K. Girnius. Nedora Izraelio kova, arba tyla žudymų akivaizdoje

 (384)
Daugiau negu 500 palestiniečių žuvo per naujausius Izraelio antpuolius Gazos ruože. Dauguma jų civiliai: vaikai, moterys, senukai. Tai daugiau žmonių negu žuvo numušus Malaizijos orlaivį virš Ukrainos. Lėktuvo numušimas sukėlė pasaulio pasipiktinimą, palestiniečių mirtį gaubia tyla, ypač Lietuvoje. Pro pirštus žiūri ir politikai, ir žiniasklaida.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Būta tikrai kraupių momentų. Keturi berniukai, bėgę nuo antpuolio, buvo nužudyti paplūdimyje – taigi, veikiausiai tiesioginiai taikiniai. Iš vieno subombarduoto namo Khan Younis mieste ištraukti 28 lavonai, 24 žuvusiųjų priklausė vienai šeimai. Pirmadienį naktį sunaikinti penki daugiabučio namo viršutiniai aukštai. Pastatas buvo Gazos miesto centre, taigi, vietoje, kuri esą buvo saugi. Užpultos ligoninės, mečetės, greitosios pagalbos automobiliai. Visa tai priimama lyg būtų normalu ir pateisinama. Kaip paaiškinti šitą gėdingą abejingumą žmonių kančioms, jų žudymui?

Klintonas ir kiti civilių gyventojų žudymų apologetai užmiršta ar nutyli svarbiausią faktą – kad civilius žudo ne „Hamas“ smogikai, bet Izraelio kariai.
Kęstutis Girnius

Nuolat kartojamas trafaretinis pasakojimas, kad kaltas „Hamas“. Jis pavertė Gazos gyventojais įkaitais, padarė juos gyvais skydais, siekia kuo daugiau civilių aukų, kad savo propagandoje galėtų juodinti Izraelį. Neseniai buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas pareiškė, kad „Hamas“ siekia priversti Izraelį žudyti palestiniečius, vildamasis, kad tai sukels pasaulio pasipiktinimą. „Hamas“ yra atgrasi organizacija, jos vadovai yra abejingi eilinių palestiniečių likimu, pasiryžę juos paaukoti „aukštesniems“ tikslams. Bet Klintonas ir kiti civilių gyventojų žudymų apologetai užmiršta ar nutyli svarbiausią faktą – kad civilius žudo ne „Hamas“ smogikai, bet Izraelio kariai. Niekas nepriverčia šių karių žudyti, išskyrus jų valdžią. Jie puola Gazos ruožą naikintuvais, sraigtasparniais, bepiločiais lėktuvais, artilerija, šarvuočiais – iš dangaus, jūros ir sausumos, bet dažniausiai iš toli.

Karas yra karas, bet karas turi savo taisykles ir dorovės normas, iš kurių bene pagrindinė nurodo, kad negalima žudyti civilių gyventojų. Yra ir proporcionalumo reikalavimas. Policija turi teisę, net pareigą sulaikyti nusikaltėlį, bet negali į jį šauti, jei jis prie savęs prisiglaudęs įkaitą, kuris žūtų per susišaudymą. Su išlygomis panaši taisyklė galioja kariams – nevalia pulti priešo, jei puolimo pasekmės būtų neproporcingos, nukentėtų daug nekaltų žmonių. Net jei Izraelio kariai sąmoningai nesiekia žudyti civilių gyventojų, kas būtų karo nusikaltimas, jie dažnai nusikalstamai aplaidūs, iš toli apšaudydami civilius gyventojus, nepaisydami proporcionalumo.

Izraelio valdžia nurodo, kad ji dažnai iš anksto įspėja gyventojus, jog jų namas bus taikinys ir kad jie turėtų jį palikti. Atseit, tie, kurie to nedaro, yra atsakingi už savo likimą. Šis aiškinimas yra niekinis. Jei neturi teisės žudyti žmogaus, to jos neįgyji, pasiųsdamas jam įspėjimą. Nereikia didelės vaizduotės nutuokti, kaip teismas reaguotų į žudiko teisinimąsi, kad jis įspėjo auką, kad ją nudės, jei auka iki vidudienio nepaliks savo namų. Teisės žudyti civilius neįgyjama ir dėl to, kad tavo priešai žudo tavo civilius.

Izraelio valdžia nurodo, kad ji dažnai iš anksto įspėja gyventojus, jog jų namas bus taikinys ir kad jie turėtų jį palikti. Atseit, tie, kurie to nedaro, yra atsakingi už savo likimą. Šis aiškinimas yra niekinis. Jei neturi teisės žudyti žmogaus, to jos neįgyji, pasiųsdamas jam įspėjimą.
Kęstutis Girnius

Kartais teigiama, kad palestiniečiai patys kalti, nes nepaliko bombardavimui numatytų Gazos rajonus. Šitokios kalbos apie bėgimą ar pasitraukimą yra tyčiojimasis. Kur gali palestiniečiai bėgti? Jie rastų tikrą prieglaudą Izraelyje ar Egipte, bet nei Egiptas, nei Izraelis jų neįleidžia į savo teritoriją. Jei sienos būtų atviros, tai būtų kur bėgti, bet jos nėra atviros ir nebus.

Palestiniečiai gali pabėgti tik į kitą savo kalėjimo (kitaip Gazos ruožo negalima vadinti) kampą, bet nėra jokių garantijų, kad jie tenai bus saugūs. Pirmadienį Jungtinių tautų organizacija paskelbė, kad Izraelis jau įspėjo palikti 43 proc. Gazos ruožo teritorijos. Be to, palestiniečių šeimos yra didelės, dažnai turi keturis–penkis mažamečius vaikus, tad nesunku suprasti, kodėl vykstant bombardavimui neskubama bėgti nežinia kur.

Ginkluoti „Hamas“ kareiviai yra teisėti taikiniai. Izraelis gali juos pulti ir nukauti. Izraelis turi teisę mėginti „Hamas“ nukenksminti, sunaikinti jo raketas, taip pat ir tunelius, kuriuose laikoma karo įranga. Neabejotina ir tai, kad „Hamas“ žudytų Izraelio civilius, jei gebėtų tai daryti. Bet „Hamas“ bjaurumas, jo vykdomi nusikaltimai nesuteikia Izraeliui teisės žudyti palestiniečių.

Tai turėtų būti visiems akivaizdu, bet nėra. Kanados užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas pasakė, kad jei „Hamas“ pritartų Egipto siūlomoms paliauboms, liautųsi Gazos apšaudymas, tad vien „Hamas“ atsakingas už šią tragediją. Manau, kad Bairdas vienašališkai ir naiviai vertina padėtį ir galimas Egipto paliaubų pasekmes. Bet pagrindinė problema nėra, kad Izraelis puola, bet kaip jis puola, būtent neimdamas tinkamų priemonių civilių gyventojų gyvybei apsaugoti. Iš toli bombarduojant itin tankiai apgyvendintus rajonus net ir su labai taikliais ginklais neišvengiamai aukomis taps daug civilių gyventojų, daug nekaltų žmonių. O kai vis dėlto vykdomi tokie antpuoliai, vykdytojus galima apkaltinti nusikalstamu aplaidumu.

Izraelis didžiuojasi, kad jos ginkluotosios pajėgos yra humaniškiausios, doriausios pasaulyje. Pastarųjų dienų žudymai tai paneigė. Norint dorai kovoti, reikėtų kovoti atsargiau, pasikliauti pėstininkais, kurie gebėtų surasti ir pulti ginkluotus „Hamas“ narius.
Kęstutis Girnius

Izraelis didžiuojasi, kad jos ginkluotosios pajėgos yra humaniškiausios, doriausios pasaulyje. Pastarųjų dienų žudymai tai paneigė. Norint dorai kovoti, reikėtų kovoti atsargiau, pasikliauti pėstininkais, kurie gebėtų surasti ir pulti ginkluotus „Hamas“ narius. Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai žūtų daugiau Izraelio karių. Suprantamas noras apsaugoti savo karius, ypač kai jie šauktiniai.

Prieš kelerius metus plačias diskusijas sukėlė dviejų filosofų tvirtinimas, kad Izraelis turi didesnę atsakomybę saugoti savo karių gyvybę negu palestiniečių civilių. Pasiūlymas sulaukė kritikos, nes prieštarauja beveik visuotinai pripažintai normai, kad kareiviai turi atsakomybę išvengti civilių aukų, net jei tai didintų pavojų, kad jie patys nukentės.

Jei reikia rinktis tarp savo karių ir civilių gyventojų gyvybių, privalu teikti pirmenybę civiliams, kurie nežudo, bet yra žudomi, juolab, kad jie vaikai. Jei galima apsaugoti savo karius tik pažeidžiant karo taisykles, reikia vengti karo, o ne į jį įsivelti.

Palestinos ir Izraelio ginčai vertinami prieštaringai. Vieni suverčia atsakomybę Izraeliui, antri palestiniečiams, treti prakeikia abi puses. Galima dėl daug ko ginčytis, bet reikia smerkti civilių gyventojų žudymą. Gėda, kad Lietuvos valdžia tyli, tuo lyg slapta pritardama ne tik Izraelio antpuoliams, bet ir kaip jie vykdomi Įsidėmėtinas ir bendras viso krašto abejingumas, nes veikiausiai daugelis mano, kad įvykiai ten neliečia Lietuvos interesų. Tokiu atveju neturėtume stebėtis, kad kitų šalių piliečiai nepaiso, nesmerkia, gal net pateisina Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jiems Ukraina, kaip mums Gazos ruožas, tolima ir egzotiška šalis, dėl kurios čiabuvių bėdų ir kančių neverta kvaršinti galvos.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Be sienų

R. Bogdanas. JAV reikia trečio kandidato (73)

Prezidento rinkimai JAV įsibėgėjo visu tempu. Rūpi mums ar nerūpi, bet labai daug kas priklauso nuo JAV pozicijos mus tiesiogiai ir netiesiogiai liečiančiais klausimais. Todėl Lietuvai tikrai ne tas pats, kokia bus JAV politika, pvz., Europos Sąjungos, Baltijos šalių ar Rusijos atžvilgiu.

Vodkos imperija: vadai gerdavo kol apsivemdavo, prie stiklelio sprendėsi paprastų žmonių likimai (176)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Marko Lawrence‘o Schrado knygą „Vodkos imperija: alkoholis, valdžia ir politika Rusijoje“, kurioje pateikiama unikali Rusijos politikos, kultūros istorija per vodkos prizmę. Autorius – Vilanovos universiteto Politikos mokslų katedros (JAV) docentas.

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (283)

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų...

A. Spraunius. Pragaištinga V. Putino operacija: „Vakarai, pamilkite Rusiją“ (218)

Esama tokio paprasto žaidimo, kuriuo publiką vilioja greitų pinigų siekiantys prasimanyti piliečiai. Jį galima pavadinti „Atspėk, kur rutuliukas“. Ne ypač sunku numanyti, jog šio užsiėmimo mielai imasi ilgalaikės, kantrios veiklos vengiantys asmenys.

L. Kojala. Didžiosios Britanijos referendumas – šoko terapija ES (44)

Kai Robertas Schumanas 1950 metais paskelbė Europos integraciją pradėjusią deklaraciją, buvo keliamas monumentalus tikslas – užtikrinti nuolatos kariaujančio žemyno taiką. Ypač – tarp Prancūzijos ir Vokietijos.