Ir debatuose, ir dar keliuose straipsniuose Z.Balčytis tvirtino, kad prezidentė padarė didžiulę klaidą, brangiai skolindamasi pinigų iš užsienio bankų, o ne iš kur kas palankesnio pagal palūkanų dydį Tarptautinio valiutos fondo. Anot Z.Balčyčio, „visa tai kabo sunkiais milijardais ant Lietuvos kaklo ir trukdo greičiau gerinti žmonių gyvenimo sąlygas“.
D.Grybauskaitė debatuose, kaip visada, arogantiškai Z.Balčyčiui atrėžė, kad Lietuva (suprask - ji pati) pasielgė teisingai. Ji aiškino, kad prisiima „pilną atsakomybę už savo patarimą skolintis ne iš valiutos fondo“. Prezidentės žodžiais, tas valiutos fondas reikalavo esą neįmanomų dalykų: padidinti nekilnojamo turto ir automobilių mokesčius, apmokestinti pensijas, sumažinti valstybės sektoriaus atlyginimus.
Eurokomisarė dar pagrasino, kad Tarptautinis valiutos fondas paskolos paėmimo atveju privers Lietuvą mažinti pensijas ir atlyginimus. Kaip puikiai žinome, pasiskolinus iš kažkur už 7-9 proc. palūkanas, o ne iš fondo už 2-3 proc. palūkanas, tos pensijos vis tiek buvo sumažintos. Taigi bent jau šis prezidentės argumentas subliuško. O kas vyksta dabar? Mokame baisias palūkanas už ne iš fondo paimtas paskolas ir dar turime gausybe vargo dėl tų sumažintų pensijų gražinimo.
Z.Balčytis aiškino, kad Latvija ne tik pigiai skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo, bet dar ir iš Europos Komisijos gavo 3 miljardus eurų už vidutines 3,4 procento palūkanas. Jei Lietuva būtų pasekusi Latvijos pavyzdžiu, dėl mažesnių palūkanų būtų sutaupiusi apie 1,7 milijardo litų.
Pažvelkime atidžiau į šią mūsų Baltijos sesę - Latviją, ar ji laimėjo, ar pralošė, nebijodama būti apšaukta aukščiau minėtais D.Grybauskaitės epitetais? Apsiribokime vien mūsų prezidentės pagąsdinimu esą valiutos fondas reikalavo apmokestinti pensijas, todėl Lietuva atsisakė tokios fondo paslaugos.
Pirmiausia, ką „laimėjo“ Lietuva? Mūsų krašte po „auksinių“ 2009-ųjų, kai vidutinė pensija pasiekė 811 litų, ji porai metų gerokai sumažėjo, o į panašų buvusį dydį sugrįžo tik 2012 metais – 816 litų. Tiesa, pernai ir užpernai vidutinė pensija šiek tiek didėjo, bet taip atsitiko tik dėl naujai skiriamų arba perskaičiuojamų pensijų. Pagrindinė Lietuvos pensininkų masė jokio padidėjimo nuo 2009 metų nepajuto, nes tų metų draudžiamosios pajamos liko „užmarinuotos“. Šiuo metu vidutinė Lietuvos pensija yra 829 litai.
O kas vyko latvių žemėje? Čia jokio sumažėjimo nuo 2009-ųjų, kai jų pensija buvo lygi 800 litų (taigi netgi mažesnė už to meto lietuvišką, skaičiuoju dėl patogumo litais), nebuvo. Priešingai, kasmet ji didėjo keliais ar net keliolika eurų, kol šiemet pasiekė 959 litų dydį. Taigi vienodai su lietuviais startavę 2009 metais, latviai 2014-aisiais pensijų srityje triuškinamai pralenkė lietuvius. Argi nepavydu, o gal ir gėda, ponios ir ponai, Lietuvos valstybės vadovai, skaityti tokius faktus?
Dabar apie pensijų apmokestinimą, tą ponios D.Grybauskaitės baubą. Latvių pensijos, kaip ir kitos pajamos, yra apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu. Tačiau neišsigąskite! Pensijoms taikomas 810 litų neapmokestinamas minimumas. Todėl latviškose pensijose apmokestinama tik jų dalis virš 810 litų sumos. Vidutinės 959 Lt pensijos atveju apmokestinta bus tik 149 litų suma, o pajamų mokestis nuo jos bus 22 litai. Todėl vidutiniai latviai į rankas gaus 937 litų pensiją ir vis tiek daugiau nei šimtu litų viršys tą iškentėtą vidutinių lietuvių pensiją.
Palyginkime abiejų šalių „Sodrų“ biudžetus. 2010-2013 metais Lietuvos „Sodros“ išlaidos viršijo pajamas 7,8 milijardo litų. Latvijos socialinio draudimo išlaidos minėtu laikotarpiu viršijo pajamas tik 2,5 milijardo litų. Taigi ir čia latviai laikosi geriau. Beje, šiemet planuojama, kad Latvijos „Sodros“ pajamos viršys išlaidas daugiau nei šimtu milijonų eurų. Kada tokie laikai ateis Lietuvoje?
Tuo pačiu laikotarpiu nelabai didėjo ir Latvijos valstybės skola: 2010 m. ji siekė 27,5 milijardo litų, 2011 m. – 29, 2012 – 31, 2013 – 30,5 milijardo litų. Lietuvos skola tais metais, deja, padidėjo nuo 37 iki 53 milijardo litų, o pridėjus dar ir šiais metais skolinamus pinigus, mūsų valstybės skola pasieks 60 milijardų.
Kaip matome, latviai tikrai laimėjo, palankesnėmis sąlygomis pasiskolinę reikalingus pinigus. O ką daryti lietuviams po čia aprašytų voliuntaristinių eksperimentų? Reikės kaip nors kapstytis iš neapgalvotais sprendimais iškastos valstybės ir „Sodros“ finansų duobės, nieko kito nesugalvosi.
Ar atsiminsime šiame sunkiame valstybės gyvenimo etape paprastą Z.Balčyčio primintą taisyklę prezidentiniuose debatuose: „padarei milžiniškus nuostolius valstybei ir jos žmonėms – jausk kaltę, bent jau viešai pripažink klaidas“. Ar sulauksime tokių atsiprašymo žodžių iš tų, kurie tokius nuostolius nulėmė?