Tai reiškia, kad kris ir vidinių migrantų, iš provincijos plūstančių į didmiesčius ir iš dalies juos maitinančių, skaičius. Mums tai ne tik ekonominės, bet ir intelektinės valstybės krizės ženklas. Ši krizė žada rimtesnes pasekmes nei daugelis įsivaizduojame.

Mažės srautas iš provincijos

Pradžiai šiek tiek skaičių. Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst. kandidatų, pernai studentais siekė tapti per 29,7 tūkst. pretendentų. Tarp baigusiųjų pildyti prašymus yra per 16 tūkst. šių metų abiturientų, kiti mokyklas baigė anksčiau.

Šiaulių universitete studijuoti pakviesta 56 proc. stojančiųjų mažiau nei 2016 m., Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio ir Mykolo Romerio universitetai (MRU) sulaukė maždaug 50 proc. mažiau studentų, Klaipėdos universitetas – 46 proc., Lietuvos sporto universitetas – 22 proc. Tai skaičiuojant, kad abiturientų, kurie tampa studentais, mažėja jau keletą metų iš eilės.

Šie skaičiai nieko gero nesako didmiesčių verslui. Pavyzdžiui, lėtėjimas ir taip jaučiamas sostinės būsto rinkoje. Birželį Vilniuje nekilnojamojo turto pirkėjai įsigijo 929 gyvenamąsias patalpas. Lyginant su šių metų gegužės mėnesiu pirkėjų aktyvumas buvo didesnis 13,3 proc., tačiau jis vis tiek buvo 4,6 proc. mažesnis nei pernai birželį. Lyginant su praėjusių metų pradžia, būsto pardavimai smuktelėjo. Per pirmąjį pusmetį sostinėje iš viso buvo perleisti 5038 butai ir 348 individualūs namai, o tai yra atitinkamai 3,3 proc. ir 7 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis praėjusių metų mėnesius, kai buvo įsigyta 5212 gyvenamųjų patalpų ir 374 namai. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį, lyginant su praėjusiais metais bendra šalies NT prekybos rinka išaugo 7 proc.

Smūgis įkaitusiai rinkai

Nors teoriškai tūkstantis kitas žmonių, kurie neatvažiuos iš provincijos į didmiesčius nėra daug, tačiau pradėjusiai smukti sostinės butų nuomos rinka tai pajus. Keli šimtai ar tūkstantis butų, kuriuose būtų įsikūrę studijuoti atvažiavę jaunuoliai, mieste, kur ir taip perinvestuota – būtų nuoma jau buvo populiaria investicija – nėra džiugi naujiena.
Nors teoriškai tūkstantis kitas žmonių, kurie neatvažiuos iš provincijos į didmiesčius nėra daug, tačiau pradėjusiai smukti sostinės butų nuomos rinka tai pajus.
Arūnas Milašius

Jau balandį prognozuotas nuomos kainų kritimas. Šios prognozės pasitvirtino ir būsto, kuriam savininkai neranda laikinų gyventojų, daugėja. Priežasčių kainoms pradėti augti, ar bent likti tokiame pačiame lygyje, nebelieka. Sujauktas net tradicinis sezoninis nuomos kainų šuolis prieš prasidedant mokslo metams. Neaišku, kaip tai palies ir mažesnių miestų nuomos rinką, nes ir į ten važiuos kur kas mažiau studentų. Tuo labiau, kaip pasakoja butus nuomojantys žmonės, jei pavyksta rasti tvarkingus studentus, tai vieni pelningiausių klientų. Jie būstą dažnai nuomojasi keliese, todėl galima prašyti daugiau nei vidutiniškai rinkoje jei būstą renkasi šeima ar pora.

Kita bėda išryškės po kelių metų – būtent naujai atvažiavę žmonės, kurie baigia studijas ir kuriasi naujoje vietoje potencialūs būsto pirkėjai. Pagal ja esančią tendenciją, bent sostinėje formuojasi naujai pastatyto būsto perteklius ir po kelerių metų, kai dabartiniai studentai baigs studijas, pradės dirbti ir ieškos kaip stabiliai įsikurti, pirkėjų bus mažiau. Panašu, ši tendencija nesikeis. Demografinio sprogimo artimiausiu metu nelaukiama.

Pinigai ir intelektas

Studentų mažėjimą pajus ir taip nuo emigracijos kenčiantis vietos verslas. Nors Lietuvos statistikos departamentas niekada neskaičiavo, kiek vidutiniškai išleidžia į kitą miestą gyventi išvažiavęs studentas, tačiau kelių tūkstančių tokių persikėlėlių dingimas reiškia keletą, o gal ir keliolika milijonų eurų per metus, kuriais sumažės vartojimas. Pridėjus emigraciją, skaičiai liūdni, nuskandinsiantys ne vieną smulkų ir vidutinį verslą.
Viena svarbiausių studentų mažėjimo pasekmė net ne ekonominė, o intelektinė krizė. Menkstant išsilavinusių žmonių skaičiui tuo pačiu menksta ir verslo bei valstybės galimybės.
Arūnas Milašius

Tačiau viena svarbiausių studentų mažėjimo pasekmė net ne ekonominė, o intelektinė krizė. Menkstant išsilavinusių žmonių skaičiui tuo pačiu menksta ir verslo bei valstybės galimybės. Jau dabar pasitaiko atvejų, kai vienoje ar kitoje savivaldybėse ir net sostinėje įsikūrusioje įstaigoje neatsiranda žmonių, gebančių kvalifikuotai paruošti ES paramos projektų, dirbti su tarptautinėmis institucijomis. Visa tai nepaisant nežmoniškai išpūsto valdininkų skaičiaus, apie kurio mažinimą nuolat kalbama.

Deja, tačiau kuo toliau, tuo intelekto deficitas bus didesnis. Jei statybininkus ar vilkikų vairuotojus mes galime pakeisti imigrantais ir tą jau sėkmingai darome, tai kvalifikuoto ir protingo klerko, mokytojo, tiesiog projekto vadovo ar eilinio Seimo nario, be kurių šalis negali normaliai funkcionuoti, Ukrainoje ar Baltarusijoje nerasime.

Abiturientai, kurie baigė mokyklą ir tęsė mokslą universitetuose

Nuolatinių gyventojų skaičius

Statistikos departamentas

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (153)