R. Bogdanas. JAV reikia trečio kandidato

Prezidento rinkimai JAV įsibėgėjo visu tempu. Rūpi mums ar nerūpi, bet labai daug kas priklauso nuo JAV pozicijos mus tiesiogiai ir netiesiogiai liečiančiais klausimais. Todėl Lietuvai tikrai ne tas pats, kokia bus JAV politika, pvz., Europos Sąjungos, Baltijos šalių ar Rusijos atžvilgiu.

Nebelieka abejojančių, kad respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas šuoliuoja į finišo tiesiąją. Demokratų stovykloje su Hillary Clinton vis dar rungiasi Bernie Sandersas. Paradoksalu, bet šiandien šis JAV senatorius drauge su popiežiumi yra ryškiausios kairuoliškos žvaigždės politikos pasaulyje.

Jei H. Clinton laimėtų rinkimus, ji taptų pirmąja moterimi JAV prezidente. Tačiau jai bus nelengva pasiekti tikslą, nes kiti likę kandidatai yra jos priešybės, ir jų rėmėjai tiek respublikonų, tiek demokratų pusėse pasisako prieš įgrisusią Vašingtono grietinėlę, kurią įkūnija H. Clinton, buvusi pirmoji ledi ir buvusi valstybės sekretorė. Todėl klausimas, ar buvę B. Sanderso rėmėjai galiausiai balsuos už ją, ar už priešininkų respublikonų kandidatą, kuris irgi deda Vašingtoną į šuns dienas.

Pagal įprastą rinkimų strategiją, B. Sandersas jau turėtų atsitraukti ir telkti savo palaikytojus aplink H. Clinton, tačiau jis nekreipia dėmesio į partijos interesą turėti vieną visomis išgalėmis remiamą kandidatą ir toliau aršiai kritikuoja savo konkurentę H. Clinton, nors aplenkti ją praktiškai neturi galimybių.

D. Trumpas toliau renka rėmėjus, nurungęs visus konkurentus iš respublikonų stovyklos. Tačiau prieš jį nusiteikę galingi sluoksniai partijoje ir tarp jos palaikytojų: aktyvūs krikščionys piktinasi dėl jo neetiškų kalbų apie tikėjimą, nuosaikių pažiūrų žmones žiūri į jį kaip į didžiausią vienybės skaidytoją, nacionalinio saugumo žinovai sunerimę dėl jo pagyrų autokratiniam valdymui ir laikosi nuomonės, kad tokio žmogaus negalima prileisti prie branduolinio ginklo lagaminėlio. Neaišku, ar galiausiai visa ši didelė grupė nenubalsuos už demokratę H. Clinton kaip už mažesnę blogybę iš dviejų.

H. Clinton bus nelengva pasiekti tikslą, nes kiti likę kandidatai yra jos priešybės, ir jų rėmėjai tiek respublikonų, tiek demokratų pusėse pasisako prieš įgrisusią Vašingtono grietinėlę, kurią įkūnija H. Clinton, buvusi pirmoji ledi ir buvusi valstybės sekretorė.

Ramūnas Bogdanas

Be to, savo kalbomis D. Trumpas atstumia spalvotuosius amerikiečius, įžeidžia moteris, kviesdamas taikyti joms bausmes už abortus, šiurpina inteligentus nusišnekėjimais.

Kaip neseniai sakė Vilniuje viešėjęs ekspertas, dirbęs respublikonų stovykloje per šią prezidentinę kompaniją, už D. Trumpą nusiteikę balsuoti tie, kurie jame mato įsikūnijusį savo pyktį ant Vašingtono. Todėl pasak pašnekovo taiklaus pastebėjimo, D. Trumpą remia ne už tai, ką jis sako, bet nežiūrint to, ką jis sako.

Susidarius tokiai situacijai, prieš D. Trumpo kandidatūrą esantys respublikonai intensyviai ėmė nagrinėti naują ėjimą rinkimų maratone: trečio kandidato iškėlimą. Formaliai jis būtų nepriklausomas arba nuo kurios nors nedidelės JAV partijos.

Jo tikslas būtų perimti kuo daugiau D. Trumpo balsų ir jį aplenkti, papildomai gavus balsus iš nepatenkintų D. Trumpu respublikonų. Sėkmingiausias nepriklausomas kandidatas Rossas Perot 1992 m. sugebėjo surinkti 19 proc., eidamas ir prieš respublikonus, ir prieš demokratus. Tik jis pradėjo žymiai anksčiau.

Dabar laikas senka, o naujam kandidatui reikia sukurti milžinišką rinkiminės kampanijos infrastruktūrą, kuri dirbtų jam. Optimistai tiki, kad dar įmanoma, pasitelkus respublikonų patirtį ir mažesnių JAV partijų pagalbą.

Yra ir pesimistų, rodančių į Michaelo Bloombergo pavyzdį. Buvęs Niujorko meras milijardierius M. Bloombergas dar sausį, matydamas D. Trumpo sėkmę, ėmėsi apskaičiuoti savo galimybes kandidatuoti ir kovą pareiškė, kad jam nepavyktų nugalėti.

Tačiau JAV yra ryžtingų ir veiklių žmonių šalis, todėl pamatysime dar ne vieną šios rinkimų kampanijos viražą.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.