A. Milašius. Žinia Palangai – šis sezonas paskutinis

 (451)
Palanga ir kiti šalies kurortai, kaimo turizmo verslas, viešbučiai šiemet gali džiaugtis paskutiniu pilnakrauju sezonu. Daugiau vasaromis tokių minių, kokias esame įpratę matyti Palangos J. Basanavičiaus gatvėje ar aplink Druskininkų ežerą su fontanu, nebebus. Niekada. Tai ne mano pramanas. Taip nusprendė valdžia.
Palanga (M. Milinio nuotr.)

Vaikai ir alkoholis

Tikėti ar netikėti verslininkų teiginiais, kad suvaržius prekybą alkoholiu lauko kavinėse jos masiškai bankrutuos ir poilsiautojai nebeturės galimybės pasimėgauti bokalu alaus, kiekvieno individualus reikalas. Apie tai nebūtina prisipažinti net sutuoktiniui.

Prekybos alkoholiu draudimas – tik viena iš valdančiųjų priemonių, nuvysiančių lietuvius link artimiausio oro uosto, iš kurio lėktuvai gana pigiai skraidina į šiltuosius kraštus. Kitas sprendimas, suduosiantis nemenką smūgį mūsų kurortams, ne toks matomas ir ne taip aiškiai siejamas su prekyba ir visa poilsio industrija – tai mokslo metų ilginimas. Vis garsiau kalbama, kad mokslo metai iš pradžių ilgės dviem savaitėms, o vėliau ir visomis trimis.

Sezoninės atostogos

Paklauskite bet kurio kurorte dirbančio verslininko, kada prasideda tikrasis sezonas ir ima plaukti pinigai. Atsakymas bus vienodas – pasibaigus mokslo metams ir atšilus orams. Taip pat žaibiškai, prasidėjus mokslo metams, šis sezono pikas baigiasi. Būtent tada, kai vaikams nebereikia eiti į mokyklą, kurortus užplūsta poilsiautojai ir į viršų stiebiasi kainos. Brangsta viskas: nuo alaus ir cepelinų iki lovos. Verslininkams tai vienintelis metas sukaupti lėšų visiems metams, nes kiti mėnesiai uždarbio beveik neatneša. Mokinių atostogų metu prisipildo ne tik mūsų pajūrio zona, bet ir į egzotinius kraštus skraidinančių įmonių lėktuvai.

Paklauskite bet kurio kurorte dirbančio verslininko, kada prasideda tikrasis sezonas ir ima plaukti pinigai. Atsakymas bus vienodas – pasibaigus mokslo metams ir atšilus orams. Taip pat žaibiškai, prasidėjus mokslo metams, šis sezono pikas baigiasi. Būtent tada, kai vaikams nebereikia eiti į mokyklą, kurortus užplūsta poilsiautojai ir į viršų stiebiasi kainos.
Arūnas Milašius

Per Nepriklausomybės laikotarpį buvo ne vienas mėginimas ilginti turistinį sezoną. Nepaisant gražių šūkių, ankstyvą pavasarį rengiamų švenčių ir kitų vilionių, kurortų valdžia turėjo pripažinti pralaimėjimą. Šiek tiek šurmulio kurortuose atsiranda ilgaisiais savaitgaliais ar vykstant kokiems nors renginiams, o masinio poilsiautojų antplūdžio sulaukiama tik per didžiąsias metų šventes ir mokinių atostogas.

Arūnas Milašius
Arūnas Milašius
© Asm. archyvas

Kiek tiksliai gali prarasti kurortai per trimis savaitėmis sutrumpėjusį sezoną, parodys laikas. Tačiau aktualesnis kitas klausimas – kaip jie išgyvens šį laikotarpį. Jau dabar Palangoje ir Druskininkuose teikiamų apgyvendinimo be maitinimo paslaugų kainos daugumai piliečių primena skaičius iš kažkokios paralelinės visatos. Socialiniame tinkle „Facebook“ nuolat sklinda palyginimai, kad praleisti ilgąjį savaitgalis Sicilijoje (Italija), kurios negalima pavadinti pačia pigiausia Europos šalimi, įskaičiuojant ir skrydį, atsieina mažiau nei padoriame Druskininkų SPA centre. Yra tokių krypčių, pavyzdžiui, Lvovas, kur savaitgaliui galima „pašauti“ piniginėje turint kelis kartus mažiau, nei reikėtų gimtuose kraštuose.

Pilnesni lėktuvai

Deja, kaltas ne tik mūsų verslo godumas. Tiesiog turistų srautas labai koncentruotas – žmonės važiuoja tik per atostogas arba savaitgaliais. Todėl kainomis tenka kompensuoti „nuostolingas“ dienas. Tada darbo nedaug, o personalą ir infrastruktūrą išlaikyti reikia. Nuo mokesčių niekas neatleidžia. Taip užburtas ratas įgauna pagreitį: mažiau darbo dienų – aukštesnės kainos, aukštesnės kainos – mažiau turistų, nes jie renkasi egzotiką, o ne įprastą lietuviškos jūros smėlį ir brangius cepelinus bei picą „lietuviškai“. Mūsų prekybos centrai tai jau pajuto. Pernai lietuviai Lenkijoje išleido 1,38 mlrd. zlotų (apie 330 mln. eurų) ir šios sumos auga. Žmonės moka skaičiuoti ir dėlioti savo prioritetus.

Kas bus, jei pagrindinis vasaros sezonas sutrumpės dar trimis savaitėmis arba mėnesiu? Daug galvos sukti nereikia – kainos kils, lietuvių mūsų paplūdimiuose mažės, užsakomųjų skrydžių daugės, o lėktuvai, į tolimus kraštus skraidinantys mus ir mūsų pinigus, tik pilnės. Poilsio žmonės neatsisakys, tačiau rinksis ne brangstantį vietinį pajūrį.
Arūnas Milašius

Kas bus, jei pagrindinis vasaros sezonas sutrumpės dar trimis savaitėmis arba mėnesiu? Daug galvos sukti nereikia – kainos kils, lietuvių mūsų paplūdimiuose mažės, užsakomųjų skrydžių daugės, o lėktuvai, į tolimus kraštus skraidinantys mus ir mūsų pinigus, tik pilnės. Poilsio žmonės neatsisakys, tačiau rinksis ne brangstantį vietinį pajūrį.

Šūkį „Lietuva drąsi šalis“ pasirinkome kaip šalies įvaizdžio koncepciją, į kurią investavome daug milijonų dar tuometinių litų, tačiau nepasiekėme jokių rezultatų. Tada naudos iš šios investicijos nepastebėjo niekas, išskyrus kelias projektą įgyvendinusias įmones. Kas pasikeis priėmus sprendimą ilginti mokslo metus ir įvedus kitus ribojimus, neaišku. Istorija kartojasi – priimantieji sprendimus net nepasivargino pasidomėti, kokios bus jų pasekmės visoms ekonomikos sritims, ne tik mokytojams ar kelioms kavinėms.

2016 m. turistų nakvynių skaičius Palangoje

Mėnuo Nakvynės
Sausis 9 964
Vasaris 11 839
Kovas 12 598
Balandis 13 587
Gegužė 20 970
Birželis 32 629
Liepa 57 790
Rugpjūtis 59 136
Rugsėjis 21 908
Spalis 11 878
Lapkritis 10 153
Gruodis 13 201

Šaltinis:

Statistikos departamentas

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

K. Girnius. Ar Rusija tokia pavojinga? (177)

Prieš trejus metus Lietuvos žiniasklaida ir kai kurie politikai rimtai svarstė galimybę, kad Rusija puls Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Šitokie nuogąstavimai dabar rečiau reiškiami, labiau kalbama apie informacijos karą bei kibernetines atakas.

R. Valatka. Paskutinė Karbauskio priebėga – ekonominė krizė (1001)

Sakoma, kad patriotizmas yra paskutinė politinio niekšo priebėga. Kadangi Karbauskio valdiniams patriotizmą dar prieš ateinant pakeitė rusiškos trąšos ir pesticidai, o tuos smegenų vingius, kurie skirti politikai, užspaudė nuolatinis galvojimas apie alkoholį, paskutinė politinio valstiečio priebėga tampa pasaulinė ekonominė krizė.

Sekmadienio Evangelija. Tikėjimo liudijimas (354)

Jėzus bylojo apaštalams: „Nebijokite žmonių. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kai rinkėjai – vaikai arba gyvuliai, reformas atstoja draudimai (132)

Per patį vidurvasarį Lietuvos Katalikų Bažnyčia turi vienu palaimintuoju daugiau, o Lietuva – vienu gelbėtoju mažiau. Virš pareigūniškai trumpai apkirptos premjero Sauliaus Skvernelio galvos, tarsi ryto rūkas virš ganyklos pakilus saulei, išsisklaidė Didžiojo reformatoriaus aureolė.

A. Milašius. Kaip Vilnius tapo tik miestu netoli Kauno (567)

Atkreipėte dėmesį, ką blizgančiomis iš laimės akimis kalbėjo Antanas Guoga, pirmomis valandomis po to, kai į jo nuo kortų dalybų išmiklintus pirštus įkrito „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas? Ne, jis tik tarp kitko užsiminė apie vizijas skinti laurus Europos aikštėse. Skambiausia frazė skambėjo labai paprastai: „mes nugalėsime Kauną“.