Kita vertus, per pusantrų metų trunkantį karą prisikaupė begalės įrodymų apie iš Rusijos siunčiamą ginkluotę, po Rusiją verbuojamus samdinius ir Rusijos reguliarios kariuomenės dalinius, veikiančius Rytų Ukrainoje. Nuvaldyta iki nesibaigiančio ekonominio nuosmukio Rusija daro klaidų ir tarptautinėje arenoje: Minsko susitarimų dokumentuose kaip separatistų turimą ginklą paliko įrašytas raketų sistemas Tornado-S, kurios yra tik rusų kariuomenėje.
Stebuklingai besidauginantys ginklai
Jau nebekartojamas pirmaisiais karo Donbase mėnesiais skelbtas paaiškinimas, kad separatistai naudoja ginklus iš užimtų Ukrainos kariuomenės sandėlių: jie jau seniai per pusantrų metų būtų pabaigę visus šovinius ir sviedinius. Vien Grado baterija per 40 sekundžių iššaudo vilkiką sviedinių.
Esu rašęs, jog rusų sugalvotas „humanitarinis konvojus“ turi būti koks nors Trojos arklys, kuriame nežinia kas slepiasi. Jau dešimtys tokių karavanų iš dešimčių baltų vilkikų įvažiavo į Rytų Ukrainą per Kijevo nekontroliuojamą sieną, ir ukrainiečiai pastebėjo sutapimą, kad po kiekvienos „humanitarinės“ siuntos apšaudymai suintensyvėja.
Kitas būdas įteisinti ginklus iš Rusijos yra jų klonavimas: paėmus dešimtis ukrainiečių šarvuočių, pas separatistus jų atsiranda tūkstantis; paėmus dešimt tankų, jų jau šimtas.
Pernai vasarą ukrainiečiai sėkmingai buvo užspaudę separatistus ir gniaužė apsupimo žiedą. Ukrainos karo aviacija buvo vienvaldė ore ir rėmė žemės pajėgas. Separatistai pranešė užgrobę vieną atakos lėktuvą Su-25, bet jo klonuoti negalėjo, nes nekontroliavo nė vieno pakilimo tako.
Dėl vykstančio puolimo aiškios fronto linijos neliko, kai kurie Ukrainos daliniai atsidūrė giliai priešo apsuptyje, ir pagalba jiems tiekta kariniais transporto lėktuvais. Birželio pabaigoje rusų žiniasklaida paskelbė, jog separatistai užėmė sandėlį, kur stovėjo žemė-oras raketų sistema „Buk“. Nors ji buvo sugadinta pasitraukiančių ukrainiečių, žadėta, jog liaudies meistrai ją sutvarkys.
Ukrainiečių Su-25, kurio nebuvo
Neseniai paskelbtame Olandų skrydžių saugumo tarnybos (Dutch Safety Board) kartu su kitų šalių ekspertais atliktame tyrime pateikti duomenys, kad MH 17 skrido virš Donbaso FL330 aukštyje (10 058m). Ta pačia kryptimi maždaug už 30 km skrido kitas „Boeing 777“, kurį dispečeris pakėlė į FL350. Dėl oro sąlygų MH17 paprašė 13:00 val. nukrypti nuo kurso į kairę, ir leidimą iš „Dnipro Control“ gavo. 13:19:53 dispečeris nurodė pilotui skristi tiesiai į oro kelio tašką RND, ir 13:19:56 MH17 atsakė supratęs, o 13:20:03 įvyko sprogimas.
Pati fantastiškiausia teorija dėl katastrofos skelbė, jog iš tikrųjų tai buvo MH370, kuris pernai dingo virš Indijos vandenyno. Jį esą pagrobė JAV, laikė savo karinėje bazėje, vėliau permetė į Olandiją, prikrovė lavonų, nuskraidino virš Donbaso ir susprogdino. Šių kliedesių atgarsius transliavo propagandinė televizija „Russia Today“, kuriai kažkokie vietiniai liudininkai pasakojo apie parašiutininkus iš krentančio lėktuvo, o vienas separatistų vadų sakė, jog „lavonai nešvieži“.
Oficialiai Rusija paskelbė kelias viena kitai prieštaraujančias versijas. Pagrindinė, iki šiol nagrinėjama Rusijos Tyrimų komiteto, buvo apie ukrainiečių Su-25, kuris raketa „oras-oras“ numušė keleivinį lainerį. Apie jį skelbė virtualus ispanas dispečeris, dirbantis viename Ukrainos oro uostų, bet paaiškėjus, jog užsieniečiams dispečeriais neleidžia dirbti Ukrainos įstatymai, tariamas ispanas išnyko iš virtualios erdvės, o gyvo jo niekas taip ir nematė.
Paskelbus neva Rusijos gynybos ministerijos darytas nuotraukas, kur matosi „Boeing 777“ ir šalia „Su-25“, labai greitai buvo demaskuota, kad palydovinė nuotrauka tiesiog paimta iš „google maps“, o ant jos fotošopu uždėti lėktuvų atvaizdai. Padirbta buvo taip nemokšiškai, kad neišlaikytos proporcijos, ir lėktuvai pagal mastelį virto beveik kilometro ilgio gigantais.
Vėliau rastas kažkoks pabėgėlis mechanikas iš Ukrainos armijos, kuris matęs liepos 17 d. grįžtantį „Su-25“ be raketos. Paskelbta ir piloto pavardė – kapitonas Vladislavas Vološinas. Pasirodo, į V. Vološino „Su-25“ liepos 16 d. pataikė raketa „oras-oras“, iššauta iš naikintuvo MIG-29 Rusijos teritorijoje, bet kapitonas sugebėjo nutupdyti pamuštą lėktuvą, ir liepos 17 d. jis buvo jau remontuojamas. Buvusį ypatingą Rusijos įsiskverbimą į Ukrainą rodo tai, jog toji raketa R-27 gaminama Kijeve.
Be to, „oras-oras“ raketos turi apie 3,5 kg sprogstamosios medžiagos, kurios nepakanka akimirksniu suplėšyti į gabalus milžinišką oro lainerį. Jų paskirtis – tik pažeisti. Kaip rodo V. Vološino pavyzdys, net nedidelis atakos lėktuvas po pataikymo gali išlikti. Kas kita – „žemė-oras“ raketa iš „Buko“, nešanti virš 70 kg sprogmenų.
Kaip dabar paaiškėjo, liepos 17 d. Rusijos pusėje palei sieną su Ukraina skraidė žvalgybinis rusų lėktuvas A-50, kuris fiksavo viską, kas vyksta, tačiau Gynybos ministerija nutyli jo duomenis.
Antra gynybos linija
Artėjant tarptautinio tyrimo rezultatų paskelbimui, kuris buvo numatytas liepos mėn., ir vis labiau aiškėjant, kad „Buko“ pėdsakai aptikti ne tik paskelbtose nuotraukose, bet ir tyrėjų turimuose daiktiniuose įrodymuose iš katastrofos vietos, Rusija atsitraukė į antrą gynybos liniją, nors lygiagrečiai tebepurena pirmą versiją, išmesdama prielaidą, kad tai galėjo būti Izraelio gamybos „oras-oras“ raketa. Šitas papildomas informacinis triukšmas reikalingas tik tam, kad trukdytų koncentruotis ties nustatyta versija.
Gegužę vienas paskutinių nepriklausomų Rusijos laikraščių „Novaja gazeta“ paskelbė anoniminių Rusijos karinių inžinierių tyrimą, kurie patvirtino, jog MH17 numušė „Bukas“. Tą patį mėnesį konstruktorių biuro „Antėj–Almaz“ atstovai viešai pripažino, kad šovė tikrai „Bukas“, kuris sukurtas jų biure. Tačiau ir pirmu, ir antru atveju teigiama, jog raketa iššauta iš ukrainiečių kontroliuotos teritorijos prie Zaroščenskojės. Ir vėl klastotojai susimovė: pagal separatistų liepos 17 d. duomenis, Zaroščenskoję kontroliavo jie. Tačiau jau iki tol buvo atlikta daug tyrimų, rodančių, jog „Bukas“ stovėjo netoli Sniežno, giliai separatistų teritorijoje.
Rusijos žurnalistai patikrino šias versijas vietoje, ir paaiškėjo, kad apklausti vietiniai gyventojai patvirtino Buko buvimą 5 km nuo Sniežno, parodė konkrečią vietą Červonyj Žovten kaime, o Zaroščenskoje žmonės juokėsi, kad nei raketa, nei dviratis į jų laukus nevažiavo.
Sniežno apylinkes kaip šūvio vietą nustatė ir vietinių susirašinėjimus socialiniuose tinkluose išstudijavusi tarptautinė nepriklausomų tyrėjų grupė „Bellingcat“, ją rodo Ukrainos saugumo paskelbti perimti separatistų pokalbiai mobiliais telefonais ir tomis dienomis
daryta vaizdo medžiaga. Beje, vienas iš nufilmavusių tą Buką yra lietuvis žurnalistas.
„Almaz–Antėj“ prakalbo, kai „Buko“ versija pasidarė akivaizdi, ir ėmėsi bandymo ginčyti paleidimo vietą, o tuo pačiu – ir „Buko“ priklausymą: „Na, gerai, tai buvo „Bukas“, bet jis priklausė ukrainiečiams“. „Bellingcat“ atsekė Buką iki jo dislokacijos vietos ir savo raporte gegužę nurodė, kad jis priklauso 53 priešlėktuvinės gynybos brigadai, dislokuotai pietų Rusijoje Kurske.
Atsakomybės link
Preliminarų tyrimą „Dutch Safety Board“ išsiuntė visoms susijusioms šalims. Sulaukus pastabų, rugsėjį bus paskelbtas galutinis raportas. Rusija jau pareiškė nepasitenkinimą atliktu darbu. Nerasdami argumentų, jie labai savotiškai paaiškino, jog „Bukas“ šauti iš separatistų teritorijos negalėjo, nes jį būtų užfiksavę rusų radarai Rostove. Vargu ar mes kada sužinosime, ką tie radarai fiksavo, ir ko nefiksavo.
Kaltųjų paieška yra už „Dutch Safety Board“ kompetencijos ribų, bet ji savo raportu nustatys tolesnio tyrimo kryptį. Turint omenyje, koks jautrus šis klausimas olandų visuomenėje ( iš 298 žuvusiųjų 193 olandai) ir kaip bandoma manipuliuoti alternatyviomis versijomis, raportas turėtų būti toks nepriekaištingas, kad nė uodas nosies neprakištų, ieškodamas spragų.
O kitą tyrimą atlieka Olandijos vadovaujama Tarptautinė tyrimo grupė, kuri remsis ir raportu. Kaip pasakė Olandijos užsienio reikalų ministras Bertas Kundersas, „Norime užtikrinti tokią eigą, kad žmonės, atsakingi už šį nusikaltimą, stotų prieš teismą“.
Turime neatsakytą klausimą, ar Rusijoje tikrai visiška netvarka, ir galima be Vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado žinios panaudoti tokio lygio ginklą kaip raketa „žemė-oras“ svetimos valstybės teritorijoje. Šis klausimas labai rimtas, ne spektakliui, nes iš jo kyla klausimas, ar taip pat kontroliuojamos raketos su branduolinėmis galvutėmis, kurių galbūt jau turime kaimynystėje Kaliningrade.
