E. Lucasas. Kruopštus tyrimas apie Putiną: pasiteisinimų nežinojimui nebėra

 (87)
Kaip žurnalistas labiausiai apgailestauju dėl to, kad pakankamai nuodugniai nepasikapsčiau Vladimiro Putino praeityje. 1998-2002 metais buvau „The Economist“ biuro Maskvoje vadovas ir, kaip ir mano kolegos, nesugebėjau iškapstyti nieko įdomaus apie tylų paniurusį biurokratą iš Sankt Peterburgo, netikėtai tapusį ministru pirmininku, o galiausiai – šalies prezidentu.
Edwardas Lucasas
Edwardas Lucasas
© Organizatorių archyvo nuotr.

Niekas apie jį negalėjo daug papasakoti. Atrodė jokios ateities neturintis, pilkas ir psichologiškai atbukęs veikėjas – garsėjo tik išskirtiniu lojalumu savo viršininkams. Tai erzino, tačiau paaiškina, kodėl Jelcino šeima, bet kokia kaina siekusi išvengti apkaltos, staiga atsigręžė būtent į jį.

Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad tas naujasis Rusijos lyderis – toks grėsmingas ir nuožmus despotas, reguliariai bendradarbiausiantis su nusikaltėliais, siaubsiantis valstybės finansus, grasinsiantis oponentams ir papirkinėsiantis užsieniečius, būtume sunerimę (ir geriau informuoti) dėl šios šalies ateities. Taip pat greičiausiai būtume labiau pasistengę suvokti, kodėl tiek daug žmonių, galėjusių papasakoti daugiausiai apie V. Putino praeitį, yra arba negyvi, arba siaubingai įbauginti, arba jų gerklės kaip reikiant užkištos pinigais.

Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad tas naujasis Rusijos lyderis – toks grėsmingas ir nuožmus despotas, reguliariai bendradarbiausiantis su nusikaltėliais, siaubsiantis valstybės finansus, grasinsiantis oponentams ir papirkinėsiantis užsieniečius, būtume sunerimę (ir geriau informuoti) dėl šios šalies ateities.
Edwardas Lucasas

Todėl esu labai laimingas, kad Karen Dawisha – akademikė iš Amerikos – padarė tai, ko nesugebėjau nei aš, nei mano kolegos: ji pasistengė nupiešti itin detalų ir kraują stingdantį V. Putino kelionės į turtingųjų ir galingųjų viršūnę paveikslą knygoje „Putino kleptokratija“. Jos įvardytas korupcijos mastas, piktnaudžiavimas valdžia ir banditizmas toks pribloškiantis, kad pirmasis jos leidėjas – „Cambridge University Press“ – atsisakė spausdinti šią knygą. Paprasčiausiai pabūgo būti paduotas į teismą dėl šmeižto. 

Apie liūdną K. Dawishos knygos likimą rašiau „The Economist“. Kilo tikras furoras, kuris ir padėjo rasti leidėją. Tačiau kol kas knygą lengvai gauti galima tik Jungtinėse Valstijose (kur ją saugo JAV Konstitucijos pirmoji pataisa).

Knygoje pasakojama, mano nuomone, tikroji šiuolaikinės Rusijos istorija – istorija, kaip pasibaisėtinas buvusių KGB veikėjų ir nusikaltėlių hibdridas iš pradžių gniaužtuose suspaudė Sankt Peterburgo – antrojo pagal dydį Rusijos miesto (o vėliau ir visos šalies) – biurokratus ir verslininkus. Procesas prasidėjo dar prieš žlungant Sovietų Sąjungai – tada, kai paslaptingai Vakaruose pradingo milijardai iš KGB ir Komunistų partijos fondų.

Visi iki vieno nesąžiningi susitarimai, kiekvienas nužudymas ir piktnaudžiavimo valdžia atvejis paremtas konkrečiais šaltiniais. Mokslininkė daugybę kartų tiksliai įvardijo apgaulės ir bauginimo taktikos atvejus, kuriais režimas slapstė savo juodus darbelius – vagystes, žmogžudystes ir apgavystes.
Edwardas Lucasas

Šie pasisavinti pinigai visus tuos metus, kai valdžioje dar nebuvo įsitvirtinę bet kokių kompromisų priešininkai, pasitarnavo kaip finansinis draudimas – lėšos juodai dienai. Vėliau tapo tramplinu grįžtantiems. V. Putino klikos revanšistinis valdymas sunaikino nepriklausomą žiniasklaidą ir realių pokyčių galinčią imtis opoziciją, o valstybines institucijas užnuodijo agresija Rusijos kaimynams: visa tai buvo daroma vardan vieno tikslo – noro praturtėti.

Šios istorijos kontūrus buvo galima numatyti, tačiau K. Dawisha – pats to daryti nebūčiau išdrįsęs – įvardija pavardes V. Putino artimiausiųjų ir detaliai nupasakoja, kaip ir kodėl jie iškilo. Išskirtinis akademikės išleistos knygos bruožas – dėmesys menkiausioms detalėms. Visi iki vieno nesąžiningi susitarimai, kiekvienas nužudymas ir piktnaudžiavimo valdžia atvejis paremtas konkrečiais šaltiniais. Kartais mokslininkė naudojosi medžiaga, kuri pačioje Rusijoje paslaptingai išnyko, tačiau kurią buvo galima atsekti kitose šalyse. Mokslininkė daugybę kartų tiksliai įvardijo apgaulės ir bauginimo taktikos atvejus, kuriais režimas slapstė savo juodus darbelius – vagystes, žmogžudystes ir apgavystes.

K. Dawisha jokiais būdais neturi visų atsakymų. Labai sunku tiksliai pasakyti, kiek pastarųjų 25 metų įvykių yra kruopštaus planavimo rezultatas, o kiek – paprasčiausia sėkmė. Taip pat neaišku, kaip stipri Rusija suderinama su putinizmo epidemija ir viską ardančia korupcija; ypač tada, kai pradeda elementariai trūkti pinigų.

Įdomiausia tai, kad K. Dawisha tiesiai šviesiai beda pirštu: Vakarų valstybės jau seniai žinojo, kad Rusiją valdo saiko nejaučiantys kleptokratai, tačiau sąmoningai pasirinko apsimesti nieko nežinančios ir nesiimti jokių veiksmų. Reikia dėkoti K. Dawishos drąsai ir ryžtui – pasiteisinimų nežinojimui nebeturime.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Be sienų

R. Trimakas. Ar lauksime, kol islamistai suorganizuos Vakarams branduolinį holokaustą? (82)

Jau atidavus šį straipsnį redakcijai ir tebesitęsiant islamistų puolimui, Vakarų tolerizmas nusinešė eilinę gyvybę. Aštuonesdešimt šešerių metų kunigui Jacques'ui Hameliui perrėžta gerklė. Vėl ir vėl užduodami beprasmiški klausimai „kur buvo policija“ ir kaip asmuo, kuriam skirtas namų areštas bei dėvėdamas elektroninę apyrankę, sugebėjo, su bendrininku įsiveržęs į bažnyčią, paimti įkaitus.

E. Lucasas. Pradėkite ruoštis Trumpo prezidentavimui (106)

Pasiruoškite postatlantinei Europai. Kaip prognozuoja lošimų agentūros, Donaldo Trumpo tikimybė laimėti lenktynes dėl Amerikos prezidento posto – 30 procentų. Ar jis blogesnis negu Hillary Clinton – nuspręs amerikiečiai. Tačiau Amerikos sąjungininkų pasirinkimas aiškus.

K. Girnius. Gruzija negali būti NATO nare (165)

Gruzija nebus ir negali būti NATO nare dar ilgą, ilgą laiką. Tai seniai buvo akivaizdu. Naujausi respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir jo artimo sąjungininko buvusio Atstovų Rūmų pirmininko Newto Gingricho pasisakymai apie Vašingtono įsipareigojimą ginti kai kurias NATO šalis, jeigu jas užpultų Rusija, tai tik patvirtina.

Šnipas tarp draugų: britų inteligentas, šlykščiai išdavinėjęs SSRS ne tik tėvynę, bet ir artimiausius draugus (99)

Kimas Filbis – įžymiausias XX a. šnipas, Kembridžo universiteto auklėtinis, talentingas Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 pareigūnas, kuris ištisus dvidešimt metų Sovietų Sąjungai išdavinėjo savo draugus ir šalį.

Baisusis laikotarpis: mirties stovyklos, eutanazija ir planai sterilizuoti (29)

Antony Polonsky, Brandeis (JAV) universiteto profesorius, yra bene autoritetingiausias Rytų Europos žydų istorijos tyrinėtojas. Vienas naujausių jo darbų „Žydai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje“ pateikia išsamų sintetinį istorinės, politinės ir kultūrinės žydų bendruomenės raidos minimose valstybėse vaizdą.