Savotiškai skamba, kai šalis, skelbianti nedalyvaujanti konflikte, priešinasi tarptautiniam tyrimui dėl nusikaltimo, įvykdyto ne prieš jos piliečius, ne jos teritorijoje ir, pasak jos Tyrimų komiteto, kitos šalies pajėgų. Atvirkščiai, toji Rusijos kaltinama Ukraina pritaria tribunolo steigimui. Vetavimas negelbsti nuo smūgio reputacijai, ir numušto MH17 šešėlis krenta ant Kremliaus.
Teisės sistemai reikia aiškaus įrodomo fakto, ir MH17 žūtis galbūt yra tas faktas, kuris baudžiamaisiais straipsniais įrėmins siaurą koridorių iki Rusijos prezidento. Kaip kadaise gangsterių vadas Al Kaponė buvo nuteistas už konkrečius nesumokėtus mokesčius. Kaip Rolando Pakso apkaltoje buvo apibrėžti konkretūs epizodai ir už juos jis buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto.
Balsavimas buvo nukeltas iš liepos 21 d., nes tądien Saugumo Tarybai Rusija pateikė savą rezoliucijos projektą, kuris turėjo būti išnagrinėtas. Liepos pabaigoje baigiasi Naujosios Zelandijos pirmininkavimas Saugumo Taryboje, kurios vienas pilietis žuvo šitoje katastrofoje, ir kuri remia visų nukentėjusių šalių poziciją įsteigti tribunolą. Ją rugpjūčiui keičia Nigerija, o rugsėjį pirmininkaus Rusija.
Rezoliuciją parėmusios Lietuvos atstovas ministras patarėjas Dainius Baublys per balsavimo posėdį liepos 29 d. aiškiai išdėstė: „Nuo pernai liepos 17 d. Rusija dėl MH17 nepriklausomo tyrimo elgėsi taip, lyg siektų kažką nuslėpti, kažką suklaidinti, kažką išmušti iš kelio su dezinformacija“.
Kadangi du trečdaliai žuvusiųjų numuštame lėktuve buvo olandai, Ukraina, kurios teritorijoje įvyko šis teroro aktas, perdavė vadovavimą tyrimams Olandijai. Vieną iš jų vykdo Olandų skrydžio saugumo tarnyba (Dutch Safety Board), ir jos raportas turėjo būti paskelbtas liepos mėnesį. Tačiau liepą visoms suinteresuotoms šalims buvo išsiųstas preliminarus tekstas, dėl kurio galima pareikšti pastabas, o galutinis variantas pasirodys rugsėjį.
Tik Rusija prieš
Dar birželį Olandija pirmoji užsiminė, kad MH17 katastrofai ištirti reikėtų įkurti tarptautinį tribunolą. Nors Rusija į šią zonduojančią žinią reagavo neigiamai, liepos pradžioje Malaizija, kurios avialinijų lėktuvas buvo numuštas, pateikė rezoliuciją dėl tarptautinio tribunolo įsteigimo.
Prieš šią iniciatyvą Rusija pasisakė aukščiausiu lygiu. Olandijos premjeras Markas Rutte tribunolo steigimą pavadino „geriausia garantija bendradarbiauti įvairioms šalims“ ir skambino Vladimirui Putinui, bandydamas perkalbėti jį dėl rezoliucijos vetavimo. Šis atsakydamas vadino tribunolą „per ankstyvu ir neproduktyviu“, tačiau nepaneigė jo teisėtumo. Dar kartą M. Rutte skambino V.Putinui balsavimo dieną, ir vėl nieko nepasiekė.
JT Saugumo taryba pastaruoju metu buvo įsteigusi tribunolus dėl genocido Ruandoje ir dėl karo nusikaltimų buvusioje Jugoslavijoje. Abu atvejai buvo apibrėžti kaip „rimti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai“. Toks pats rimtas pažeidimas yra keleivinių lėktuvų numušinėjimas, o jei Rusija imtų ginčytis, kad vienas numuštas lėktuvas dar nėra grėsmė, šito įrodinėjimo metu vėl išlįs į aikštę, kad Rusija sukūrė ir palaikė aplinkybes, kurioms esant buvo numuštas MH17.
Tiek Vladimiras Putinas, tiek Rusijos atstovas JT, tiek Kremliaus motyvus atkartojusios ir susilaikiusios balsuojant Angola su Venesuela teigė, jog tribunolas „per ankstyvas“. Tačiau, kaip posėdyje pabrėžė Olandijos užsienio reikalų ministras, dabar pats laikas jį įkurti, nes dar truks mėnesius, kol jis bus suformuotas ir galės veikti, o iki to laiko bus baigtas tarptautinės grupės atliekamas nusikaltimo tyrimas.
Rusiškas argumentas laužtas iš piršto, nes tiek Jugoslavijos, tiek Ruandos tribunolai buvo įsteigti prieš baigiant tyrimus. Kremlių baugina tai, kad juose aiškintasi ne tik apie vykdytojus, bet ir apie vadovus, kurie davė įsakymus ir pritarė nusikaltimams.
V. Putinui baisi paralelė tiek su Hagos kalėjime mirusiu buvusiu Serbijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi, tiek su Libijos diktatoriumi Muamaru Kadafiu, kurio saulė pradėjo leistis po to, kai virš Lokerbio Škotijoje 1988 m. buvo susprogdintas „PanAm“ keleivinis lėktuvas ir JT Saugumo taryba priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad Libija atiduotų du įtariamus teroristus teismui.
Kruvinos klaidos
Yra ir kitokio elgesio pavyzdžių. Tai pačiais 1988 m. iš JAV kreiserio Persų įlankoje raketa buvo numuštas Irano keleivinis lėktuvas „Airbus A 300“, žuvo 290 žmonių. Amerikiečiai prisipažino per klaidą palaikę jį Irano naikintuvu F14 ir galiausiai, pareiškę apgailestavimą ir užuojautą, išmokėjo kompensacijas žuvusiųjų šeimoms, – nors oficialiai Irano taip ir neatsiprašė.
Įsivaizduokite pasekmes: Rusijos ambasados visame pasaulyje skendėja užuojautos gėlėse, o ukrainiečiai priversti nutraukti sėkmingai vykstantį 2014 vasaros puolimą (jį rugpjūtį nutraukė prie Ilovaisko įsiveržusi reguliarioji Rusijos kariuomenė).
Tačiau pažiūrėjus į katastrofos metu ore buvusių lėktuvų planą, matosi, jog „Aeroflot“ reisas skrido iš pietų į šiaurę ir gana toli nuo MH17, skridusio iš vakarų į rytus. Ta pačia kryptimi ir tuo pačiu oro koridoriumi „Aeroflot“ lėktuvas praskrido dvi valandos prieš MH17. Atsižvelgus į Kijevo ir Maskvos laikų skirtumus, paklaida sumažėtų iki vienos valandos.
Tyrimo raportas rodo, jog sprogimo metu lėktuvas buvo FL330 aukštyje (10 050 m) ir skriejo 915 km/h greičiu. Į jį šovęs „Bukas“ neturėjo papildomų visą raketinę sistemą sudarančių automobilių, į kurią įeina ir radaras. Paties raketos paleidėjo radaras užfiksuoja tik taikinį, suvesdamas jo aukštį ir greitį į dėmę ekrane. Todėl karinis transporto lėktuvas An-26, skrendantis 6 500 m aukštyje (tokiame aukštyje separatistai buvo numušę ukrainiečių An-26 liepos 14 d.) įprastu 440 km/h greičiu ekrane atrodytų panašiai, kaip „Boeing 777“, esantis beveik dukart aukščiau ir skrendantis daugiau nei dukart greičiau. „Buko“ įgula sprendimui priimti turėjo mažiau nei pusę minutės.
Separatistai žinojo, kad liepos 17 d. turėjo skristi An-26, nes apie tai jiems sms žinute buvo pranešęs jų agentas iš vieno Ukrainos oro uosto. Tačiau agentą sulaikė ukrainiečių saugumas, lėktuvo reisą atšaukė, bet suimtasis apie tai pasiųsti naują sms galimybės nebeturėjo.
Kaip rodo pranešimai, ukrainiečių talkininkai buvo užfiksavę separatistų teritorijoje pasirodžiusį „Buką“, kurio raketos siekia 25 km aukštį, ir pranešę apie tai. Deja, niekas Ukrainos pusėje nesiėmė veiksmų uždaryti erdvę virš Donbaso, ir virš FL320 (9 753 m) skristi buvo leidžiama.
Prisipažinę dėl klaidos, rusai galėtų bandyti dalintis kaltę su Ukraina. Bet pripažinus kaltę atsivertų visas Rusijos karinio dalyvavimo Ukrainoje paveikslas. JT Generalinės asamblėjos rezoliucijoje 1974 gruodžio 14 d. apibrėžta, jog agresija yra ir ginkluotų gaujų siuntimas prieš kitą valstybę, ir kitos šalies oro laivyno užpuolimas.
Ban Kimunas neišgelbės
Rusija vengia proceso, kuris iš lėktuvo katastrofos tyrimo gali virsti Niurnbergo tribunolu V. Putino režimui. Tribunolo teisėjus skiria JT generalinis sekretorius šalių tiekimu. Tiek Ruandos, tiek Jugoslavijos atveju tai buvo padaryta prieš tyrimo pabaigą, kad nurodytų įtariamųjų sąrašas neįtakotų teisėjų skyrimo proceso ir skyrimas būtų maksimaliai objektyvus.
Verta prisiminti, jog Ban Kimunas dirbo JT biure Seule, kada 1983 sovietų Su-15 numušė keleivinį Korėjos lėktuvą KE007 ir žuvo 269 žmonės, iš jų 105 korėjiečiai. Sovietų Sąjunga iš pradžių išvis neigė savo dalyvavimą, vėliau prisipažino numušusi, bet kaltino JAV, jog ji lėktuvą panaudojo šnipinėjimo tikslams. Aiškumą suteikiantys skrydžio įrašai tapo prieinami tik po to, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Taigi, dabartinis JT Generalinis sekretorius korėjietis su šia patirtimi yra nekoks sąjungininkas norinčiam paslėpti keleivinio lėktuvo numušimą.
Žmonės svarbiau už gėles
Kremlius imasi ne tik procedūrinių gudrybių: sutelkęs kariuomenę prie Ukrainos sienos, jis baugina didelio karo pavojumi; netikėtas separatistų sunkiosios ginkluotės atitraukimas šiomis dienomis be žodžių rodo, jog galimas ir situacijos švelninimas. Pyragą vėl keičia botagas: prieš kelias dienas įsibrauta į Gruzijos teritoriją kelis kilometrus už demarkacinės linijos; po V. Putino pokalbio telefonu su Olandijos premjeru paaiškėjo, jog olandiškų gėlių importas į Rusiją gali būti uždraustas, nes jose yra kažkokių bakterijų.
Lygis tas pats, kaip varškės karas prieš Lietuvą ar šprotų karas prieš Latviją. Bet dabar praktiškieji olandai susidūrė su vertybiniu pasirinkimu, kai ant vienos svarstyklių lėkštės gėlių eksportas į Rusiją, o ant kitos svarstyklių lėkštės – katastrofos aukos, tarp kurių yra 193 jų tėvynainiai. Neabejoju dėl olandų pasirinkimo.
Greta Dutch Safety Board raporto vyksta ir Tarptautinio tyrimo grupės darbas, kuriam irgi vadovauja Olandija. Jų prokuratūros atstovas liepos 16 d. pranešė, jog gali būti pareikšti kaltinimai žmogžudystėmis ir kariniais nusikaltimais. Prokuratūros žodžiais, „nesitikėjome, kad pasieksime taip toli, kaip esame dabar“.
Net sužlugdžius balsavimą dėl tribunolo Saugumo taryboje, lieka galimybė kelti klausimą Generalinėje asamblėjoje, kur nėra veto teisės. Kaip liepos 29 d. posėdyje pareiškė D. Baublys, „atsakomybė nėra vien sąvoka popieriuje“. Šią mintį kitais žodžiais kartojo Jungtinės Karalystės, Australijos, Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių atstovai tarybos posėdyje. Be balsavimo rudenį vyksiančioje Generalinėje asamblėjoje, dar galima įjungti nacionalinio teismo mechanizmą su tarptautiniu dalyvavimu.
Mano manymu, MH17 numušimo nagrinėjimas galiausiai taps teismu V. Putino režimo nusikaltimams, nes per šį nusikaltimą režimas iš apibendrinto smerkimo atmosferos pateko į apibrėžtą įstatymais lauką. Vakarai gavo progą pamauti putinizmą ant savo pamatinio poliaus – ant įstatymo viršenybės.
Rusijos bandymai stabdyti procesą manipuliacijomis rodo, jog putinistai negali iš esmės suvokti, jog teisės viršenybė reiškia, jog nebaudžiamumo nėra, ir net pozityvus Rusijos vaidmuo susitariant su Iranu nevirs užsitarnauta neliečiamybe. Tuo demokratinė Vakarų civilizacija, ginanti savo piliečius, skiriasi nuo autoritarinio Kremliaus, kuris lengva ranka atsižegnoja net savo kareivių ir tiki, jog gėles bei sviestą galima išmainyti į vertybes.
