Paskutiniu metu Lietuvos žiniasklaida mirgėte mirga nuo skambių švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio sprendimų ir dar skambesnių ateities planų. Reikia sutikti, jog ministras iš tiesų ėmėsi lopyti kai kurias mūsų švietimo spragas, bet yra ir nerimą keliančių tendencijų. Tarp jų – tikslinių vietų skirstymo sistema.
Dainius Pavalkis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nors valstybės užsakymo idėja iš esmės nėra smerktina, jei remiasi objektyviais kriterijais, esamiems jos įgyvendinimo būdams trūksta ne tik aiškumo, bet ir skaidrumo. Panagrinėjus 2014 m. balandžio18 d. švietimo ministro įsakymą dėl tikslinių vietų skirstymo, kyla įtarimų, jog tai – aukštųjų mokyklų lobistinis projektas mažai ką bendro turintis su valstybei būtinų specialistų rengimu.

Kodėl taip teigiu? Pradėkime nuo finansuojamų programų spektro. Sąrašėlis be galo intriguojantis, nes jame atrandame ne tik finansų valdymo ar jūrų laivavedybos, bet ir populiariosios muzikos bei šukuosenų dizaino programas. Ką pastarosios turi bendro su valstybei būtinais specialistais, paaiškinti galėtų turbūt tik pats ministras.

Panagrinėjus 2014 m. balandžio18 d. švietimo ministro įsakymą dėl tikslinių vietų skirstymo, kyla įtarimų, jog tai – aukštųjų mokyklų lobistinis projektas mažai ką bendro turintis su valstybei būtinų specialistų rengimu.
Ainius Lašas

Įdomu ir tai, jog šiame sąraše atsiranda naujai įsteigtos programos. Pavyzdžiui, Stulginskio universitetas šių metų pradžioje įkūrė dvi naujas studijų programas –
Sumanioji gyvulininkystė bei Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos. Suprantama, jog tokias programas pradėti nelengva, bet kodėl staiga jos atsiranda tikslinių vietų sąraše? Pirmajai skiriamos net 27 vietos, didžiausias finansavimas iš visų Stulginskio universiteto studijų programų. Ar tokiu būdu ministerija subsidijuoja naujų studijų programų kūrimą universitetuose?

Panaši situacija ir su Kazimiero Simonavičiaus universiteto naujai sukurpta interneto inžinerijos programa. Jai iš karto skiriamos 25 tikslinės vietos, o tuo tarpu VDU informatikos programai vos aštuonios. KTU ar VGTU informatikos programos iš viso neturi tikslinių vietų, o VU net nėra tikslinių vietų sąrašuose. Galima būtų pamanyti, jog VU apskritai nesugeba parengti reikiamų valstybei specialistų.

Stulginskio universitetas šių metų pradžioje įkūrė dvi naujas studijų programas – Sumanioji gyvulininkystė bei Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos. Suprantama, jog tokias programas pradėti nelengva, bet kodėl staiga jos atsiranda tikslinių vietų sąraše?
Ainius Lašas

Tikslinių vietų skaičiai irgi kelia nuostabą. Pasirodo, jog mūsų valstybei yra strategiškai svarbu paruošti po vieną matematikos (VDU), mechanikos inžinerijos (KTU), choreografijos (KU), muzikos teorijos ir kritikos (LMTA), audiovizualinio meno (ŠU) ir dar kitų sričių specialistą. Tuo tarpu atlikimo menui (LMTA) skiriama 19 vietų. Iš kokių barščių traukiami šie skaičiai?

Galima įtarti, kad, kitaip nei teigiama visuomenei, pati ministerija net neužsiiminėja reikiamų specialistų sąrašo sudarinėjimu, o tiesiog daugmaž įvardija kai kurias prioritetines sritis. Sąrašas greičiausiai susidaro pats, kai universitetai paskirsto „išsimuštą“ bendrą vietų skaičių reikalingiausioms sritims.

Bendras vietų skaičiaus skirstymas aukštosioms mokykloms irgi turi savo logiką, kuri nebūtinai sutampa su specialistų poreikiu. Pavyzdžiui, į akis krenta Utenos kolegijai skiriamos net 27 vietos, iš kurių 16 žemės ūkio technologijų specialybei.

Viskas lyg ir normalu, bet tuo tarpu Marijampolės kolegija, kuri taip pat turi žemės ūkio technologijų specialybę, apskritai nefigūruoja sąraše. Palyginimui Kauno kolegija gauna tik 12, Vilniaus kolegija – 11 tikslinių vietų. Tai kuo čia taip išsiskiria Utenos kolegija? Pasirodo, jog šiai mokslo įstaigai vadovauja buvęs Teisingumo ministras ir darbietis, o dabar jau socialdemokratas, Gintautas Bužinskas. Darbo partija ir socialdemokratų partija yra koalicijos partnerės. ŠMM vadovauja Darbo partijos atstovas Pavalkis, o viceministras - socialdemokratas Vaitkus. Šį sprendimą pasirašė Darbo partijos deleguotas ministras todėl kyla rimtų įtarimų, jog toks sprendimas yra priimtas politiniu pagrindu.

Esant tokiai situacijai, ministro ryžtingi pareiškimai apie būtinybę kelti aukštojo mokslo kokybę skamba kiek neįtikinamai. Viena ranka grūmoti, o kita ranka meduolius dalinti yra gera politinė strategija, bet aukštojo mokslo sistemai nuo to tik blogiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (34)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (82)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (86)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1125)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (85)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...