K. Girnius. JAV karinis pranašumas atgrasys Rusiją nuo veiksmų prieš NATO šalis

 (189)
NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse JAV prezidentas Barackas Obama atvyks į Taliną pasitarti su Baltijos valstybės prezidentais. Rugsėjo 3 d. vizitu JAV dar kartą demonstratyviai pabrėš savo įsipareigojimą ginti Baltijos šalis agresijos atveju, sieks nuraminti šių šalių gyventojus ir įspėti Rusiją, kad Baltijos šalys nėra Ukraina ir kad čia galioja kitos taisyklės.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Per susitikimą Taline, kaip ir per viršūnių susitikimą, bus svarstoma, kokios priemonės yra reikalingos Baltijos šalių saugumui užtikrinti ir regiono gynybai stiprinti. Liepos pradžioje NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad jis siūlys naujame Aljanso parengties plane įgyti pajėgumą atremti tokiems hibridiniams karo metodams, kuriuos Rusija naudojo Ukrainoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad NATO privalo realiai įvertinti grėsmes saugumui ir atitinkamai patikslinti Baltijos valstybių bei Lenkijos gynybos planus, vykdyti konkrečias atgrasymo priemones, didinti NATO sąjungininkų sausumos, oro ir jūrų pajėgų buvimą regione, rengti bendras karines pratybas. Tai ilgas reikalavimų sąrašas iš šalies, jau dešimtmetį neįgyvendinančios savo gynybinių įsipareigojimų santarvei, ir iš prezidentės, prieš trejus metus ciniškai aiškinusios, kad išvis nebūta tokių įsipareigojimų. Obama bus perdėm diplomatiškas priminti šiuos faktus, bet Velse Lietuva veikiausiai sulauks priekaištų, jei kritikuos kitas šalis dėl, jos nuomone, perdėto palankumo Maskvai.

Maskva nekelia ypatingo pavojaus JAV. Nors Rusijos veiksmai jos kaimynystėje yra nenumatomi, ji yra prognozuojamas Vašingtono oponentas ta prasme, kad Kremlius žino tarpusavio santykių raudonąsias linijas, kurių nevalia peržengti.
Kęstutis Girnius

Velso viršūnių susitikimas suteiks progą pamatyti, ką NATO šalys mano apie Rusijos keliamas grėsmes ir kokiomis priemonėmis bus stengiamasi jas atremti. Rasmussenas pažadėjo, kad NATO „sustiprins bendradarbiavimą“ su visomis savo kaimynėmis Rytų Europoje ir sieks gerinti šių šalių gynybinius pajėgumus. Antra vertus, NATO davė suprasti, kad neketinama Gruzijai suteikti Narystės veiksmų plano, kuris būtų tvirtas žingsnis į NATO narystę. Bus tenkinamasi siūlyti artimesnį bendradarbiavimą skatinančių priemonių paketą.

Gruzijos narystė yra savotiškas lakmuso popierėlis, atspindintis įvairių NATO šalių požiūrį į aljanso paskirtį ir nuostatas Rusijos atžvilgiui. 2008 m. Bukharešto viršūnių susitikime užvirė itin aštrūs ginčai dėl Gruzijos ir Ukrainos narystės. JAV, Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys stipriai palaikė abiejų valstybių kandidatūras, aiškindamos, jog narystės atmetimas ar atidėjimas būtų tolygus veto teisės suteikimui Rusijai. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos Vakarų Europos šalys griežtai priešinosi įsitikinusios, kad nei viena, nei kita kandidatė nepasirengusi šiam žingsniui, ir kad narystės suteikimas galėtų išprovokuoti Rusijos veiksmus, į kuriuos NATO neturėtų tinkamo atsako. Buvo pasiektas dirbtinis kompromisas. Narystė nebuvo suteikta, ir nors NATO įsipareigojo šias šalis priimti kada nors ateityje, buvo aišku, jog klausimas bus atidėtas dešimtmečiams.

Krymo invazija kardinaliai, nors gal tik laikinai, paveikė Vokietijos politikų, gyventojų ir verslininkų nuostatas Rusijos atžvilgiu. Atsisakyta įvairių iliuzijų dėl Kremliaus, bet Berlynas nėra itin sužavėtas Ukrainos vadovybės, pabrėžia karinių veiksmų nutraukimo svarbą, vengs pilti alyvos į ugnį.
Kęstutis Girnius

Ar Rusijos agresija paveiks NATO šalis pergalvoti savo nuostatas? Nežinau, kokia bus oficiali JAV pozicija, bet akivaizdu, jog Obama skeptiškai vertina tolesnę NATO plėtrą Rusijos kaimynystėje, bet ne dėl to, kad bijo Rusijos. Jis aiškiai pasakė, kad Rusija yra ne pasaulinė, bet regioninė galybė. Maskva nekelia ypatingo pavojaus JAV. Nors Rusijos veiksmai jos kaimynystėje yra nenumatomi, ji yra prognozuojamas Vašingtono oponentas ta prasme, kad Kremlius žino tarpusavio santykių raudonąsias linijas, kurių nevalia peržengti. Rusija nesiųs mirtininkų į JAV įvykdyti teroristinių antpuolių. Kadangi sėkmingas teroristų antpuolis sudrebintų JAV dešimt kartų daugiau negu Krymo okupacija, JAV skiria pirmenybę kovai su terorizmu.

Didelį iššūkį JAV saugumui kelia ir Kinija, tad pastaraisiais metais Vašingtonas stengiasi perorientuoti savo politiką į rytų Aziją, siekia įtikinti regiono šalis, kad ji yra ir liks derama atsvara Pekino ambicijoms. Vis atsinaujinančios krizės Artimuosiuose rytuose – dar vienas Gazos karas, „Islamo valstybės“ kovotojų siautėjimas Sirijoje ir Irake, anarchija Libijoje – neleidžia JAV sutelkti dėmesio į šį regioną. Tad Vašingtonui reikia išvengti naujos konfrontacijos su Rusija, kuri veikiausiai įsižiebtų, jei Gruzijai būtų suteiktas Narystės veiksmų planas.

Ateityje bus daugiau karinių pratybų, jose dalyvaus didesni karių kontingentai, padidės naikintuvų rotacija į Lenkiją ir Baltijos šalis, veikiausiai bus įrengiami ginklų sandėliai ir gerinama infrastruktūra greitam kariniam sustiprinimui priimti. Bet vargu, ar bus pritarta bazių steigimui Lenkijoje ar Baltijos šalyse.
Kęstutis Girnius

Lietuviai, savo kailiu patyrę sovietų priespaudą, galvoja, kad tos patirties neturinčios Vakarų šalys yra naivios ir negeba tinkamai įvertinti Maskvos kėslų. Patogiai užmirštama, kad Rytų Europos šalys skeptiškiausiai vertina Rusijai taikomas sankcijas, tad manytina, kad nepritars potencialiai konfliktą eskaluojantiems žingsniams. Praeitą savaitė Slovakijos ir Vengrijos premjerai reiškė abejonių dėl sankcijų Rusijai. Pasak Vengrijos premjero Viktoro Orbano, ES „šovė sau į koją“. Anksčiau Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka perspėjo nekurti naujos Geležinės uždangos tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, o Bulgarijai, istoriškai palankiausiai nusiteikusiai Rusijos atžvilgiu, rūpi išlaikyti ir praplėsti prekybinius ryšius.

Krymo invazija kardinaliai, nors gal tik laikinai, paveikė Vokietijos politikų, gyventojų ir verslininkų nuostatas Rusijos atžvilgiu. Atsisakyta įvairių iliuzijų dėl Kremliaus, bet Berlynas nėra itin sužavėtas Ukrainos vadovybės, pabrėžia karinių veiksmų nutraukimo svarbą, vengs pilti alyvos į ugnį. O pietinėms ES šalims įvykiai šiaurės Afrikoje svarbesni negu Europos rytuose.

Įvykiai Ukrainoje parodė, kas gali atsitikti, kai šalis neturi veiksmingos kariuomenės ir nevaldo savo sienų. Bet jei padėtis radikaliai nepasikeis, nelaukiu dramatiškų sprendimų Velse. Susitikime bus pabrėžiamas poreikis sąžiningai didinti gynybos išlaidas, bus susitarta dėl kai kurių konkrečių veiksmų. Įtariu, kad bus vengiama žingsnių, kurių nebūtų galima gana greitai atšaukti. Ateityje bus daugiau karinių pratybų, jose dalyvaus didesni karių kontingentai, padidės naikintuvų rotacija į Lenkiją ir Baltijos šalis, veikiausiai bus įrengiami ginklų sandėliai ir gerinama infrastruktūra greitam kariniam sustiprinimui priimti. Bet vargu, ar bus pritarta bazių steigimui Lenkijoje ar Baltijos šalyse.

NATO nereikia griebtis radikalių pertvarkymų, nes neginčytinas JAV karinis pranašumas smarkiai atgrasys Rusiją nuo veiksmų prieš NATO šalis. Bet siekiant sustiprinti aljanso patikimumą, būtina sąžiningai vykdyti seniai duotus gynybinius įsipareigojimus, atsisakyti sofistinių aiškinimų, kad svarbu ne pinigų kiekis, bet jų pavartojimas, ir kantriai įtikinėti savo piliečius, kad gynybos išlaidos yra reikalingos.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Be sienų

A. Spraunius. Mūsų pasaulyje težiūrima, kokios raketos kuria kryptimi nukreiptos (43)

Netrūko suglumusių, kai londoniečiai Didžiosios Britanijos sostinės meru išsirinko Sadiqą Khaną, kuris tapo pirmu Europos Sąjungos (ES) sostinei vadovaujančiu musulmonu. Šio žodžio pakako kažkuriai visuomenės daliai imti gūžčioti pečiais.

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (522)

Prieš penkerius metus DELFI rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

A. Marcinkevičius. Nutylėta pergalės kaina: kiek ir ko gavo Sovietų Sąjunga iš sąjungininkų (1094)

Žinomas Rusijos istorikas Markas Soloninas nepatingėjo ir suskaičiavo, kiek ir ko gavo Sovietų Sąjunga iš Vakarų sąjungininkų per Antrąjį pasaulinį karą. Šiandieninėje Rusijoje ir dabar stengiamasi tai nutylėti, akcentuojant vien tik „sovietinės liaudies žygdarbį“…

R. Bogdanas. Dideli žmonės patogiausi, kai jų nelieka (216)

Trečiadienį įvyko du išlaisvintųjų sutikimai. Maskvos Vnukovo oro uoste nusileido lėktuvas, iš Rostovo atskraidinęs Rusijos piliečius Aleksandrą Aleksandrovą ir Jevgenijų Jerofejevą. Jie buvo nuteisti Ukrainoje kalėti 14 metų už dalyvavimą teroristinėje veikloje ir už Ukrainos kariškio nužudymą.

E. Lucasas. Ar tikrai žengiame į scenarijų, pavaizduotą knygoje „2017-ieji: karas su Rusija“ (123)

Mano vanagiškas požiūris į Rusiją daugelio Britanijos vyriausybėje būdavo atmetamas kaip „pamišėliškos Edwardo Lucaso kalbos“. Taigi man buvo įdomu pamatyti naują knygą „2017-ieji: Karas su Rusija“ (2017: War with Russia), kurios autorius – labai aukštas pareigas užėmęs britų dimisijos generolas seras Richardas Shirreffas. Tai šiek tiek beletrizuotas scenarijus, vaizduojantis Kremliaus ataką prieš Baltijos valstybes, paskatintą Vakarų šalių karinio silpnumo.