reklamą. Prasidėtų varžybos, kas uolesnis avaringumo mažinimo fronte. Vieni siūlytų gerokai padidinti automobilių kainas. Opozicija aršiai priešintųsi.

Gauname žinią: negerk alkoholio, nes rizikuoji papulti į priklausomybės spąstus. O kaip papuolama į spąstus, kaip tampama vergu – plakatas nesako. Suprask: dėl to, kad žmogus vartojo alkoholį arba kad nesaikingai vartojo. O patenkama į priklausomybės spąstus ir tampama alkoholio vergu vieninteliu būdu – įgudus taisyti sveikatą alkoholiu.
Alvydas Repečka

Sakytų, be abejonės, kelti kainas reikia, bet diferencijuotai. Labiausiai turėtų brangti tokios markės ar galingumo automobiliai, kurie sutraiškė daugiausia. Po kelerių metų net girtų savo įžvalgumą, rodydami pagerėjusią statistiką, kai tos markės automobiliai taptų mažiau įperkami. Dėl vairuotojų (vartotojų) skaičiaus mažinimo sutartų visi. Aršiausi kovotojai reikalautų sumažinti autosalonų skaičių, sutrumpinti pardavimo laiką. Įstatymų leidėjas, turintis medicininį išsilavinimą ir žinantis, kad profilaktika pigesnė už gydymą, pasiūlytų uždrausti pardavinėti automobilių modeliukus, idant mažas žmogutis dar vaikystėje neužsimanytų tapti automobilio vergu. Vykdomosios valdžios atstovas laviruotų: jei nepasieksime norimo rezultato, po pusmečio pakeisime įstatymą.

Norėdami daryti įtaką reiškiniui (girtavimui) ir gauti rezultatą, turime suvokti priežastį ir ją veikti. Kol Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad alkoholis yra girtavimo priežastis, nesaikingas vartojimas laikomas priežastimi, o visi be išimties priimami sprendimai rodo, kad taip ir galvojama, mes pasmerkti ir toliau kraupinti, stebinti ir juokinti Europą.

Reikia kovoti ne su girtuokliais ir ne su girtavimu, o su pachmielu – ydingu, išsikerojusiu papročiu, esmine nesaikingo alkoholio vartojimo priežastimi. Vietoj beprasmės antialkoholinės propogandos būtina sąmoninga antipachmielinė kampanija.
Alvydas Repečka

Ne kirvis – priežastis, o žmogaus elgesys su kirviu, ne automobilis – avarijos priežastis, o žmogaus elgesio kelyje kultūra. Ir ne alkoholis yra priežastis – o jo vartojimo kultūra. Kirvis, automobilis ar alkoholis viso labo yra tik instrumentai. Ar didinsit, ar mažinsit instrumento kainą, ar reklamuosit instrumentą visą parą, ar uždrausit jo reklamą, tai nedaro įtakos elgesio su tuo instrumentu kultūrai. Pastaruoju metu tarp masiškai rašančių ir nuoširdžiai siekiančių tikslo sumažinti girtavimą Lietuvoje, užtikau tik kelis mąstančius. Jie vienareikšmiškai įvardina girtavimo priežastį – esamą alkoholio vartojimo kultūrą.

Taigi alkoholio vartojimo kultūra yra PRIEŽASTIS, o girtavimas, t.y. nesaikingas alkoholio vartojimas yra PASEKMĖ. Kultūra bendrąja prasme yra papročių, elgesio taisyklių ir normų rinkinys. Būtina įvardinti ESMINĘ nekultūringo alkoholio vartojimo PRIEŽASTĮ. Grįžkime prie aukščiau minėtos, atrodytų nekaltos, reklamos „Netapk alkoholio vergu“. Gauname žinią: negerk alkoholio, nes rizikuoji papulti į priklausomybės spąstus. O kaip papuolama į spąstus, kaip tampama vergu – plakatas nesako. Suprask: dėl to, kad žmogus vartojo alkoholį arba kad nesaikingai vartojo. O patenkama į priklausomybės spąstus ir tampama alkoholio vergu vieninteliu būdu – įgudus taisyti sveikatą alkoholiu.

Siūliau priimti Lietuvoje įstatymą, draudžiantį parduoti alkoholį iki pietų. Tai veiktų priežastį. Bala nematė priklausomų piliečių. Būkit ramūs – jie prisitaikys. Rūpinuosi ateinančia karta.
Alvydas Repečka

Dar nė vienas pasaulyje žmogus netapo priklausomu dėl to, kad vartojo, net jei kartais – nesaikingai. BE IŠIMTIES VISI, kurie tapo priklausomi, jauni išmoko daryti pachmielą. Plakatas „Netapk alkoholio vergu“ maža to, kad neduos naudos (ar daug naudos iš užrašo „Alkoholis kenkia sveikatai, šeimai ir visuomenės gerovei“?). Milžiniška žala dėl klaidinimo. Trukdo suvokti tikrąją girtavimo priežastį – PACHMIELĄ ir ją sutelktai šalinti.

Nesitikiu perkalbėti močiutės, dėkojusios parlamentarui, kad jos laiptinėje daugiau nebesišlapinama, nes panaikintos parduotuvėlės daugiabučiuose. Abiem nusispjauti, kad dabar šlapinamasi kitoj laiptinėj, o verslą turėjusi šeima emigravo. Paprašykime visą amžių dirbusios močiutės, kad dar padėkotų tokiems balsuotojams už varganus pensijos grašius, kuriuos, nykstant smulkiam verslui, jai numeta stambūs krautuvininkai. Kai kvailumas ir godumas veikia išvien – nedarna valstybėje garantuota. Dabar tik dar entuziastingiau, skelbdami Lietuvai darną su tuo pačiu mąstymo absurdu, (lot. absurdus – nedarnus, kt. reikšmė – dėl kurtumo) ir su visuotiniu palaikymu naujieji ir senieji gelbėtojai imsis veiksmų. Atspėti rezultatą nesunku. Kvailumas godumo negydo, tik maitina.

Kalbu nuomonės formuotojams, netingintiems mąstyti. Reikia kovoti ne su girtuokliais ir ne su girtavimu, o su pachmielu – ydingu, išsikerojusiu papročiu, esmine nesaikingo alkoholio vartojimo priežastimi. Vietoj beprasmės antialkoholinės propogandos būtina sąmoninga antipachmielinė kampanija. Kai buvo svarstomas įstatymas, įsigaliojęs 2012m. sausio 1 d., draudžiantis parduoti alkoholį po 22.00., viešai kalbėjau ir rašiau, kad tai neduos jokios naudos. Siūliau priimti Lietuvoje įstatymą, draudžiantį parduoti alkoholį iki pietų. Tai veiktų priežastį. Bala nematė priklausomų piliečių. Būkit ramūs – jie prisitaikys. Rūpinuosi ateinančia karta. Šešiolikmetis paauglys per pertrauką mokykloje gurkšnoja alų. Jis gi vakar „puslitrį ant galvos“. Jis gi vyras. Jis mergaitėms patinka ir kitiems berniukams pavyzdys.

Kovoja su girtavimu, alkoholį laikydami visų blogybių priežastimi. Rezultato kaip nėra, taip nėra. Kitaip ir negali būti.
Alvydas Repečka

Kiek padaugėjo tokių įgudusių taisyti sveikatą alkoholiu per penketą metų? Jie yra tiesiame kelyje į priklausomybę. Tiek pachmielnikai, dar neturintys priklausomybės, tiek priklausomi pachmielnikai lemia absoliučią daugumą girtų nelaimių. Tai, ką siūlau, nieko nekainuoja. O kas suskaičiuos, kiek išmesta pinigų, vadovaujantis absurdiška nuomone? Gal kas žino nekaltai nužudytų, sužalotų ir negimusių kainą? Vis kartojama apie pareigą pažaboti girtavimą.

Negirdėjau, kad kuris iš politikų prisiimtų atsakomybę už tragišką padėtį. Ach, taip, ne jie, net ne aplinka... Kaltas alkoholis. Jie viską gerai padarytų, bet jiems vis trukdė. Pareiga be atsakomybės, kaip kastuvas be koto. Dabar niekas netrukdys. Su nelogiškomis nuostatomis, su visuotiniu palaikymu, liaupsinami žiniasklaidos. Tik ar prisiimsite atsakomybę? Kuo daugiau absurdiškų sprendimų, tuo narkotikų prekeiviai labiau trina rankas. Gerbiamam sveikatos ministrui noriu priminti pagrindinį medicinos principą – Primum non nocere („Pirmiausia - nepakenk“). Geras chirurgas – ne tas, kuris gerai operuoja, bet tas, kuris gerai operuoja, padaręs viską, kad išvengtų operacijos. Protingi mokosi iš svetimų klaidų.

Panaikinus JAV sausą įstatymą, netrukus girtavimo mastai tapo aukštesni, negu buvo prieš įvedant įstatymą. Kol kovota su alkoholiu, plūstelėjo nepalyginamai didesnė blogybė – narkotikai. Klausimas kultūros reikalų komiteto pirmininkui: ar Jums sektinas tokio nevispročio pavyzdys, kuris, alkoholį laikydamas girtavimo priežastimi, liepė kirsti vynuogynus? Ar Kultūros ministerija... neplanuoja mažinti grūdinių pasėlių plotų? Mat tautiečiai įjunko į kvietinę ir į ruginukę nespjauna.
Reklaminius skydus, prašau, palikite. Tik ant viršaus, taupant pinigus, užklijuokite naują užrašą „Nedarau pachmielo – netapsiu alkoholio vergu“. Tiesa, veidas galėtų būti ramus. Nors svarbiausia, kad užklijuotumėte sąmoningai – pagalvoję galva. Net neįsivaizduojate, koks tai bus didelis žingsnis. Nes „pradžioje buvo žodis, tas žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

A. Milašius. Užteks smaugti piliečių pinigines (133)

Remiantis populiaria Lietuvoje ekonomikos teorija, visa ko pagrindas ir gėrio šaltinis yra beprotiškas taupumas bei totalus savęs varžymas bei plakimas.

Mūšis 6000 m aukštyje: glotniai nusiskutome, kad negyvi gražiau atrodytume (296)

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – legendinio suomių padangių aso Ilmario Juutilaineno atsiminimus „Kaip aš kovojau su raudonaisiais“.

I. Makaraitytė. Per metus Lietuvoje išvagiama per 4 mlrd. eurų, bet atsakingų nėra (605)

Po sprogimo Mančesteryje, nusinešusio kol kas 22 gyvybes, taip pat ir vaikų, vėl naujas ratas aiškinimosi, kodėl nepaveikios jokios priemonės – jauni žmonės sprogdinasi vienas po kito. Aišku, imamai yra dėmesio centre.

L. Andriulis. Kaip išvengti š… startuolio likimo (79)

Esu Liudvikas Andriulis. Mano darbas yra pardavinėti mobiliųjų telekomunikacijų sprendimus ir konsultuoti klientus visame pasaulyje. Aš gyvenu Lietuvoje, dirbu Belgijoje. Kokią turiu teisę sakyti, kad „Š… tas tavo startuolis?“ Turiu teisę, nes pats dirbu š… startuolyje.

R. Bogdanas. Alkoholio draudimai, arba kaip žemaičiai iš katinų naminę varė (119)

Kaip man yra pasakoję vietiniai, Sovietų Sąjungos saulėlydžio laikais aplink Plungę buvo smarkiai sumažėję kačių ir tapo žinomas naujas gėrimas „katininis samagonas“. Michailas Gorbačiovas taip kovojo su alkoholio vartojimu, kad net mielių raugimui nusipirkti negalėjai.