Šiuos žodžius prieš keletą dienų ištarė Kenas Clarke‘as, ilgametis Britanijos parlamento narys nuo konservatorių partijos, buvęs finansų ministras. Galvodamas, jog interviu baigtas ir mikrofonas jau išjungtas, jis taip apibūdino naują torių partijos lyderę Theresą May, su kuria jam yra tekę susikirsti. Kiek pagalvojęs, K. Clarke‘as dar pridūrė: „ Beveik kaip Thatcher“.
Meilė bateliams
Iš kitos pusės, jai nestinga moteriškumo: T. May labai mėgsta gaminti, turi apie 100 kulinarijos knygų, o kartą yra sakiusi, jog į negyvenamą salą norėtų pasiimti madų žurnalo „Vogue“ prenumeratą. Jos meilė originaliam apavui jau seniai traukia fotografų objektyvus.
Su ja dirbę žmonės yra nuoširdžiai prisirišę prie T. May. Ne vienas jų pasiėmė atostogų ir ėjo savanoriais padėti jai, kada ji pranešė sieksianti partijos pirmininkės pareigų. Kaip prisimena jos seni draugai, dar mokydamasi universitete ji svajojo tapti premjere ir pergyveno, kad ne ji, o M. Thatcher tapo pirmąja moterimi šiame poste.
Lietuvos žydų palikuonis britų elito viršūnėje
Po to, kai Davidas Cameronas, bedėliodamas savo politines partines šaškes, prakišo paties suorganizuotą referendumą dėl narystės ES ir paskelbė apie atsistatydinimą, išaušo galimybių valanda. Prasidėjo angliškų buldogų kova po kilimu.
Neabejotinu lyderiu rodėsi laimėjusio „Brexit“ veidas, buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, iki referendumo laikęsis proeuropietiškų pažiūrų. Teisingumo ministras Michaelas Grove‘as įkalbėjo jį sužaisti partiją iš Britanijos ateities ir tas sutiko, nes jam piešiamas prizas buvo partijos pirmininko ir karalystės premjero kėdės.
Nesu girdėjęs, kad Lietuva bent kada būtų bandžiusi suartėti su B. Johnsonu per ryšį su jo protėviais. B. Johnsonas yra ir anglų, ir vokiečių, ir amerikiečių kraujo turintis politikas, o dabartinė pavardė atsirado, kada jo senelis Osman Ali, turko sūnus, gimęs Anglijoje, pasikeitė pavardę į savo anglės močiutės mergautinę pavardę.
Kadangi pats B. Johnsonas daug kur prisimena turįs žydiško kraujo, vertėtų mūsų diplomatams padėti jam geriau susipažinti su šia jo šeimos istorijos dalimi, nes, atrodo, kol kas žinomi tik Elijo tėvai iš Kalvarijų Karolis (g. 1853) ir Sara (g. 1857).
Naujo kabineto kontūrai
Nors B. Johnsonas po savo pasitraukimo palaikė T. May konkurentę Andrea Leadsom, jam prognozuojama vieta būsimame T. May kabinete. Portfelis turėtų tekti ir intrigas rezgusiam M. Grove‘ui. Šie politikai atspindėtų „Brexit“ šalininkų poziciją. Klausimas, kokia bus jų pačių pozicija, subliuškus jų asmeninėms ambicijoms išjoti su referendumu į pačią viršūnę ir žinant, kad žadėta didybė be ES yra neįgyvendinama svajonė.
D. Camerono bendražygis, aktyvus kampanijos už likimą ES dalyvis, iždo kancleris, arba finansų ministras George‘as Osborne‘as taikosi į užsienio reikalų ministro postą, nes dabartiniam diplomatijos šefui Phillip‘ui Hammondui šviečiasi iždo sekretoriaus vieta. Du itin svarbūs raktai gali likti Remain šalininkų rankose.
Pati T. May per referendumo kampaniją buvo pasilikimo ES šalininkė, bet ne per daug aktyvi. Verta atkreipti dėmesį, kad net šešerius metus jos vadovauta vidaus reikalų sistema nesuvaldė migracijos srautų, nors per rinkimus toriai žadėjo apriboti imigrantų metinę kvotą iki 100 000. Pusė imigracijos yra iš trečiųjų šalių, jos mastai yra pačios Britanijos rankose ir šios migracijos nė kiek neįtakoja narystė ES.
T. May antrame ture jau turėjo 199 torių parlamentarų balsus, o A. Leadsom tik 84, bet jos bendramintis M. Grove‘as liko trečias su 48 balsais, kurių ji galėjo tikėtis. Be visuotinių rinkimų, be torių parlamentarų balsavimo galutiniame ture, be eilinių partijos narių balsų T. May tapo premjere. Kas po to gali teigti, kad ES valdoma ne demokratiškai rinktų atstovų, o paskirtų biurokratų, ir tik nacionalinėse valstybėse įmanoma klestinti demokratija?
Leave paversti į Remain
Pagrindinis T. May darbas bus tvarkytis su referendumo rezultatais. Tie, kas užkūrė jį, nunėrė į krūmus, suvokdami pasekmes. Dabar ji sako, jog antro referendumo nebus, tauta nusprendė ir t. t. Ji žada „Brexit“ paversti Britanijos sėkme. Lengviausias būdas tai padaryti – rimtai atsižvelgti į dalies visuomenės nerimą, mažinti įtampas, atverti akis dėl pragyvenimo nuosmukio pasitraukus iš ES ir elegantiškai palaidoti šitą referendumą po kitu.
Ginčijama – kaip nedemokratiška – T. May tapimo premjere procedūra gali tapti puikiausiu argumentu priešlaikiniams rinkimams (nuo kurių ji kol kas atsižegnoja, bet kurie toriams praverstų, kol leiboristai nusilpę). 2007 pati T. May yra kritikavusi premjerą Gordoną Browną, kaip neturintį demokratiško mandato.
Svaro kritimas yra tik vienas veiksnių, kurie gali labai smarkiai paveikti balsavimo rezultatus. Raudantis dėl rezultato jaunimas irgi nebebus pasyvus, kad kiti už juos dar kartą spręstų jų ateitį.
Ir vėl išdavikiškas neišjungtas mikrofonas: prieš eidamas į 10 Downing Street krautis daiktų, D. Cameronas tarė spaudai keletą atsisveikinimo žodžių priešais namus, o apsisukęs ir galvodamas, jog liko vienas, nebraukė ašaros. Sau po nosimi pratarė: „Right“ (teisingai) ir, niūniuodamas smagią melodiją, dingo už durų. Taip nusiteikęs būna žmogus, kada įvykiai klostosi į gera.