Vienas iš jų – perduoti Ukrainai jos sienų kontrolę. Maskva puikiai supranta, jog po tokio veiksmo separatizmas baigtųsi ir vietinės kriminalinės gaujos subyrėtų be palaikymo. Bet sankcijos veikia skaudžiai, ir tą pripažįsta Rusijos vyriausybė. Ekonominei padėčiai vis blogėjant, pasitraukimas iš Donbaso leistų išjungti bent vieną iš svarbių neigiamų faktorių – sankcijas.
Propagandinė Rusijos žiniasklaida nuo Ukrainos fašistų buvo persimetusi prie kovos prieš pasaulinį terorizmą. Įsitraukimas Sirijoje buvo pateikiamas kaip pagrindinis veiksnys, kuris leis sutriuškinti teroristus jų lizde iki jie nepasirodė Rusijoje. Pasaulio gelbėtojų vaidmuo visuomenės per daug nesužavėjo, o pati karinė operacija buvo toli gražu ne tokia efektyvi, kaip bandyta ją pateikti žiniasklaidoje.
Nors ir sunkiai, bet pagaliau prasideda derybos Ženevoje tarp Bašaro Asado ir opozicijos. Siektas tikslas pribaigti opoziciją rusų aviacijos pagalba liko neįgyvendintas. Labiausiai matomas rusų pasiekimas – tai katastrofiškas Rusijos įvaizdžio smukimas musulmonų sunitų valstybėse. Ten Rusija dabar vertinama dar blogiau, nei tradicinis musulmonų priešas JAV.
„Nušaukite“
Po B. Nemcovo nužudymo R. Kadyrovas labai reiškėsi socialiniuose tinkluose. Matyt, įvaizdžio kūrėjai patarė taip gelbėti čečėnų reputaciją. R. Kadyrovas siuntė dvi žinutes: viena, kad įtariamieji žudikai iš tikrųjų yra didieji Rusijos patriotai, ir antra, kad jis pats yra V. Putino pėstininkas ir įvykdys bet kurį jo įsakymą.
Suėmus įtariamuosius, santykių aiškinimasis vėl nulindo po kilimu. Viešoje erdvėje R. Kadyrovas pasireikšdavo tarsi nekonfrontuodamas, tačiau iš tikrųjų peržengdamas savo kompetencijos ribas. Nėra kito regiono valdytojo, kuris drįstų garsiai nurodinėti Rusijos užsienio politikos klausimais. Diktatorius iš Grozno mokė, kaip Rusija turi elgtis su Ukraina, kaip – su JAV, siuntė prakeiksmus Islamo valstybei ir Turkijai, grasino Didžiajai Britanijai, jog padės atsiskirti Velsui ir Škotijai. Ir šį R. Kadyrovo savivaliavimą Kremlius nutylėjo.
„Efektyvus“ valdymas
Tiesa, įvyko įdomus dalykas: rudenį jam buvo užsiminta, kad galėtų užimti Rusijos vicepremjero postą, bet R. Kadyrovas pasikuklino ir pageidavo likti Grozne. Akivaizdu, jog atskirtas nuo savo maždaug 15 000 ištikimų karių, jis liktų bejėgis Maskvoje, o Čečėnija be jo diktato lengvai virstų vietinių klanų tarpusavio kovos lauku. Patyręs tokiuose žaidimuose R. Kadyrovas turėjo karjeros pasiūlymą įvertinti kaip rimtą pavojaus signalą.
Gruodį R. Kadyrovas vėl ėmė reikštis. Grozno TV parodė jo apsilankymą pas čečėnę, kuri įdėjo į socialinius tinklus video kreipimąsi į R. Kadyrovą, kuriame priekaištavo, jog vado aplinka maudosi prabangoje, o ji pati net uždirbtos algos negauna, ir paprasti žmonės respublikoje nuolat kenčia nepriteklių. Per transliuotą susitikimą vado auklėjama čečėnė verkė ir atsiprašinėjo.
Pamatęs reportažą su verkiančia čečėne, Krasnodaro tarybos deputatas iki tol niekam nežinomas Konstantinas Senčenka savo feisbuke parašė, jog R. Kadyrovas yra Rusijos gėda. Pareiškimas nuvilnijo per visą Rusiją. Po kelių dienų K. Senčenka viešai atsiprašė po to, kai, jo žodžiais, „pabendravo su čečėnų tautos atstovais“. Rusų internetinėje erdvėje kilo didžiulis pasipiktinimas šia istorija.
Buvo organizuota palaikymo akcija socialiniuose tinkluose „Kadyrovas – Rusijos patriotas“. Joje savo pritarimą tokiam patriotizmui išsakė ir Lietuvoje koncertavęs tenoras Nikolajus Baskovas, o pasireiškusių politikų sąrašas rodo, jog akcijai pritarė prezidento administracija.
Šėtonai, šakalai ir išdavikai
Sausio mėnesį priešpriešos eskalacija pakilo į naujas aukštumas, kai R. Kadyrovas Grozne žurnalistams pareiškė, jog su nesistemine opozicija reikia elgtis kaip su liaudies priešais ir išdavikais. Pakvipo didžiuoju Stalino teroru.
Žmogaus teisių įgaliotinė prie Rusijos prezidento Ela Panfilova pareikalavo teisiškai išnagrinėti kurstymą imtis represijų prieš žmones, kurie užsiima politika, nepažeisdami konstitucijos. Rusijos dūmos narys čečėnas Šamsailas Seralijevas be ceremonijų jai viešai perdavė, jog ji, visų pirma, esanti moteris ir motina, todėl turinti „nusiraminti, išgerti valerijono ir atsiprašyti“.
R. Kadyrovas padarė klaidą, išeidamas iš savo kiemo, kur gali pagrasinti kiekvienam, ir mėgindamas veikti visos Rusijos erdvėje. Visuomeninė organizacija „Inteligentų kongresas“ per trumpą laiką surinko apie 12 000 parašų, reikalaujančių R. Kadyrovo atsistatydinimo. Tai per daug čečėnams, kad kiekvieną priverstų atsiprašyti.
Dar daugiau – jis pasiūlė visus oponentus uždaryti į psichiatrinę ligoninę Čečėnijoje priverstiniam gydymui. Nieko naujo – šį metodą taikydavo sovietai prieš kitaminčius. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį žinomi Rusijos teisininkai, už tokį gydymą baudžiama 7 metais laisvės atėmimo pagal dabar veikiantį baudžiamąjį kodeksą.
Įtakingas politikas iš Čečėnijos, dūmos narys Adamas Delimchanovas visai netoli B. Nemcovo nužudymo vietos surengė tuzino čečėnų akciją V. Putinui palaikyti, palydymą šūksnių: „Alachu akbar“.
Čečėnijos parlamento pirmininkas Mahomedas Daudovas savo Instagram paskyroje įsidėjo R. Kadyrovo nuotrauką, kurioje šis laiko už pavadžio apsiputojusį Kaukazo aviganį, ir pakomentavo, jog Tarzanui niežti iltis dėl prisiveisusių opozicijos šunų, kaip taksas Venia ( „Echo Moskvy“ vyr. redaktorius Aleksejus Venediktovas). Savo komentarą baigia tuo, jog Tarzanas vos nulaikomas, o jei paleistų: „Oi, kas čia būtų!!! Jei ne... Demokratija!!!“
Nusipirktas paklusnumas
Po ilgo tylėjimo pagaliau V. Putinas prabilo viename renginyje ir įvertino buvusį ir esamą Čečėnijos vadovus už jų „efektyvų darbą“. Gana keistas sulyginimas, kai kam pasirodęs duokle rytietiškai pagarbai tėvams. Bet tai galėjo būti ir priminimas apie buvusio prezidento žūtį.
R. Kadyrovas čečėnus išgelbėjo nuo kruvino rusų siautėjimo, atstatė Grozną už rusų pinigus ir sukūrė valstybę valstybėje. V. Putinas tuo sumokėjo už pasipriešinimo pabaigą. R. Kadyrovas jam nėra savas, bet nusipirktas.
Kaip R. Kadyrovo čečėnai važiavo į Donbasą, taip jais galėtų pasikliauti, jei reikėtų malšinti dėl blogėjančios padėties galimus socialinius neramumus, kada rusų policininkai sudvejotų, ar šauti. Kadyrovcui moralinių stabdžių nebūtų.
Ko reikia labiau: samdomo sargo sau ar naujo priešo visuomenei?
Nėra paslaptis, jog didžiausi R. Kadyrovo priešininkai valdžioje yra galingas saugumiečių klanas. Ne vienas jų yra senas V. Putino kolega iš KGB laikų. Dar svarbiau, kad visuomenė palaiko FSB pusę ir vis garsiau kalba, jog Čečėnija nepavaldi Rusijai.
Naujo karo grėsmė augs sulig blogėjančia ekonomine padėtimi. Pretekstų R. Kadyrovas jau dabar yra davęs su kaupu, o rusų armijoje pilna karininkų, kurie likę nepatenkinti karo Čečėnijoje baigtimi. Todėl nėra geresnės vietos, į kur V. Putinui nukreipti nepasitenkinimo ugnį nuo savęs. Kartu jis duotų ženklą apsiraminti tokiems musulmoniškiems federacijos subjektams, kaip Tatarstanas ar Baškirija.
Detonatoriumi gali tapti bet koks įtartinas R. Kadyrovo veiksmas, todėl šis iš kailio neriasi, prisiekinėdamas ištikimybę. Deja, žodžiais nusilenkdamas, tikrovėje R. Kadyrovas toliau elgiasi kaip nugalėtojas. Naujausias jo sumanymas – pastatyti Grozne virš 100 aukštų dangoraižį „Achmet tauer“ (tėvo garbei). Ir tai iš federalinio biudžeto ekonomikos recesijos fone.
Svarstant, ar V. Putinas gali įsiutęs paaukoti R. Kadyrovą kaip savo sėkmės Čečėnijoje simbolį, verta prisiminti, kaip tas žmogus dėl vieno incidento neseniai sugriovė Rusijos tiltus su Turkija, nors prieš tai daug metų klijavo strateginę partnerystę su Recepu Tayyipu Erdoganu kaip artimiausiu sąjungininku.
P.S., ir turbūt ne paskutinis
Jau baigus šį straipsnį tapo žinoma apie naują R. Kadyrovo išpuolį: savo paskyroje Instagrame jis įdėjo video, kuriame nufilmuotas per snaiperio taikiklį žinomo opozicijos veikėjo Michailo Kasjanovo apsilankymas Strasbūre. Su prierašu, jog tas, kam reikia, supras.
M. Kasjanovas tai įvertino kaip kurstymą nužudyti valstybės ir visuomenės veikėją. Tam įvertinti esąs baudžiamojo kodekso straipsnis. Be to, M .Kasjanovas išreiškė viltį, jog V. Putinas reaguos viešai. Jiedu gerai pažįstami: M. Kasjanovas buvo finansų ministras V. Putino vyriausybėje ir ministras pirmininkas per pirmąją prezidento V. Putino kadenciją. Jis buvęs Rusijos Saugumo Tarybos narys.
Instagramo administracija video pašalino kaip nederamą, o R. Kadyrovas tuoj pat pasišaipė iš „amerikietiškos žodžio laisvės“, pagal jį: Rašyk, ką nori, bet neliesk Amerikos šunų“.
Šiuo išpuoliu V. Putinas toliau spaudžiamas į aplinkybių reples: neveikdamas rodo silpnumą ir jėgos struktūrų akyse, ir smuks viešojoje nuomonėje, negindamas žinomo ruso nuo čečėno; imdamasis veiksmų gali paleisti nuo grandinės R. Kadyrovo armiją, ir šis, atrodo, tik to ir prašosi.