Puiku, kad valstybės sugeba ne tik padiskutuoti, bet ir sutarti dėl konkrečių veiksmų sprendžiant klimato atšilimą. Vis dėlto liūdna stebėti pasaulį griebiantis itin brangių ir sudėtingų sprendimų absoliučiai ignoruojant žymiai pigesnę ir efektyvesnę alternatyvą.
Fokusavimasis tik ties iškastinio kuro naudojimo mažinimu pasauliui kainuos trilijonus eurų (čia tas skaičius su 12 nulių); vien besivystančių šalių emisijų ribojimui kasmet skirsime mažiausiai 92 milijardus eurų.
Šie skaičiai planetos lyderiams mažiau baisūs nei alternatyva, kuri kainuotų... 0 eurų. O tiksliau – ne tik nekainuotų, bet ir generuotų papildomas pajamas dar galingesnei kovai su klimato atšilimu. Ir įgyvendinimas šios alternatyvos nepaprastai paprastas: vienas įstatymas = staigūs ir reikšmingi pokyčiai.
Tai absoliučiai nelogiška! Apeliuosite. Deja, logiška: pasaulio politikai yra valdomi masių, o masės – prigimtinio žmogaus instinkto siekti greito pasitenkinimo ir neįgalumo realiai vertinti ilgalaikes pasekmes.
Kas iš tiesų lemia klimato atšilimą?
O dabar pažvelkite į žalmargę karvutę. Ką matote? Pasak Jungtinių Tautų klimato kaitos analizės („Tackling Climate Change Through Livestock“, 2013), žalmargėse turėtume regėti dar didesnį blogį.
Gyvulininkystės sektorius yra atsakingas už 14,5 proc. visų klimato katastrofą sukeliančių dujų emisijų – maždaug tiek pat, kiek ir transportas. Viso to priežastis, liaudiškai tariant – „bezdalai“. Gyvulininkystės augintiniai (ypač jaučiai ir karvės) pasaulį teršia metano dujomis (CH4) – daugiau nei 20 kartų pavojingesnėmis už anglies dioksidą (CO2). Rezultatas: per metus jaučiai išperdžia 7-is milijardus tonų CO2 ekvivalento.
Priminsiu, tai – ne kokių naivių gamtos mylėtojų interpretacijos, o oficiali Jungtinių Tautų statistika.
Efektyviausia alternatyva
Iškastinio kuro apynasriui pasaulio valstybėms sutarus išleisti trilijonus, gyvulininkystės blogiui pažaboti nereiktų nė cento. Kovai su iškastiniu kuru priklausant nuo ypač sudėtingų ilgalaikių projektų ir rizikingų mokslinių tyrimų, su žemę triuškinančiomis karvėmis susitvarkytume vienu smūgiu: mėsai pasauliniu mastu įvedus vadinamąjį „Pigovian“ mokestį.
Deja, prieš valdžią visi lygūs, tačiau kai kurie – t.y. gyvulių augintojai – lygesni už kitus. Politikai bei valdininkai bijo efektyviausio klimato kaitos sprendimo būdo kaip maro. Taigi idealistai vegetarai ir veganai, bandantys visuomenę sugraudinti pasakojimais apie skriaudžiamus gyvunėlius, kovoje už žemės ateitį yra paliekami vieni.
Mokestis už savo veiksmų pasekmes
Gyvulininkystės žalą atsveriantis „Pigovian“ mokestis padėtų staigiai ir drastiškai sumažinti mėsos paklausą. Tai suduotų smūgį mėsos pasiūlai bei, galiausiai – ir metano emisijoms. Įvairiais skaičiavimais, įvedus tokį mokestį „Big Mac“ mėsainio kaina Jungtinėse Valstijose padidėtų nuo 4 iki 13,5 dolerių. Stipri paskata permąstyti savo mitybos įpročius.
Kalbant apie mėsos apmokestinimą būtina turėti omenyje ne tik dabartinę gyvulininkystės taršos epidemiją, bet ir grėsmingą mėsos suvartojimo besivystančiose šalyse augimą. Jei nesiimsime veiksmų, nepažabota gyvulininkystės sektoriaus plėtra ateityje gali atsverti ir mūsų trilijonines pastangas kovoje prieš iškastinį kurą.
Suprantu, kaip sunku su staigiu ir drastišku kasdienio maisto produkto brangimu būtų susitaikyti mėsos mylėtojams (tarp jų ir man), tačiau juk niekas mėsos neuždraustų – tereiktų tik maloniai susimokėti už savo veiksmų pasekmes mūsų planetai. Ir Užkalnis, ir bet kuris kitas gurmanas toliau patuštindamas piniginę galėtų mėgautis steikais, kepsniais ir kotletais. O mažiau pasiturintiems ir besibaiminantiems dėl baltymų bei kitų maisto medžiagų trūkumo tereiktų pagūglinti: atsivers klodai pigesnių ir sveikesnių mėsos alternatyvų.
Žemė aukščiau asmeninių interesų
Gali iškilti klausimas, kodėl taip griežtai vertindamas gyvulininkystę aš ir toliau valgau mėsą? Tiesiog suprantu, kad pavienių žmonių mitybos pokyčiai rezultato pasauliniu mastu neatneš. O gal tiesiog neatsispiriu pagundai ir taip ieškau pasiteisinimo... Vis dėlto esu tikras, kad palaikyčiau mėsos apmokestinimą nepaisant visų priverstinių mitybos pokyčių sukeliamų nepatogumų.
Tiesiog Žemę iškeliu aukščiau savo asmeninių interesų. O jūs?
p.s. Didiesiems skeptikams siūlau „youtube“ platformoje nemokamai peržiūrėti dokumentinį filmą „Cowspiracy“, žymiai plačiau atskleidžiantį gyvulininkystėje slypinti blogį. O žemiau pateikiu ir keletą įdomesnių statistinių interpretacijų.
• Gyvulininkystė yra atsakinga už 33 proc. pasaulinio vandens, 45 proc. žemės ploto išnaudojimą bei už 91 proc. Amazonės miškų – „žemės plaučių“ – sunaikinimą.
• Jei visus jaučius Jungtinėse Valstijose augintų ekologiškai (maitinant šviežia žole), jiems prireiktų 3,7 milijardų akrų ploto. Visa JAV teritorija teturi 1,9 milijardo akrų.
• Vienam kilogramui jautienos išauginti reikia 18 tūkst. litų vandens.
• Jungtinėse Valstijose skatinant atsakingą vandens vartojimą, namų ūkiai išnaudoja tik apie 5 proc. metinio vandens kiekio, gyvulininkystė – 55 proc.
• 7 milijardai žmonių kasdien suvalgo 9,5 milijardus kilogramų maisto. Tuo pačiu metu 1,5 milijardo karvių suėda 61 milijardą maisto. Gyvulininkystė – ypač neefektyvus būdas maitinti žemės gyventojus.
Baigdamas pateikiu palyginimą, kokią įtaką mūsų mitybos šalutiniams poveikiams padarytų veganiški pokyčiai: perpus sumažintume CO2 emisijas, 13 kartų – vandens sunaudojimą ir net 18 kartų – žemės.