V. Dumbliauskas. V. Putinas reikalingas Vakarams. Kas toliau?

Pabandykime įsivaizduoti, kaip dabar atrodytų padėtis Sirijoje, jei rugsėjo pabaigoje Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs akiplėšiškų bombardavimų? Kas dabar klaustų jo nuomonės, kaip toliau kovoti su „Islamo valstybe“? Jis būtų buvęs atstumtuoju, pasmerktu dėl agresijos Ukrainoje ir įklimpusiu ten be jokių ryškesnių laimėjimų.

Dabar gi, po kruvinojo penktadienio Paryžiuje, V.Putinas yra beveik ant balto žirgo. Jis vėl lygus tarp pasaulio lyderių, su kuriuo tariamasi ir į kurį kreipiamasi pagalbos. Pasikeitusią padėtį puikiai iliustruoja Prancūzijos prezidento Francois Hollande`o žodžiai, kad artimiausiomis dienomis jis susitiks su prezidentu Barackas Obama ir prezidentu V. Putinu, rodantys, kad Rusijos vadovas jau stovi viename lygyje su Amerikos vadovu.

Ar galima teigti, kad V. Putinui sekasi siekti savų tikslų? Atsakymas priklauso nuo to, kaip vertinsime jo veiksmus pastaruosius dvejus metus. 2013 m. rudenį Rusijos prezidentas įtikino Ukrainos prezidentą nepasirašyti asociacijos su ES sutarties, tačiau Maidanas įvykius pakreipė ne taip, kaip planavo Kremlius. Tada V. Putinas užgrobė Krymą ir sukėlė karą Donbase, taip nušaudamas kelis zuikius – pakėlė savo reitingus, įkišo didelį pagalį į Ukrainos ratus riedėti europietiškos tvarkos link ir nukreipė rusų dėmesį nuo Rusijos ekonominių problemų, nes jau 2012 m. šios šalies ūkis nustojo augti, nepaisant tuometinių dar aukštų naftos kainų.

Avantiūros Sirijoje tikslas – taip pat keli zuikiai vienu šūviu. Vienas kiškis tas pats – nukreipti rusų dėmesį nuo vidaus problemų, nes Donbasas jau ėmė neatlikti šio uždavinio. Tačiau kitas zuikis yra naujas ir gal net svarbesnis už pirmąjį. Tai – siekis įveikti Rusijos izoliaciją, kurios ji susilaukė dėl agresijos Ukrainoje, siekis žūtbūt įpiršti Rusiją Vakarams kaip reikalingą partnerę. Kadangi patys Vakarai kvietimo neišsakė, V.Putinas ir be kvietimo ėmė bombarduoti Siriją.

Avantiūros Sirijoje tikslas – keli zuikiai vienu šūviu. Vienas kiškis tas pats – nukreipti rusų dėmesį nuo vidaus problemų, nes Donbasas jau ėmė neatlikti šio uždavinio. Tačiau kitas zuikis yra naujas ir gal net svarbesnis už pirmąjį. Tai – siekis įveikti Rusijos izoliaciją, kurios ji susilaukė dėl agresijos Ukrainoje, siekis žūtbūt įpiršti Rusiją Vakarams kaip reikalingą partnerę. Kadangi patys Vakarai kvietimo neišsakė, V.Putinas ir be kvietimo ėmė bombarduoti Siriją.

Vytautas Dumbliauskas

Kruvinasis penktadienis Paryžiuje labai pasitarnavo Rusijai tapti reikalinga Vakarams partnere, todėl rusų žiniasklaidoje jau sklando sąmokslo teorijos, kad šias žudynes „Islamo valstybė“ suderino su Rusijos specialiosiomis tarnybomis – juk įvyko jos likus tik kelioms dienoms iki Didžiojo dvidešimtuko šalių susitikimo Turkijos mieste Antalijoje. Kaip ten bebūtų, bet žudynių Paryžiuje sukrėsti Vakarų lyderiai priėmė Rusijos siūlymąsi būti partnere kovoje su „Islamo valstybe“, nors tie lyderiai iki šiol puikiai matė, kad V.Putinas Sirijoje kovoja ne su „Islamo valstybe“, o su Basharo al-Assado opozicijos pajėgomis.

Kas toliau? Pirmasis klausimas – apgaus ar ne V. Putinas Vakarų lyderius? Greičiausiai apgaus, nes jau ne kartą apgavo. Kodėl šie lyderiai sutinka būti apgaunami? Greičiausiai jie tikisi, kad V. Putinas pasiųs į Siriją sausumos kariuomenę, nes jokia Vakarų šalis nenori veltis į sausumos kautynes su „Islamo valstybe“, nes tai kainuotų daug karių gyvybių. Kaip sako rusų analitikai, Rusijoje žmogaus gyvybės kaina yra daug mažesnė, nei Vakaruose, todėl V. Putinui daug lengviau pasiųsti savo kareivius į tikrą mirtį.

Jei V. Putinas ir pasiųs sausumos kariuomenę į Siriją, tai visiškai ne tam, kad kovotų su „Islamo valstybe“, o tam, kad galėtų būti vis svarbesnis ir svarbesnis lošėjas pasaulio politikoje

Vytautas Dumbliauskas

Ar pasiųs V. Putinas sausumos kariuomenę į Siriją? Atsakymas priklauso nuo aiškinimų to, kokioje padėtyje dabar yra atsidūręs Rusijos vadovas. Pagal vieną versiją V. Putinas dabar laviruoja tarp dviejų jėgų savo aplinkoje. Pirmosios jėgos atstovai nori izoliuotis nuo pasaulio ir kurti kažką panašaus į sovietinę autarkiją, antrosios priešingai – yra nepatenkinti dabartine Rusijos izoliacija, nes negali smagiai leisti prisivogtų milijonų. Pastaroji grupė yra stipresnė, todėl V. Putinas ir stengiasi tą izoliaciją įveikti.

Pagal kitą versiją, V. Putinas savo aplinką sutvarkė taip, kad niekas nedrįsta nė cyptelėti – nedrįsta ne tik kad priekaištauti dėl izoliacijos, bet net pasakyti, kad ekonomika ritasi žemyn. V. Putinas veikia Sirijoje, vedinas savo paties asmeninių ambicijų – būti lygiaverčiu Amerikos prezidentui politiniu lyderiu ir priversti jį pasidalinti pasaulį įtakos zonomis. Todėl jei V .Putinas ir pasiųs sausumos kariuomenę į Siriją, tai visiškai ne tam, kad kovotų su „Islamo valstybe“, o tam, kad galėtų būti vis svarbesnis ir svarbesnis lošėjas pasaulio politikoje. Nes tik tokiu būdu jis gali išsaugoti savo valdžią ekonomiškai žlungančioje Rusijoje.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.