A. Milašius. Oficialu – Lietuvai nereikia ES institucijų ir paslaugų centrų

Ankstų savaitgalio rytą portaluose ir radijo laidose sumirgėjo trumpa žinutė, kuri naujienų sraute žaibiškai nugrimzdo į srauto dugną: „Lietuva atsisako ambicijų pritraukti ES institucijas iš Londono“. Praktiškai ši žinia mūsų valstybėje, kurios valdžia ilgai porino apie tai, kad mes esame „paslaugų centrų šalis“, kad kuriame tam pritaikytą infrastruktūrą, kuri tinka įvairaus pobūdžio įstaigoms ir biurams, turėjo sukelti šoką.

Po kelių dienų nuskambėjo kita žinia, kuri jau buvo pastebėta – iš Lietuvos traukiasi draudimo milžinės AIG paslaugų centras.

Vyriausybė nesivargino

Kaip skelbia BNS, Briuselio interneto svetainė „EUobserver“ pranešė, kad tik Baltijos šalys ir Slovėnija nesieks tapti Europos bankininkystės institucijos (EBA) arba Europos vaistų agentūros (EMA) naujaisiais namais, kai Britanija pasitrauks iš ES. 20 šalių nurodė norinčios priimti EMA, šešios norėtų pas save įkurdinti EBA. Kai kurios šalys pageidauja, kad jose veiktų abi agentūros. ES dėl naujų būstinių numato apsispręsti iki metų pabaigos.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Lietuva neturi realių galimybių pritraukti institucijų dėl riboto specialistų, patalpų ir tiesioginių skrydžių skaičiaus. Ir tai po kelerių metų klyksmo apie paslaugų centrų šviesią ateitį ir investicijų į jų pritraukimą. Po to, kai šalyje sukurta tam pritaikyta infrastruktūra ir didmiesčiuose nesustodami kyla biurų pastatai, nors kas juose sėdės prie kompiuterių dar tiksliai nežinoma. Kažkodėl visos strategijos nukeliavo tiesiai šiukšlių dėžėn. 2015 m. „Investuok Lietuvoje“ ataskaitoje rašoma: „Paslaugų centrų plėtra jau tapo įprastu reiškiniui Lietuvoje – kai kurie centrai, įsitikinę aukšta mūsų darbuotojų kvalifikacija, veiklą šalyje plėtė net po kelis kartus.“ Tais pačiais metais didžiausia pasaulyje privati nekilnojamojo turto agentūra „Cushman & Wakefield“ paskelbė Verslo paslaugų centralizavimo ir paslaugų centrų lokacijų indeksą 2015, į kurį buvo įtraukta ir Lietuva. Bendrame indekse, vertinančiame šalių patrauklumą šiam verslo segmentui, Lietuva užėmė 11-ąją vietą iš 36 ir lenkė tokias šalis, kaip paslaugų centrais garsėjanti Lenkija (18 vieta), Jungtinė Karalystė (27 vieta) ir Airija (36 vieta).

Bankui ir ministerijai nereikia

Tačiau kol mes giriamės gražiais skaičiais, pasiekimais įvairiuose reitinguose, Vyriausybė mano kitaip.

„Mes nepateikėme jokios paraiškos, nes manome, kad neatitiksime aukštų reikalavimų“, – BNS sakė premjero patarėjas užsienio politikai Deividas Matulionis. Gražus lietuviškas savęs plakimo aktas, nutikęs visos Europos mastu.

„Europos vaistų agentūrai reikia beveik 900 darbuotojų, didelių patalpų, kokių Vilniuje negalima rasti. Be to, yra problemų dėl mūsų pasiekiamumo, tiesioginių reisų trūkumo, trūksta tarptautinių mokyklų vaikams“, – teigė patarėjas. Įdomu tai, kad jis įvardino ir kodėl niekas nesivargino užsiimti šių organizacijų pritraukimu – Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos bankas neparodė didelio intereso siekti pritraukti institucijas.

Palyginimui, ambicijų priimti institucijas turi ir už Baltijos šalis mažesnės valstybės Kipras, Liuksemburgas ar Malta. Lietuvoje veikia viena ES institucija – Europos lyčių lygybės institutas.
Kalbant paprasčiau, premjero patarėjas ir atsakingos institucijos tiesiog nurašė viską, kam dirbome ne vienerius metus, kam buvo investuota dešimtys milijonų eurų ir tiesiog parodyta, kad esame ES užkampis, kurio institucijos paprasčiausiai tingi parašyti bent jau formalią paraišką, kad į šalį atkeliautų beveik tūkstantis gerai apmokamų darbo vietų. Jei skaičiuosime, kad tai bus darbuotojai su šeimomis, keletas tūkstančių mokių ir vartojimą didinančių žmonių. Tiek, kiek iš Lietuvos emigruoja per savaitę. Palyginimui, Lietuvos banke, kurio darbų apimtis po euro įvedimo ženkliai sumažėjo, pagal rekvizitai.lt dirba 640 žmonių, vidutinis atlyginimas iki mokesčių 1664.95 eurai. Tačiau kelių darbuotojų, galinčių padirbėti valstybės labui neatsirado.

Raudona varnelė

Kita bėda, kuri mus nutiko po tokio Vyriausybės atstovo pareiškimo – korporacijos ir agentūros, stebinčios rinką ir planuojančios verslo plėtrą, ties Lietuvos pavadinimu deda raudoną pavojaus varnelę. Vieno iš valstybės vadovų žodžiai apie savo šalį - Europos vaistų agentūrai reikia beveik 900 darbuotojų, kurių nėra, didelių patalpų, kokių Vilniuje negalima rasti – šį tą pasako. Argumentai, kad nerasime specialistų ir patalpų, švelniai tariant, keisti. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį paslaugų centrai Vilniuje priėmė sprendimus sukurti daugiau nei 1 tūkst. darbo vietų. Ir visi šie žmonės dirba. Mūsų miestai jiems rado ką pasiūlyti.

Tai ne tragedija ir pasaulio pabaiga. Po šito tiesiog turime išmokti paprastą pamoką – pasaulis dinamiškas, jame negalima sustoti ir galvoti, kad jei vieną kartą kokiame nors reitinge buvai gerai įvertintas, pas tave atėjo klientas, taip ir liks per amžius.

Arūnas Milašius

Įdomumo dėlei, „Barclays Group Operations Limited Lietuvos filialas“ rekvizitai.lt duomenimis dirba 1183 žmonės. Vidutinis atlyginimas iki mokesčių 2277.42 eurai ir nieko, kažkaip telpa, personalą surenka. „Western Union Processing Lithuania“ pluša 1793 žmonės, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ 1358.67eurai. „Intermedix Lietuva“ Kaune įdarbino 680 žmonių. Vidutinis atlyginimas 791.98 euro. Savo centrus pas mus perkėlę ir kai kurie bankai bei finansinės institucijos. Tušti nestovi, specialistų randa.

Kalbant apie dar keliolika vietinių ir užsienietiškų paslaugų centrų, kuriuose dirba šimtai žmonių, nė vienas iš jų neliko gatvėje. Milžiniškų sparčiai kylančių biurų pastatų pakanka ir jų daugėja.

Patrauklus kąsnis

Nors biurų centrų statoma gana daug, jei neatsirastų tinkamo ir ES institucijos turėtų specifinių reikalavimų, mūsų nekilnojamojo turto vystytojams užtektų pamojuoti keliolikos metų trukmės nuomos sutartimi (mokus klientas, aiškios sąlygos, nebankrutuos per naktį) ir jie per kelis metus – persikraustymas nebus žaibiškas – pagal visus įmanomus reikalavimus pastatys ar pertvarkys jau esamą pastatą, kad jis atitiktų net labai specifinius reikalavimus. Patirties mūsiškiai turi daugiau nei pakankamai. Sąlyginai nebrangiai dirbančių ukrainiečių statybininkų brigadų irgi užtenka.

Trūksta tiesioginių skrydžių? Tai kam tada kišam pinigus į oro uostus? Pirmininkavom ES, susitvarkėm. Juk yra toks žodis, kaip „derybos“ ir kalbantis su oro linijomis galima suderėti daug reikalingų dalykų. Tiesa, yra maža bėda – kažkas iš valdžios tuo turi užsiimti ir suprasti, kad valstybės valdymas komandinis darbas, kai reikia dirbti ne tik savo departamentui ir, blogiausiu atveju, savo ministerijai. Jeigu į šalį reikia pritraukti „šakinę“ organizaciją, šioje srityje gali padirbėti ne tik „Investuok Lietuvoje“, bet netgi Lietuvos bankas. Tiesiog vardan tėvynės ir jos žmonių už tą patį mokesčių mokėtojų mokamą atlyginimą.

Vietoj paraiškos vaizdo klipas

Kol mes nesivarginame užsiimti naujų įstaigų pritraukimu, iš mūsų traukiasi jau esantys paslaugų centrai. Viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų „American International Group, Inc.“ (AIG) pranešė apie sprendimą uždaryti Vilniuje įsikūrusį paslaugų centrą.

Šį kartą mūsų valdžia nekalta. Korporacijos turi savo planus ir geopolitines dėliones. Galbūt išėjo į pigesnę šalį, gal atsisakė dalies verslo ir šis padalinys tapo nebereikalingas. Šiuo metu AIG IT centre Vilniuje dirba 225 darbuotojai, vidutinis atlyginimas įmonėje – 1334 eurų neatskaičius mokesčių.

Kaip besuktum, tačiau tai ne tragedija ir pasaulio pabaiga. Po šito tiesiog turime išmokti paprastą pamoką – pasaulis dinamiškas, jame negalima sustoti ir galvoti, kad jei vieną kartą kokiame nors reitinge buvai gerai įvertintas, pas tave atėjo klientas, taip ir liks per amžius. Viskas gali pasikeisti pakankamai greitai. Už kiekvieną naują įmonę, kuri gali būti naudinga valstybei, reikia pakovoti nagais ir dantimis. Mūsų kaimynai tą ir daro. „Neparodė suinteresuotumo“ rinkėjams netinka, ar bent jau turėtų netikti. Tačiau kol kas mes vietoj paraiškų, tarptautinėms institucijoms kuriame vaizdo klipus kokie esame patys sau modernūs – Vyriausybės kanceliarija paskelbė viešąjį pirkimą, norėdama įsigyti vaizdo klipo, užsienio auditorijoms pristatančio Lietuvą kaip modernią ir kūrybingą šalį, kūrimo paslaugas.

Jau turėjome „Lietuva drąsi šalis“, kur iššvaistėme daugybę milijonų, dabar bus „Lietuva moderni šalis“. Esmė nuo to nepasikeis ir paraiškos nepasirašys, derėtis dėl institucijų perkėlimo niekas neskraidys. Dėl vaizdo klipo nė viena nauja korporacija pas mus filialo neatidarys. Tačiau valstybės vadovo patarėjo žodžius, kad mes negalime įkurdinti solidžios tarptautinės įstaigos su keliais šimtais darbuotojų (Londono mastu tai net nesiekia padorios vidutinės įmonės dydžio) perskaitys ir į ataskaitą įtrauks. Kitą kartą kalbėtis su potencialiais investuotojais bus sunku. Jie tiesiog turės dar vieną argumentą paprašyti dar didesnės paramos ir nuolaidų. Nes praktiškai nė vienas toks objektas neateina neišreikalavęs specifinių sąlygų. O gal priežastis kiek kita – mes nelabai ir norim tų europinių institucijų, nes vietiniams jos kelia diskomfortą.

„Užsienio kapitalo įmonėse darbo užmokestis yra didesnis, nei lietuviško kapitalo. Akivaizdu, kad vietinės įmonės dėl darbuotojų turi konkuruoti su užsienio kapitalo įmonėmis ir tai kelia atlyginimus ne tik užsienio kapitalo įmonėse dirbantiems darbuotojams, bet ir visiems darbuotojams“, – teigia „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.